Manoma, kad Ukrainoje žuvusių Rusijos karių skaičius gali siekti 20 tūkst.

Vakariniame kreipimesi Ukrainos prezidentas V.Zelenskis sakė, kad Zaporižios ir Charkivo srityse pavyko sėkmingai pasipriešinti Rusijos pajėgoms.

Vis dėlto, anot jo, padėtis fronte iš esmės nepasikeitė:

„Sjevjerodoneckas, Lysyčanskas ir kiti Donbaso miestai, kuriuos okupantai dabar laiko pagrindiniais taikiniais, laikosi. Turime teigiamą postūmį Zaporižios regione, kur mums pavyko sužlugdyti okupantų planus. Pamažu žengiame į priekį Charkivo regione, išlaisvindami savo žemę. Mes laikome gynybą Mykolajivo kryptimi.“

V.Zelenskis tviteryje pranešė, kad šiandien telefonu kalbėjosi su Prancūzijos prezidentu E.Macronu. Ukrainos prezidentas Prancūzijos kolegą informavo apie karinę padėtį šalyje, aptarta tolesnė gynybos parama.

„Ypatingas dėmesys skirtas Ukrainos keliui į EU, deriname veiksmus“, – parašė V.Zelenskis. 

Prancūzijos prezidentūra nurodė, kad pokalbio metu E.Macronas teigė, kad jo šalis „ir toliau bus pasiruošusi patenkinti Ukrainos poreikius, įskaitant sunkiąją ginkluotę.“

E.Macronas taip pat teiravosi V.Zelenskio apie poreikius „karinės įrangos, politinės paramos, finansinės paramos ir humanitarinės pagalbos srityse“.

Pranešime teigiama, kad abu lyderiai susitarė palaikyti ryšį, ypač atsižvelgiant į tai, kad EK ketina pateikti išvadas dėl Ukrainos prašymo prisijungti prie ES.

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis pasirašė dekretą, kuriuo 35 aukšto rango Rusijos pareigūnams, įskaitant V.Putiną, pritaikytos asmeninės sankcijos.

Tarp kitų asmenų yra Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, Rusijos ministras pirmininkas Michailas Mišustinas, Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu, Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova teigia, kad neteisėtas trijų nelaisvėje esančių užsienio piliečių nuteisimas mirties bausme yra tarptautinės humanitarinės ir žmogaus teisių teisės „pažeidimas ir pasityčiojimas“.

Anot jos, apsišaukėliškoje Donecko respublikoje neteisėtai nuteisti vyrai yra karo belaisviai, kuriems taikomas imunitetas – jie negali būti persekiojami už tiesioginį dalyvavimą karo veiksmuose.

„Rusija dar kartą demonstruoja atsiribojimą nuo taisyklėmis grindžiamos sistemos ir akivaizdų teisinės valstybės esmės ignoravimą“, – BBC sakė ji.

Šiandien Europoje mirties bausmė laikoma nepriimtina bausmės forma, nesuderinama su pagrindinėmis teisėmis, pavyzdžiui, teise į gyvybę, pridūrė I.Venediktova. 

Pasak jos, Ukraina pradėjo tyrimą ir imsis priemonių, kad „šiame neteisėtame veiksme“ dalyvavę asmenys būtų patraukti atsakomybėn.

Ketvirtadienį prorusiškų separatistų apsišaukėliškos „Donecko liaudies respublikos aukščiausiasis teismas“ nurodė skirti mirties bausmę Saaudunui Brahimui, Aidenui Aslinui ir Shaunui Pinneriui.

Plačiau apie tai skaitykite: Donecko separatistai į nelaisvę patekusiems dviem britams ir marokiečiui paskyrė mirties bausmę

Ukrainos vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis ketvirtadienį pareiškė, kad šiuo metu nėra jokios tiesioginės grėsmės, jog Rusijos kariuomenė žengs link Kyjivo, tačiau dar kartą patvirtino – sostinė ir toliau bus saugoma.

„Šiandien nėra jokio pavojaus, kad Kyjivas gali būti užpultas“, – sakė ministras. 

Agentūrai „Agence France-Presse“ jis sakė, kad „prie Baltarusijos sienos kariuomenė nėra sutelkta, tačiau suprantame, kad rytoj galimi bet kokie scenarijai.“ Pasak ministro, Kyjive, kaip ir be kurioje kitoje šalies vietoje, išlieka oro atakų grėsmė. 

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Kyjivas

Kalbėdamas apie Rusijos karo nusikaltimus D.Monastyrskis sakė: „Šiems nusikaltimams nėra senaties termino. Kai tik šie monstrai bus surasti, jie bus patraukti atsakomybėn.“

Ministro teigimu, įtarimai pareikšti 288 asmenims.

Jis taip pat nurodė, kad šiuo metu vyksta derybos dėl ukrainiečių karių, patekusių į Rusijos ar ją remiančių separatistų nelaisvę, grąžinimo. 

