V.Zelenskis: mūšis dėl Donbaso istorijoje įsimins kaip vienas žiauriausių mūšių Europoje

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Charkivo srityje okupantai šiek tiek pasistūmėjo į priekį, nes priešas į regioną perkėlė karinius rezervus. Rusai užėmė gyvenvietę, esančią už 15 kilometrų nuo Senojo Saltovo. Fronto linija pasislinko, ir dabar rusai Charkivą apšaudo iš statinių artilerijos.

Tai atskleidė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius, rašo UNIAN.

Intensyvus mūšis dėl Sievierodonecko Ukrainai kelia „siaubą“, pirmadienio vakarą pareiškė Volodymyras Zelenskis, kai Rusijos pajėgos priartėjo prie strategiškai svarbaus rytinio miesto užėmimo.

Ukrainos prezidentas tai sakė per savo naktinį kreipimąsi į tautą, praneša agentūra AFP.

„Šios kovos žmogiškoji kaina mums yra labai didelė. Tai tiesiog siaubinga.

Mūšis dėl Donbaso, be abejonės, karinėje istorijoje įsimins kaip vienas žiauriausių mūšių Europoje“, – cituojamas V.Zelenskis.

Rusijai beveik visiškai apsupus Sjevjerodonecką – miestą, kuris labai svarbus jos tikslui užgrobti Ukrainos rytus – ir jau nusitaikius į šalia esantį Lysyčanską, sekmadienį Ukrainos sąjungininkus Vakaruose dar labiau prislėgė suvokimas, kad pastarųjų dienų mūšio lauko realijos nulems kitą karo etapą.

„Rusai deda visas pastangas, kad atkirstų Sjevjerodonecką, – sekmadienį susirašinėjimo programėlėje „Telegram“ sakė regiono gubernatorius Serhijus Haidajus. – Kitos dvi ar trys dienos bus labai reikšmingos.“

Kitoje upės pusėje Lysyčanske prieš rusus bandantys atsilaikyti ukrainiečiai turi pranašumą dėl geros vietovės, tačiau jie sparčiai eikvoja ginkluotę ir amuniciją.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Nuo Rusijos invazijos Ukraina neteko ketvirtadalio dirbamos žemės, ypač pietuose ir rytuose, pareiškė žemės ūkio ministro pavaduotojas Tarasas Vysockis, praneša agentūra AFP.

Tačiau pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje T. Vysockis tvirtino, kad šalies gyventojų aprūpinimui maistu tiesioginė grėsmė nekyla:

„Ukrainos ūkininkai spėjo palyginti gerai pasiruošti sėjai prieš prasidedant karui. Vasario mėnesį Ukraina jau buvo importavusi apie 70 proc. reikalingų trąšų, 60 proc. kovos su ligomis priemonių ir apie trečdalį reikalingų degalų“, – sako ministras.

JAV įsikūręs „New lines“ strategijos ir politikos institutas ir Kanados Raoulio Wallenbergo žmogaus teisių centras ištyrė karinių veiksmų Ukrainoje eigą, siekdami išsiaiškinti, ar Rusijos valstybės ir kariuomenės veiksmai turi genocido požymių.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su Lenkijos vadovu Andrzejumi Duda aptarė galimybę Ukrainai gauti ES kandidatės statusą.

Kaip pirmadienį pranešė Prezidentūra, šalių lyderiai taip pat telefonu kalbėjosi apie Rusijos karo Ukrainoje eigą, paramos Kyjivui ir regiono saugumo klausimus, taip pat pasirengimą Madride vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Gitanas Nausėda

„Ukraina mūšio lauke kovoja už savo laisvę ir Europos vertybes. Mažiausia, ką galime padaryti – tai visokeriopai remti ukrainiečių tautą tol, kol reikės – iki pergalės. Neturi būti jokių kalbų ir siūlymų nuolaidžiauti agresoriui“, – teigė G.Nausėda.

Pasak šalies vadovo, galimybė Ukrainai suteikti kandidatės į ES statusą bus aptarta birželio mėnesį vyksiančioje Europos Vadovų Taryboje (EVT).

