Vietoj to jie pasikliauja savo kaimynais, manydami, kad tokioje situacijoje jiems į pagalbą ateitų kitos Europos šalys.
Net Lenkijoje, kuri išlieka viena pagrindinių JAV sąjungininkių, tik 37 proc. respondentų visiškai arba pakankamai pasitikėjo JAV karine pagalba. Ispanijoje, kuri griežčiausiai atsisakė padėti Donaldui Trumpui kare su Iranu, šis rodiklis tesiekia 12 proc. palyginti su visų 15 šalių vidurkiu – 23,8 proc.
Tuo pat metu visose šalyse, išskyrus Bulgariją, dauguma yra įsitikinusios, kad bent kelios Europos partnerės padėtų joms užpuolimo atveju (vidutiniškai 65,1 proc.).
„Visame žemyne aiškiai pritariama idėjai mažinti priklausomybę nuo Vašingtono, – sakė tyrimo bendraautorė, ECFR vyresnioji tyrėja Yana Kobzova. – Europiečiai vis dažniau nori didinti išlaidas gynybai ir, kas labai svarbu, rodo ryškų pasitikėjimą, kad kaimyninės šalys krizės atveju ateis jiems į pagalbą.“
Pasak ataskaitos bendraautoriaus Pavelo Zerko, aiškus visuomenės poreikis siekti didesnio savarankiškumo ir būtinybė apsisaugoti nuo galimo JAV atsisakymo padėti Europai gynybos sektoriuje „suteikė galimybę Europos lyderiams žengti toliau ir greičiau“ saugumo srityje.
Kodėl nebepasitiki Donaldo Trumpo Amerika?
Vis dėlto europiečiai vis dar tiki NATO ir nenori jos pakeisti vien tik Europos gynybos aljansu: 29 proc. respondentų teigė, kad toks pakeitimas yra gera idėja, o 28 proc. tam nepritarė.
Nuotaikos pasikeitė po to, kai D.Trumpas pagrasino aneksuoti Grenlandiją, be aiškaus plano užpuolė Iraną ir pareikalavo, kad europiečiai išspręstų dėl to kilusias problemas, spaudė Kyjivą, o ne Maskvą derėtis dėl taikos Ukrainoje ir nepasiekė jokių rezultatų, kad būtų nutrauktas karas, suabejojo JAV įsipareigojimais NATO ir paskelbė apie kai kurių JAV karių išvedimą iš Europos, pažymėjo ECFR.
Apklausa, atlikta Austrijoje, Bulgarijoje, Danijoje, Estijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Italijoje, Ispanijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Šveicarijoje ir Jungtinėje Karalystėje, parodė, kad vidutiniškai tik 11 proc. respondentų dabar laiko JAV sąjungininke, kuri „pritaria mūsų interesams ir vertybėms“. Palyginti su 16 proc. prieš šešis mėnesius ir 22 proc. 2024 m. lapkritį.
Dabar vyrauja nuomonė, kad JAV yra ne šalis sąjungininkė, o „būtina partnerė“, 13 proc. respondentų teigė, kad JAV laiko varžove, o 12 proc. – tiesiogine priešininke.