Ukrainos BBC naujienų tarnyba skelbia, kad kare kasdien žūsta nuo 100 iki 200 Ukrainos karių. Tai nurodė su BBC kalbėjęs prezidento V.Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas. Pasak jo, viena iš pagrindinių priežasčių, lėmusių didelį aukų skaičių, buvo ta, kad Ukrainos ir Rusijos kariniai pajėgumai nebuvo lygiaverčiai.

M.Podoliakas pabrėžė, kad Ukrainai reikia iki 300 raketų sistemų, kad atsvertų Rusijos karinius pajėgumus.

V.Podoliakas pridūrė, kad „kol Rusija nepatirs rimtos karinės žaizdos, tol joks dialogas nebus įmanomas ir jie toliau bandys okupuoti dalį mūsų šalies.“

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Michailo Podoliakas

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas ketvirtadienį sakė, kad Ukrainos kariuomenė kasdien fronte praranda iki 100 žuvusiųjų ir iki 500 sužeistųjų.

Anonimiškai su BBC žurnalistais kalbėjęs aukšto rango Vakarų pareigūnas sakė, kad Rusija „tikriausiai kontroliuoja“ Sjevjerodonecko miestą ir galiausiai apsups čia esančias Ukrainos pajėgas.

Jis paneigė teiginius, kad Vakarų tiekiama sunkioji ginkluotė (pavyzdžiui, JK ir JAV raketų paleidimo sistemos) atvyks per vėlai ir jų bus per mažai, kad tai galėtų paveikti karo baigtį.

„Scanpix“/AP nuotr./Ukrainos karys

Anot jo, Donbase laukia dar daug kovų.

Kaip rašo BBC, pareigūnas pastebėjo, kad Rusija vis dar nedaro tokios pažangos, kokios tikėjosi Maskva.

Juodkalnijos ministras pirmininkas Dritanas Abazovičius ketvirtadienį pranešė, kad telefonu pasikalbėjo su Ukrainos prezidentu V.Zelenskiu ir sakė esąs pasirengęs apsilankyti Kyjive.

D.Abazovičius taip pat V.Zelenskiui pasakė pasiūlysiąs kitų Vakarų Balkanų šalių lyderiams drauge keliauti į Ukrainą ir taip pademonstruoti paramą šiai Maskvos užpultai valstybei.

Juodkalnija 2017 metais, nepaisydama didelio Rusijos pasipriešinimo, įstojo į NATO ir yra laikoma kita šalimi eilėje dėl narystės Europos Sąjungoje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Ši nedidelė valstybė kartu su Šiaurės Makedonija ir Bulgarija sutrukdė Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui anksčiau šią savaitę apsilankyti kaimyninėje Serbijoje, nesuteikusios leidimo jo lėktuvui skristi per savo oro erdvę.

D.Abazovičius tikisi, kad ir Ukraina netrukus taps oficialia kandidate į ES, sakoma jo biuro pranešime. Premjeras pasiūlė Juodkalnijos pagalbą Ukrainos stojimo kelyje.

Pranešime taip pat teigiama, kad V.Zelenskis pakvietė D.Abazovičių kuo greičiau apsilankyti Kyjive.

Naujausiais aukšto rango Vakarų pareigūno vertinimais, Ukrainoje žuvusių Rusijos karių skaičius gali siekti 20 tūkst., rašo BBC.

Anonimiškai su žurnalistais bendravęs pareigūnas nesiėmė vertinti galimo žuvusių ukrainiečių skaičiaus, tačiau pripažinto, kad po daugiau kaip 100 dienų trukusių kovų besiginantys kariai susiduria su „moralės problemomis“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos kariai Mariupolyje

Anot jo, Rusijos pajėgoms trūksta kai kurios amunicijos – ypač tiksliųjų ginklų, tokių kaip sparnuotosios raketos. Tačiau jis pridūrė, kad Rusija vis dar turi dideles laisvakričių bombų atsargas.

Laisvakritė bomba – bomba, neturinti jokio variklio ar valdymo sistemos, todėl numesta krenta paprasta balistine trajektorija.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas ketvirtadienį vakare paskelbtoje apžvalgoje nurodo, kad „suintensyvėjo vadinamosios Baltarusijos “liaudies milicijos„ formavimo procesas.“ 

Tęsiasi Ukrainos pasienio gyvenviečių apšaudymai. Slovjansko sektoriuje Rusijos pajėgos nebuvo aktyvios ir stengėsi išsaugoti užimtas pozicijas, didžiausią dėmesį skyrė atsargų papildymui ir persigrupavimui. 

„Scanpix“/AP nuotr./Ukrainos kariai

Remiantis pranešimu, tęsiasi kovos dėl Sjevjerodonecko kontrolės.

„Priešas nevykdė aktyvių puolamųjų veiksmų Lymano kryptimi. 
Situacija nepasikeitė Avdijivkos, Kurachivkos, Novopavlivkos ir Zaporižios rajonuose“, – rašoma toliau. 