Europos Komisija dar šią savaitę turėtų pasisakyti dėl kandidatės statuso suteikimo, tačiau Vakarų lyderiai perspėja, jog Ukrainos stojimas į ES gali užtrukti dešimtmečius.

Aptariant pasirengimą NATO viršūnių susitikimui, G.Nausėda pabrėžė, kad tai yra proga priimti sprendimus, kurie gerokai sustiprintų regiono saugumą. Pasak jo, NATO laikysena turi atliepti pasikeitusią saugumo architektūrą euroatlantinėje erdvėje – būtina pereiti prie modernios priešakinės gynybos.

Baltijos šalys, Lenkija siekia, kad šalyse dislokuoti Aljanso batalionai būtų paversti brigadomis.

Lietuvos ir Lenkijos vadovai taip pat aptarė jau kitą savaitę Rygoje vyksiantį Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikimą.

Rusijos pajėgos pirmadienį raketomis smogė vienam miestui Ukrainos šiauriniame Černihivo regione, pranešė vietos pareigūnai ir nurodė, kad po atakos dėl gaisrų pavojaus buvo evakuotos kelios aplinkinės gyvenvietės.

„Priešas raketomis smogė Prylukams“, – platformoje „Telegram“ pranešė Černihivo srities gubernatorius Viačeslavas Čausas. 

„Informacija apie padarytą žalą tikslinama“, – pridūrė jis.

V.Čausas nenurodė, kokiai infrastruktūrai buvo smogta, taip pat nepatikslino, ar yra nukentėjusiųjų. 

Už maždaug 150 km į rytus nuo Kyjivo esančiuose Prylukuose yra karinis aerodromas.

Po atakos dėl gaisrų pavojaus buvo evakuotos keturios aplinkinės gyvenvietės. 

Rusijos kariuomenė pasitraukė iš šiaurinio Černihivo regiono balandžio mėnesį, praėjus dviem mėnesiams po įsiveržimo į Ukrainą.

Nuo to laiko regione būta tik pavienių smūgių, Rusijai sutelkus karines pastangas į rytinį Donbaso regioną. Tačiau gegužės 17 dieną per rusų pajėgų smūgį vienam Černihivo srities kaimui, kur įsikūrusi ukrainiečių karinė bazė, žuvo 87 žmonės.

Viename kape netoli Bučos buvo surasti dar septyni lavonai, keli iš jų – surištomis rankomis ir kojomis, pirmadienį pranešė regiono policija.

Netoli Kyjivo esanti Buča yra tapusi Rusijos karo nusikaltimų Ukrainoje simboliu.

„Rusai kankino ir paskui bailiai nužudė – šūviu į galvą – septynis civilius“, – per feisbuką pranešė Kyjivo srities policijos vadovas Andrijus Nebytovas.

Jis nurodė, kad „kelioms aukoms buvo surištos rankos ir keliai“.

„Šis kapas šiandien buvo atrastas rajone, kur buvo dislokuoti rusų kariai, netoli Myrockės kaimo“, maždaug 10 km į šiaurės vakarus nuo Bučos, nurodė A.Nebytovas.

Pasak jo, policija stengiasi nustatyti aukų tapatybę.

Bučos pavadinimas laikraščių antraštėse visame pasaulyje mirgėjo balandžio pradžioje, kai po mėnesio okupacijos atsitraukus rusų pajėgoms šio miestelio gatvėse buvo rasta dešimtys lavonų civiliais drabužiais, dalis – surištomis rankomis.

Nuo to laiko Bučos rajone ir aplink jį surandama vis daugiau lavonų.

Maskva neigia kaltinimus karo nusikaltimais ir tvirtina, kad tai Kyjivo su Vakarų parama surežisuotos „klastotės“.

Balandžio pabaigoje viename kape Myrockėje buvo surasti trijų nušautų vyrų lavonai surištomis rankomis. Lavonai buvo su kankinimo žymėmis, nurodė policija.

