„Baltarusija pasaulio žodžio laisvės vertinimo indeksuose užima paskutines vietas. Nepriklausomos žiniasklaidos šalyje beveik neliko. Tačiau Baltarusija taip pat yra tarp 20 valstybių, kuriose yra sparčiausia interneto plėtra. 80 procentų baltarusių kasdien naudojasi internetu. Baltarusijoje internetas yra laisvės salelė“, – pristatydamas tyrimą teigė Baltarusijos žurnalistų sąjungos vicepirmininkas ir žurnalistas Andrei Alexandrov.
EHU pranešime spausai rašoma, kad cenzūros indekso atlikto tyrimo ataskaitoje įvardijamos priemonės, kurių imasi Baltarusijos valdžia siekdama cenzūruoti nepriklausomos žiniasklaidos kanalus. Tai represyvių įstatymų taikymas, baudžiamoji atsakomybė, žurnalistų ir aktyvistų persekiojimas, turinio filtravimas, vartotojų siekimas, prieigos prie tam tikrų svetainių blokavimas. Skaitmeninėje erdvėje taip pat naudojamos naujos priemonės, tokios kaip DDoS atakos prieš
nepriklausomas svetaines, manipuliacija turiniu, ypač politiškai svarbiu laikotarpiu, pavyzdžiui, 2010 m. vykusių prezidento rinkimų metu.
„Rinkimų metu buvo sukurta falsifikuota opozicinio Baltarusijos portalo „Chartija 97“ versija. Atsidarius svetainę, ji buvo automatiškai peradresuojama ir atidaromas taip pat atrodantis puslapis. Mažai kas pastebėdavo, kad svetainės adresas pasikeitęs, todėl galvojo, kad naršo po tikrąją organizacijos svetainę,“ – pasakojo Alexey Leonchik, Jungtinių Tautų Demokratijos fondo projektų vadovas.
Dalyvių teigimu, taip pat reikalaujama, kad visos svetainės būtų registruojamos Baltarusijoje. Anot jų, taip yra kontroliuojamas turinys.