Ukrainos nacionalinės gvardijos bataliono „Svoboda“ vadas Petro Kuzykas sakė, kad kariai tikisi gauti sunkiosios ginkluotės, kuri galėtų „pakeisti situaciją“.

Pasak jo, mūšis dėl Sjevjerodonecko vyksta „nuo namo iki namo.“

„Vakar diena mums buvo sėkminga. Perėjome į kontrataką ir kai kuriuose rajonuose mums pavyko juos [rusų karius] nustumti atgal vienu ar dviem kvartalais. Kitose vietovėse juos nustūmėme atgal tiesiog vienu ar dviem namais“, – teigė jis.

Anot P.Kuzyko, Ukrainos pajėgoms „katastrofiškai trūksta“ sistemų, skirtų atremti Rusijos artileriją, reikia „rimtos technikos“ arba sunkiųjų ginklų, kad galėtų smogti atsakomąjį smūgį.

JK vyriausybė yra „labai susirūpinusi“ dėl britams Aidenui Aslinui ir Shaunui Pinneriui neteisėtai paskelbtų mirties nuosprendžių, pranešė Dauningo gatvė.

„Nuolat sakome, kad karo belaisviai neturėtų būti išnaudojami politiniais tikslais“, – sako ministro pirmininko B.Johnsono atstovė spaudai.

Pagal Ženevos konvenciją karo belaisviai turi teisę į kovotojo imunitetą ir jie neturėtų būti persekiojami už dalyvavimą karo veiksmuose.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Liz Truss

Vyriausybė žada ir toliau bendradarbiauti su Ukrainos valdžios institucijomis, siekdami užtikrinti, kad būtų paleisti visi JK piliečiai, tarnavę Ukrainos ginkluotosiose pajėgose ir tapę belaisviais. 

Užsienio reikalų sekretorė Liz Truss pareiškė, kad teismo nuosprendis yra „apsimestinis sprendimas, neturintis absoliučiai jokio teisėtumo“.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas  ketvirtadienį pareiškė, kad bet kokie bandymai primesti Ukrainai „blogą taiką“, suteikiant teritorinių nuolaidų Rusijai, būtų „morališkai atgrasūs“.

Sakydamas kalbą daugiausia ekonomikos temomis Anglijos šiaurės vakariniame Blakpulo mieste, B.Johnsonas teigė, kad didžiulio energijos kainų šuolio, paaštrinusio pragyvenimo išlaidų krizę Britanijoje, viena pagrindinių priežasčių yra Rusijos invazija į Ukrainą.

Tačiau bet kokie bandymai paskelbti paliaubas, kurios dabar būtų palankios Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, ateityje neduotų ramybės Vakarų šalims, perspėjo premjeras.

„Juo labiau, kad apleisti ukrainiečius būtų morališkai atgrasu, nes jie yra aukos ir turi visišką teisę ginti laisvą ir nepriklausomą šalį“, – kalbėjo B.Johnsonas.

„Paprasčiausiai negalime jiems nurodinėti, ką daryti“, – pabrėžė jis.

Premjeras nepatikslino, kas spaudžia sudaryti taikos susitarimą. Tačiau praėjusią savaitę Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas  susilaukė kritikos dėl pareiškimo, kad Vakarai turėtų „nežeminti Rusijos“ ir vietoje to suteikti Kremliui „išeities kelią diplomatinėmis priemonėmis“.

Jei V.Putinui pavyktų susitarti dėl paliaubų ir užgrobti Ukrainos teritorijų, jis „galėtų ir toliau sukioti peilį žaizdoje, krokodilas paprasčiausiai galėtų sugrįžti, kad gautų daugiau, ir sakyti, kad jo agresija ir smurtas pasiteisino“, sakė B.Johnsonas.

Pasak jo, „tai būtų katastrofa Ukrainai ir visoms kitoms buvusios Sovietų Sąjungos dalims, kurias jis gali užpulti“, taip pat pažeidžiamoms valstybėms už Europos ribų.

„Tai atvertų duris tolesniam konfliktui, tolesniam nestabilumui, tolesniam pasauliniam netikrumui ir tolesnėms ekonominėms bėdoms“, – pridūrė britų premjeras.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario gale visoje Europoje užregistruota beveik 5 mln. ukrainiečių pabėgėlių, ketvirtadienį pranešė Jungtinės Tautos.

„Karas Ukrainoje sukėlė vieną didžiausių žmonių persikėlimo krizių pasaulyje“, – nurodė Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR).

Ukrainai skirtame UNHCR duomenų portale, kurio tikslas – geriau atspindėti žmonių judėjimą į karo purtomą šalį ir iš jos, skelbiama, kad nuo vasario 24 dienos 44-iose Europos valstybėse iš viso užregistruoti 4 816 923 ukrainiečiai pabėgėliai.

Iš tiesų šalį paliko gerokai daugiau žmonių: UNHCR duomenys rodo, kad iki birželio 7 dienos buvo užregistruota daugiau kaip 7,3 mln. sienos kirtimo iš Ukrainos atvejų.