Ukrainos ministrų kabinetas uždraudė ukrainietiškų akmens anglių, mazuto ir dujų eksportą iš Ukrainos.

Tai nurodoma birželio 10 d. paskelbtame vyriausybės nutarime, rašo Naujienų agentūra UNIAN.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad Mariupolis bus išvaduotas iš Rusijos okupacijos. Apie tai šalies vadovas rašė savo „Telegram“ kanale.

„Per aštuntąsias Mariupolio išvadavimo iš prorusiškų teroristų metines vėl kovojame už jį ir už visą Ukrainą. Kaip ir tada, 2014-aisiais, Mariupolis vėl bus laisvas. Ukrainos vėliava sugrįš į kiekvieną miestą ir kaimą. kur atėjo okupantai. Nes tai mūsų šalis ir mūsų žmonės!“ – pabrėžė V.Zelenskis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./V.Zelenskis apsilankė kovos veiksmų zonoje

Severodonecke likę Ukrainos kariai turi „pasiduoti arba mirti“, pareiškė apsišaukėliškos „Donecko liaudies respublikos“ karinis atstovas, rašo BBC.

Kalbėdamas Donecko žiniasklaidai Eduardas Basurinas sakė, kad Ukrainos pajėgos negalės palikti svarbiausio miesto, teigdamas, kad paskutinis tiltas, jungiantis jį su kaimyniniu Lysyčansko miestu, buvo sunaikintas.

„Ukrainos divizijos, kurios ten yra, liks ten amžinai“, – sakė jis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Sjevjerodoneckas

E.Basurinas teigė, kad Ukrainos kariškiai turi „pasiduoti arba mirti“, nes „kitos išeities nėra“.

BBC negalėjo patikrinti jo teiginių, kad sunaikintas paskutinis tiltas. Šios informacijos nepatvirtina ir Ukrainos valdžios institucijos.

Pirminiais duomenimis, rusai Mariupolyje nužudė daugiau nei 22 tūkst. civilių, o daugiau nei 50 tūkst. ištrėmė į Rusiją ir laikinai okupuotas Donecko srities teritorijas, pranešė Donecko srities valstybės administracijos spaudos tarnyba

Okupuotame mieste likę Mariupolio gyventojai patenka į filtravimo stovyklas, patiria nuolatinius patikrinimus ir priekabiavimus.

Regiono valstybės administracijos duomenimis, dėl Rusijos kariuomenės apšaudymo buvo sunaikinta beveik 90% miesto būstų, beveik nėra išlikusių ligoninių, darželių ir mokyklų. Šiuo metu mieste nėra dujų ir vandens tiekimo, pažeistas elektros tinklas.

Bučos rajone aptiktas dar vienas masinis rusų įsibrovėlių sušaudytų civilių kapas. Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Kyjivo srities policijos viršininkas Andrijus Nebytovas.

„Rusai nukankino 7 civilius, o paskui paleido jiems šūvius į galvą“, – rašė A.Nebytovas, paskelbęs nuotrauką iš civilių palaidojimo vietos.

A.Nebytovo nuotr./Masinė kapavietė prie Bučos

Pasak jo, daugeliui aukų buvo surištos rankos, šaudoma į kelius.

„Dabar mes stengiamės identifikuoti žuvusiuosius. Tai dar vienas sadistiškas nusikaltimas, kurį Rusijos armija įvykdė Kyjivo srityje“, – sakė A.Nebytovas.

Tarptautiniame Ukrainos gynybos legione yra 55 šalių atstovai, sako legiono vadas Damienas Magrou.

„Turime daugiau nei 50 šalių atstovų. Kai paskutinį kartą žiūrėjau, buvo 55. Turime šalių atstovų iš viso pasaulio, visų žemynų, net iki Brazilijos, Pietų Korėjos, Australijos“, – sakė D.Magrou.

Jo teigimu, Tarptautiniame legione daugiausiai JAV ir Didžiosios Britanijos piliečių, po to seka Lenkija, Kanada, Baltijos šalys ir Šiaurės šalys.