Remiantis UNHCR duomenimis, dar 2,3 mln. asmenų grįžo atgal į šalį.

Pasak JT pareigūnų, kai kurie žmonės keliavo pirmyn ir atgal dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, aplankyti artimųjų, patikrinti savo turto, padėti pabėgti kitiems žmonėms arba nusprendę sugrįžti į darbą.

Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Ukrainos karo pabėgėliai Varšuvos autobusų ir traukinių stotyse

JT duomenimis, moterys ir vaikai sudaro 90 proc. į užsienį pabėgusių ukrainiečių. Karinei tarnybai tinkami 18–60 metų amžiaus vyrai privalo likti šalyje. 

Tarptautinė migracijos organizacija (TMO) apskaičiavo, kad be tų ukrainiečių, kurie išvyko į užsienį, dar daugiau kaip 8 mln. žmonių paliko savo namus Ukrainos viduje, tačiau iš šalies neišvyko.

Išsibarstę po visą Europą

Daugiau nei pusė šalį palikusių ukrainiečių atvyko į kaimyninę Lenkiją. Šalyje užregistruota 3,8 mln. atvykusiųjų, taip pat beveik 1,7 mln. sienos kirtimo į Ukrainą atvejų.

UNHCR duomenimis, Lenkijoje pabėgėliais užsiregistravo 1,15 mln. ukrainiečių.

Šimtai tūkstančių ukrainiečių persikėlė į kitas kaimynines šalis, pavyzdžiui, Vengriją, Rumuniją, Slovakiją ir Moldovą. Kiekvienoje iš šių šalių dešimtys tūkstančių ukrainiečių užsiregistravo pabėgėliais.

Visgi dauguma jų persikėlė į kitas Europos šalis: Vokietijoje užregistruota apie 780 tūkst. ukrainiečių pabėgėlių, Čekijoje – beveik 367 tūkst., Ispanijoje – daugiau kaip 118 tūkstančių.

Dešimtys tūkstančių pabėgėlių užregistruota kitose Europos šalyse.

„Pabėgėlius priimančios valstybės vis dar demonstruoja ypatingą solidarumą“, – nurodė UNHCR.

UNHCR ypač džiaugėsi Europos Sąjungos valstybėmis, kurios nedelsdamos pirmą kartą aktyvavo bloko Laikinosios apsaugos direktyvą, pagal kurią pabėgėliams iš Ukrainos taikoma speciali apsauga ir teikiamos paslaugos.

Pasak UNHCR, iš 4,8 mln. visoje Europoje užregistruotų pabėgėlių 3,2 mln. yra užsiregistravę gauti šį statusą arba dalyvauti kitose panašiose nacionalinėse pabėgėlių apsaugos schemose.

UNHCR taip pat skelbia, kad nuo karo pradžios iš Ukrainos į Rusiją išvyko daugiau kaip 1,1 mln. asmenų, o į Rusijos sąjungininkę Baltarusiją – beveik 17 tūkstančių. Duomenų apie asmenis, grįžusius iš šių šalių, nėra.

Pirmoji Vokietijos pažadėta sunkioji ginkluotė – oro gynybos sistemos IRIS-T ir daugkartiniai raketų paleidimo įrenginiai „Mars II“ – Ukrainą gali pasiekti ne anksčiau kaip lapkritį ar gruodį.

Tai paskelbė leidinys „Business Insider“, tvirtinantis, kad abi sistemos kelia didelių problemų. 

Leidinyje pažymima, kad Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo pažadas perduoti Ukrainai IRIS-T raketas buvo didelė staigmena ne tik šios šalies Gynybos ministerijai, bet ir Egiptui. Egipto vyriausybė buvo užsakiusi šių sistemų tiekimą, bet dabar dalis jų pažadėta Ukrainai. Tuo pat metu leidinio šaltiniai Vokietijos vyriausybės sluoksniuose teigia, kad Ukrainai pažadėtoji sistema bus parengta naudoti ne anksčiau kaip lapkričio-gruodžio mėn.

Su „Mars II“ padėtis dar blogesnė. Pasirodo, vokiečiai paprasčiausiai neturi programinės įrangos, kad būtų galima naudoti amerikiečių ir britų raketas, kurių Ukrainos pajėgos turi didelius kiekius. Teigiama, kad programinės įrangos problemai išspręsti gali prireikti kelių mėnesių.

Tai, kad ši sunkioji ginkluotė greičiausiai bus pristatyti tik vėlyvą rudenį arba žiemą, kelia ypač daug problemų, nes daugelis ekspertų sutinka, kad rugpjūtis bus lemiamas mėnuo kare Ukrainoje. 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paragino Rusiją pašalinti iš Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO), apkaltinęs Maskvą dėl pasaulinės apsirūpinimo grūdais krizės sukėlimo pasiuntus kariuomenę į jo šalį.

„Negali būti jokių diskusijų dėl Rusijos narystės FAO pratęsimo. Ką ten veikti Rusijai, jeigu ji verčia badauti mažiausiai 400 mln. arba potencialiai daugiau kaip milijardą žmonių?“ – V.Zelenskis kalbėjo per Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) posėdį.

Paauglys, panaudojęs savo žaislinį droną ir padėjęs Ukrainos kariuomenei nustatyti ir sunaikinti prie Kijevo artėjančią Rusijos karinių transporto priemonių koloną, buvo pavadintas „didvyriu“, praneša „Global News“.

Į Ukrainos sostinės pakraštyje gyvenantį penkiolikmetį Andrijų Pokrasą kariuomenė kreipėsi karo pradžioje po to, kai jo tėvas susisiekė su vietos gynėjais ir papasakojo jiems apie sūnaus patirtį su dronu.

Ukrainos pajėgos moksleiviui suteikė informacijos apie tai, kur maždaug bus artėjanti kolona, ir paprašė jo atsiųsti tikslias artėjančių rusų transporto priemonių GPS koordinates.

Nuskraidinęs droną į netoliese esantį lauką ir sėkmingai nufotografavęs artėjančią koloną bei nustatęs jos koordinates, moksleivis nusiuntė informaciją teritorinės gynybos pajėgoms, kurios netrukus sugebėjo sustabdyti artėjančią koloną.

Jurijus Kasjanovas, teritorinės gynybos padalinio, kuris palaikė ryšį su paaugliu, vadas, sakė „Global News“: „[Andrijus] buvo vienintelis, kuris tame regione turėjo patirties su dronais. Jis tikras didvyris. Ukrainos didvyris.“

Melitopolio okupantai skubiai ieško papildomų šaldiklių ir pramoninių šaldytuvų Rusijos kariškių kūnams laikyti, nes miesto mėsos kombinate pilna lavonų, pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Valstybinės žvalgybos valdybos spaudos tarnyba.

„Šiuo metu į Melitopolį aktyviai vežami rašistų, žuvusių per kautynes ​​Polohos – Huliajpolės kryptimi, lavonai“, – pranešė tarnyba. 

Žvalgybos duomenimis, birželio 6 d. Rusijos kariuomenė atvyko į „Aron-M“ įmonę ir apžiūrėjo jos šaldymo kameras. Įranga buvo pripažinta tinkama paversti morgu. Įmonės vadovybė buvo informuota apie sprendimą neatlygintinai jos teritorijoje laikyti okupantų kūnus.

Žvalgyba pabrėžia, kad Rusijos karių kūnų skaičius okupuotose teritorijose auga ne tik dėl didelių nuostolių fronte, bet ir dėl to, kad karinė vadovybė stengiasi nuslėpti tikrąjį nuostolių mastą. Todėl vykdomas vadinamasis „dozuotas“ kūnų siuntimas į Rusijos Federaciją ir maksimalus šio proceso vilkinimas.

Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms fronte paruoštos 155 mm kalibro lenkiškos savaeigės haubicos „Krab“, taip pat nemažai kitų ginklų, gautų iš partnerių, pranešė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas/

„Džiaugiuosi galėdamas pranešti, kad Lenkijos „Krab“ yra pasirengusios vykdyti kovines misijas fronte. Po M777, FH70 pabūklų „Ceasar“ ir M109A3, tai yra 5-asis 155 mm artilerijos tipas, kurį mums pavyko gauti“, – tikino O.Reznikovas. 

Vakarų šalių gamybos toliašaudės artilerijos sistemos leistų Ukrainos pajėgoms atremti Rusijos kariuomenę ir per kelias dienas susigrąžinti įnirtingai atakuojamą rytinį Sjevjerodonecko miestą, ketvirtadienį pareiškė vienas regiono pareigūnas.

„Kai tik gautume toliašaudės artilerijos, galinčios rengti dvikovas su Rusijos artilerija, mūsų specialiosios pajėgos išvalytų miestą per 2–3 dienas“, – sakė Lugansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus, duodamas interviu, paskelbtą jo oficialiose paskyrose socialiniuose tinkluose.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Sjevjerodoneckas

Maskvos pajėgos koncentruoja savo smogiamąją galią į šį strategiškai svarbų pramonės miestą, stengdamosi užimti daugiau teritorijų Rytų Ukrainoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėlai trečiadienį mūšį dėl Sjevjerodonecko apibūdino kaip „vieną sunkiausių“ nuo karo pradžios.

S.Haidajus ketvirtadienį sakė, kad mieste tebesančios ukrainiečių pajėgos išlieka „itin motyvuotos“. Anot pareigūno, „visi išlieka savo pozicijose“.

„Rusijos artilerija nuolat bombarduoja teritorijas, kontroliuojamas ukrainiečių“, – pridūrė jis.

Ukrainos prezidentūra nurodė, kad praėjusią naktį buvo suduoti du smūgiai miesto chemijos gamyklai „Azot“ ir kad du gamyklos sektoriai, įskaitant amoniako gamybos centrą, buvo apgadinti.