D.Magrou pabrėžė, kad Tarptautinis legionas yra Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalis, todėl jį finansuoja Ukrainos kariuomenė.

Vaizdo įrašas „TikTok“ platformoje ukrainiečiams padėjo aptikti Rusijos samdinių grupuotės „Wagner“ bazę Donbase, Kadijivkoje, ir ją sunaikinti. Apie tai radijo stočiai NV papasakojo „Conflict Intelligence Team“ analitikas Kyrylo Mychailovas.

Pasak jo, „vagnerovcai“ patys išsidavė, keldami filmukus į „TikTok“ platformą.

„Buvo vaizdo įrašas su tais samdiniais, nufilmuotas vaikų ir jaunimo sporto mokykloje. Smūgis buvo suduotas į stadioną, esantį už kelių šimtų metrų nuo tos mokyklos. Situacija tokia. Pamatė tą vaizdo įrašą; išsiaiškino, kur jis buvo nufilmuotas; nusiuntė ten droną ir jis rado tą bazę stadione, kuriai buvo suduotas smūgis“, – paaiškino K.Mychailovas.

Kadras iš vaizdo įrašo/Deganti „vagnerovcų“ bazė Kadijivkos stadione

Praėjusią savaitę buvo pranešta, kad Ukrainos kariuomenė birželio 9 dieną sudavė tikslų smūgį į Kadijivkos stadioną ir sunaikino „Wagner“ samdinių bazę. Pasak Luhansko srities karinės administracijos vadovo Serhijaus Haidajaus, išgyveno tik vienas „vagnerovcas“. Tikslus žuvusiųjų skaičius nėra žinomas, bet kalbėta, kad per ataką gyvybės netekti galėjo kelios dešimtys samdinių.

Kadijivką prorusiškieji separatistai, padedami rusų pajėgų, okupavo dar 2014 metais.

Rusija paleido raketų į Černihivo sritį. Černihivo srities karinės administracijos vadovas Vjačeslavas Čausas patvirtino, kad regione įvyko sprogimai.

„Ką tik tapo žinoma, kad priešas sudavė raketų smūgį Prylukuose. Užfiksuoti 3 raketų „atskridimai“. Nenurodykite smūgių vietos“, – rašė V.Čausas.

Informacija apie smūgių padarinius tikslinama.

Ketvirtadienį, birželio 16 d., Ukrainoje lankysis Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi, rašo Italijos laikraštis „La Stampa“.

Bendras trijų ES šalių vadovų vizitas įvyks prieš G7 ir NATO viršūnių susitikimus. Anot žiniasklaidos, tokiu būdu jie ketina pažymėti trijų didžiausių ES šalių paramą Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.

Vasarį prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai į Ukrainą Kyjive nebuvo nė vieno iš šių trijų lyderių. Tuo pat metu nemažai kitų pasaulio lyderių, įskaitant JAV ir Kanados, jau lankėsi Ukrainoje nuo vasario 24 d.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Emmanuelis Macronas

Pasaulyje pernai buvo pervesta į padidintos kovinės parengties būseną apie 2 tūkst. branduolinių galvučių, beveik visos jos priklausė Rusijai arba JAV.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino diktatoriško režimo pradėtas karas Ukrainoje padidino įtampą tarp branduolinių valstybių. Šiuo metu branduolinio ginklo panaudojimo rizika pasaulyje pasiekė aukščiausią lygį nuo Šaltojo karo laikų.

Šiuos duomenis paskelbė Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas (SIPRI) savo kasmetinėje „ginklų“ ataskaitoje.

Anot SIPRI, visos „branduolinio klubo“ šalys – Rusija, JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija, Kinija, Indija, Pakistanas, Izraelis ir Šiaurės Korėja – artimiausiais metais ketina padidinti kovinių galvučių skaičių ir modernizuoti branduolinį arsenalą.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas įvardijo Ukrainos tikslus dabartiniame kare su Rusija.