Nurodoma, kad per smūgius niekas nebuvo sužeistas ir kad cheminių medžiagų nuotėkio pavojaus nėra, nes potencialiai kenksmingos medžiagos jau anksčiau buvo išvežtos.

Gamykloje „Azot“ prisiglaudė maždaug 800 civilių, sakė ukrainiečių magnato, kurio kompanijai priklauso ši gamykla, advokatas.

JAV ir Jungtinė Karalystė pranešė pasiųsiančios Kyjivui toliašaudės tiksliai nutaikomos artilerijos baterijų, nepaisydamos Rusijos prezidento Vladimiro Putino perspėjimų, kad tai dar labiau eskaluos konfliktą.

Daugelyje Lugansko srities vietų tęsiasi nepaliaujami apšaudymai minosvaidžių ir artilerijos sviediniais bei raketomis, nurodė Ukrainos prezidentūra.

Kaip pranešama, per Rusijos aviacijos smūgį Toškivkos kaime, esančiame maždaug už 25 km į pietus nuo Sjevjerodonecko keturi žmonės žuvo ir dar penki buvo sužeisti.

JAV kariuomenė parengė planą, kaip paruošti Ukrainos kariuomenę  raketų paleidimo sistemų naudojimui.

Tai pareiškė JAV kariuomenės vadas, generolas Markas Milley, rašo „The Washington Post“.

„Turime pradėti nuo racionalios ir gerai apgalvotos programos, kuri paruoš juos naudoti šias sistemas kuo efektyviau. Nebus naudinga tiesiog mesti šią sistemą į mūšį. Turite būti išmokyti naudoti ginklus kuo tiksliau“, – pasakė M.Milley.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Markas Milley

Leidinio teigimu, šiame etape Amerika planuoja apmokyti „Ukrainos karių būrį“.

M.Milley pažymėjo, kad Jungtinė Karalystė, kuri perduos tris M270 sistemas, taip pat apmokys Ukrainos karių būrį.

Rusų okupantai Chersono sritį minuoja dar šeštajame dešimtmetyje pagamintomis minomis, pranešė Ukrainos Gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba.

„Dėl sėkmingo Ukrainos gynėjų kontrpuolimo Chersono kryptimi okupantai prarado dalį laikinai okupuotų teritorijų, patyrė karių ir įrangos nuostolių.

Siekdami sustabdyti Ukrainos karius, rusų įsibrovėliai skubiai nutiesė papildomas gynybos linijas, užminavo teritoriją ir sukūrė inžinerines kliūtis.

Rusijos karinių sunkvežimių vilkstinė su sovietinėmis minomis, pagamintomis šeštajame dešimtmetyje, neseniai atvyko į okupuotą Chersono sritį“, – sakoma pranešime.

Žvalgybos duomenimis, amunicija buvo saugoma Rostovo srities sandėliuose ir buvo ruošiama utilizavimui.

Kovos Sjevjerodonecke tęsiasi, tačiau, britų žvalgybos duomenimis, Rusijos pajėgos per pastarąsias dvi dienas suintensyvino puolimą į pietus nuo Iziumo.

Didžiosios Britanijos gynybos ministerija teigia, kad nuo balandžio mėnesio Rusijos pajėgų veržimasis šalia šio miesto sustojo, nes jį sulėtino Ukrainos pajėgos, sumaniai išnaudojusios gynybai vietovės reljefą.

Didžiosios Britanijos ministerijos teigimu, pozicijų sustiprinimas prie Iziumo suteiks Rusijos pajėgoms galimybę žengti gilyn į Donecko sritį.

Rusijos pajėgos toliau šturmuoja Ukrainos pozicijas Sjevjerodonecke. Tuo pat metu okupantai siekia apeiti Ukrainos pozicijas regione, kad nereikėtų kirsti Šiaurinio Doneco upės.

Taip teigiama JAV karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje.

Instituto analitikų teigimu, rusai tęsia operacijas prie Sviatohorsko ir į vakarus nuo Limano, kad galėtų sujungti pajėgas į pietryčius nuo Iziumo ir žengti į Slovjanską.

 

Ukrainos kariuomenė tęsia manevrus, kad apgintų Sjevjerodonecką, ir greičiausiai sieks padaryti didelę žalą Rusijos pajėgoms, o ne bandyti išlaikyti visą miestą.

Be to, Rusijos pajėgos vykdė apšaudymus ir žvalgybines operacijas Mykolajivo srityje ir intensyvina operacijas Chersono srityje, reaguodamos į pastarojo meto Ukrainos kontratakas.

Rusai taip pat tikriausiai bando sustiprinti greitkelio T0812, einančio per Orechovsko ir Vasiljevsko rajonus, kontrolę, kad galėtų paremti operacijas šiaurės rytų Zaporižios srityje – todėl jie ten perkėlė 30 tankų T-62.

Kelių Europos šalių kibernetinės gynybos pajėgų vadai trečiadienį kalbėjo, kad Rusijos prieš Ukrainą naudojamos kibernetinio karo priemonės pasirodė esančios daug silpnesnės nei tikėtasi.

„Mes, kibernetinio saugumo ekspertai, remdamiesi ankstesne patirtimi dėl Rusijos elgesio ir pajėgumų, buvome gan tikri, kad įvyks kibernetinis Perl Harboras“, – sakė Lenkijos nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovas generolas Karolis Molenda.

Tačiau Ukraina buvo pasirengusi ir „atlaikė atakas iš Rusijos“, sakė K. Molenda Tarptautinio kibernetinio saugumo forumo (FIC) susitikime Lilio mieste Prancūzijos šiaurėje.

Tai parodė, kad galima pasirengti kibernetiniam konfliktui su Rusija, turinčia gerus puolamuosius pajėgumus, bet ne tokią gerą gynybą, pažymėjo K.Molenda.

Jis paminėjo kibernetines atakas prieš šią šalį, daugiausia surengtas nepriklausomų programišių.

Lietuvos kibernetinio saugumo vadovas pulkininkas Romualdas Petkevičius sakė, kad Rusija „nepasirengusi kariauti koordinuoto kibernetinio ir kinetinio karo“.

Kibernetinė veikla vykdoma visoje Ukrainoje, kalbama apie „tūkstančius“ atakų, naujienų agentūrai AFP sakė jis, bet pridūrė: „Nemanau, kad jos labai gerai suplanuotos.“

Prancūzijos kibernetinės gynybos pajėgų vadas generolas Didier Tisseyre'as panašiai kalbėjo apie Rusijos kibernetines atakas, nesusietas su kariniais puolimais Ukrainoje.

„Galbūt jiems nepavyko to organizuoti taip, kaip jie norėjo“, o jų pajėgumai „nėra tokie dideli, kaip įsivaizdavome“, sakė jis.

Tačiau jis pažymėjo, jog konflikto analizę komplikuoja faktas, kad į kovą įsitraukė nepriklausomos programišių grupės, o tokios kompanijos kaip „Microsoft“ ir „Starlink“ taip pat ėmėsi teikti pagalbą Ukrainai.

Pasak jo, dabartinis konfliktas kibernetinėje erdvėje „yra kaip regbio pasaulio čempionatas, kur visos komandos yra aikštelėje be jas išskiriančių marškinėlių“, be to, „aikštelėje yra ir žiūrovai, o tau reikia užkirsti kelią pelnyti taškų“.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad nuo invazijos pradžios Rusija neteko 31,7 tūkst. savo karių. 

Ukrainos kariams pavyko sunaikinti 1 398 rusų tankus, 3 438 šarvuotos technikos ir 711 artilerijos sistemų.

Didžiausius nuostolius per pastarąją parą Rusijos kariuomenė patyrė Bachmuto srityje.

Lenkija į Ukrainą išsiuntė daugiau nei 240 tankų ir beveik 100 šarvuočių, kad padėtų kovoti su Rusijos invazija. Tai interviu Vokietijos laikraščiui „Bild“ pareiškė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.

„Ukrainai reikia sunkiosios ginkluotės, tankų. Tai Ukrainos poreikiai. Kalbėjausi su prezidentu Zelenskiu prieš dvi dienas. Jis dar kartą manęs paprašė. Išsiuntėme tankus, daugiau nei 240 tankų kuriuos Ukrainos kariai gali valdyti. Išsiuntėme beveik 100 vienetų šarvuočių ir ginklų, amunicijos, raketų. Iš viso išsiuntėme ginklų už 2 mlrd. dolerių“, – sakė A.Duda.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Andrzej Duda

Pasak jo, Lenkija tikėjosi iš Vokietijos gauti tam tikrą skaičių tankų „Leopard“, kad galėtų papildyti savo atsargas, tačiau to dar neįvyko.

Pavojus Odesos ir Mykolajivo sritims dėl rusų raketų atakų iš laivų Juodojoje jūroje išaugo per pastarąją parą. Apie tai paskelbė Odesos regiono karinės administracijos vadovas Serhijus Bratčukas.

Anot jo, prieš kelias dienas priešas dažniausiai naudojo strateginius lėktuvus, kurie startavo iš Rusijos teritorijos, o dabar didžiausias pavojus kyla iš Juodosios jūros.

„Šiandien grėsmė išaugo iš Juodosios jūros, nes ten yra nuolatinė Juodosios jūros laivyno grupė“, – pasakojo jis.

Pasak jo, grėsmė išaugo ne tik Odesos, bet ir Mykolajivo sričiai. 

Rusijos valdžios institucijos, tęsdamos prieš karą Ukrainoje pasisakančių piliečių persekiojimą, trečiadienį pratęsė vieno Kremliaus kritiko suėmimo terminą, patvirtino kaltinimus kitiems dviem asmenims ir privertė Maskvos vyriausiąjį rabiną bėgti iš šalies.

Netrukus po to, kai vasario gale į Ukrainą įžengė Vladimiro Putino pasiųsti kariai, Rusija priėmė įstatymą, numatantį iki 15 metų laisvės atėmimo bausmes už tariamai melagingos informacijos apie šalies kariuomenę paskelbimą. Žmogaus teisių gynėjai suskaičiavo dešimtis tokių atvejų. Kalbėdami apie karą Ukrainoje, rusai privalo vartoti terminą „karinė operacija“.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Vladimiras Kara-Murza

Trečiadienį Maskvos teismas pratęsė nužudyto Rusijos opozicijos lyderio Boriso Nemcovo buvusio bendražygio, žurnalisto Vladimiro Kara-Murzos suėmimą.  

Teismas pratęsė vieno pagrindinių Rusijoje tebegyvenančių Kremliaus ir jo karo Ukrainoje kritikų suėmimą nuo birželio 12-osios iki rugpjūčio 12 dienos dėl kaltinimų skleidus „melagingą informaciją“ apie šalies ginkluotąsias pajėgas. V.Kara-Murza šiuos kaltinimus atmeta.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas paskelbė savo Facebook puslapyje, kad rusų kariuomenė paleido raketas į Kramatorską. 

„Donecko kryptimi priešas, be artilerijos panaudojimo sąlyčio linijoje, paleido raketų netoli Kramatorsko miesto“, – sakoma pranešime.

Pasak štabo, priešas nesiėmė aktyvių veiksmų Lymano kryptimi. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Kramatorskas

„Bachmuto kryptimi priešas apšaudė mūsų dalinių pozicijas iš vamzdinės ir reaktyvinės artilerijos prie Komyšuvachos, Mykolajivkos, Berestovo, Belogorivkos, Semigorjės.

Raketų ir oro antskrydžiai surengti Verchniokamjankos, Zolotės, Berestovos, Slovjansko ir Niujorko rajonuose“, – nurodė Generalinis štabas.

Ukrainoje prorusiški separatistai sučiupo kovotoją britą, trečiadienį paskelbė vyriausybę Kyjive remiantis tarptautinis legionas.

„Ukrainos spaudoje pranešta, kad rusai užbaigė baudžiamosios [bylos] tyrimą trijų užsieniečių atžvilgiu ir rengiasi juos teisti, kad jiems gresia mirties bausmė“, – naujienų agentūrai AFP sakė Tarptautinio legiono Ukrainai ginti (LIDU) atstovas Damienas Magrou.

„Vienas iš trijų straipsnyje paminėtų [žmonių], Andrew Hillas, yra legionierius, turintis kontraktą su Ukrainos armija“, – sakė jis.

D.Magrou pabrėžė, kad pagal Ženevos konvenciją A.Hillas turėtų būti laikomas karo belaisviu ir kad su juo taip ir turėtų būti elgiamasi.

Kaip nurodo LIDU, A.Hillą „kelias savaites nelaisvėje“ laiko Rytų Ukrainos prorusiški separatistai.

„Mirties bausmės įvykdymas belaisviams yra karo nusikaltimas“, – akcentavo LIDU.

Prorusiški pareigūnai pastarosiomis savaitėmis užsimena, kad sučiuptų ukrainiečių karių, įskaitant pulko „Azov“ kovotojus, gali laukti teismas ir mirties bausmė.

Nuo 1997 metų Rusijoje galioja mirties bausmės moratoriumas, bet taip nėra dviejose separatistinėse Rytų Ukrainos teritorijose.

Keturi kovotojai savanoriai iš užsienio jau žuvo kovodami su vasario 24-ąją Rusijos pradėta invazija Ukrainoje, nurodo LIDU – oficiali kovotojų savanorių iš užsienio organizacija. Ji paskelbė žuvusiųjų – olando, australo, vokiečio ir prancūzo – pavardes, bet nenurodė, kada ir kaip jie žuvo.

Trečiadienį D.Magrou sakė, kad tas prancūzas yra iš Prancūzijos šiaurinio Normandijos regiono ir kad jis žuvo per artilerijos smūgį.

Rusija šią savaitę paskelbė Ukrainoje nuo savo invazijos pradžios nukovusi „šimtus“ užsienio kovotojų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad Rusija nelinkusi derėtis dėl karo užbaigimo, nes tebesijaučia esanti stipri.

Kreipdamasis į JAV verslo lyderius V.Zelenskis sakė, kad Rusijai įsitraukti į derybas „dabar tiesiog neįmanoma, nes Rusija tebejaučia savo galią“.

Kalbėdamas vaizdo ryšiu per vertėją prezidentas pridūrė: „Turime susilpninti Rusiją, ir pasaulis turėtų tai padaryti.“

Anot V.Zelenskio, Ukraina tai daro mūšio lauke, bet prezidentas ragino toliau griežtinti sankcijas, kad būtų susilpninta Rusijos ekonomika.

„Turime visiškai atjungti Rusiją nuo pasaulio finansų sistemos“, – jis sakė verslo lyderiams.

V.Zelenskis taip pat teigė, kad Ukraina nori derėtis su Rusija dėl karo užbaigimo, bet „ne mūsų nepriklausomybės sąskaita“.