„Prezidentas pasiūlė minimalią programą: Rusijos kariai traukiasi į pozicijas, kurias užėmė vasario 23 d. Po to gali prasidėti taikos derybų procesas, kuriame aptarsime visas pretenzijas vieni kitiems.

Maksimali užduotis: teritorinis vientisumas Ukrainos tarptautiniu mastu pripažintoje teritorijoje. Priešingu atveju visada bus propagandos, revanšistinių nuotaikų ir nuolatinio siekio atnaujinti karą nauju intensyvumu grėsmė. Tai ir yra problema“, – sakė jis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./M.Podoliakas

M.Podoliako teigimu, karas truks tol, kol Ukrainai reikės įrodyti, kad Rusijai reikia palikti mūsų teritorijas.

„Labai sunku, nes kiekvieną dieną šie įrodymai reikalauja šaunių vaikinų gyvybių. Norėčiau rasti mechanizmą, kuris sumažintų mūsų kainą. Man nesvarbu kiek moka Rusija. Tai didelė kaina, bet vis dėlto kovosime tol, kol Rusija pralaimės“, – patikino jis.

Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad nuo invazijos pradžios Rusija neteko apie 32,3 tūkst. savo karių. Pranešama taip pat, kad Ukrainos kariuomenei pavyko sunaikinti 213 rusų lėktuvų, 1432 tankus, 718 artilerijos sistemų. 

Per praėjusią parą daugiausia praradimų rusai patyrė Bachmuto srityje.

Ukrainoje per ginkluotą Rusijos Federacijos agresiją žuvo 288 vaikai ir mažiausiai 527 buvo sužeisti, pranešė Ukrainos Generalinė prokuratūra.

„2022 m. birželio 13 d. ryto duomenimis, Ukrainoje dėl Rusijos Federacijos vykdomos plataus masto ginkluotos agresijos nukentėjo daugiau nei 815 vaikų. Remiantis oficialia informacija, žuvo 288 vaikai ir mažiausiai 527 buvo sužeisti“, – sakoma pranešime.

Pažymima, kad šie skaičiai nėra galutiniai, nes vyksta darbas juos tikslinant aktyvaus karo veiksmų vietose, laikinai okupuotose ir išlaisvintose teritorijose.

Per pirmąsias šimtą karo Ukrainoje dienų Rusija iš iškastinio kuro eksporto uždirbo 93 mlrd. eurų (98 mlrd. JAV dolerių), o didžioji dalis eksporto buvo išsiųsta į Europos Sąjungą (ES), rodo pirmadienį paskelbti tyrimo rezultatai.

Suomijoje įsikūrusio nepriklausomo Energijos ir švaraus oro tyrimų centro (CREA) ataskaita paskelbta Kyjivui raginant Vakarų šalis nutraukti bet kokią prekybą su Rusija, kad būtų nukirsta Kremliaus finansinė gelbėjimosi linija.

Kiek anksčiau šį mėnesį ES valstybės narės susitarė sustabdyti didžiąją dalį Rusijos naftos importo, nuo kurio žemynas yra labai priklausomas. Nors šiais metais blokas siekia sumažinti dujų tiekimą dviem trečdaliais, embargas šiuo metu nėra numatytas.

Remiantis ataskaita, ES per pirmąsias šimtą karo dienų gavo 61 proc. Rusijos iškastinio kuro eksporto, kurio vertė siekė apie 57 mlrd. eurų (60 mlrd. JAV dolerių).

Didžiausios rusiškos energijos importuotojos pasaulyje buvo Kinija (12,6 mlrd. eurų), Vokietija (12,1 mlrd. eurų) ir Italija (7,8 mlrd. eurų).

Rusijos iškastinio kuro pajamos pirmiausia sudaro žalios naftos pardavimai (46 mlrd. eurų), tuomet dujotiekiais tiekiamų dujų, naftos produktų, suskystintų gamtinių dujų (SGD) ir anglių pardavimai.

Net kai gegužę Rusijos eksportas smarkiai sumažėjo, šalims ir įmonėms vengiant tiekimo dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, pasaulinis iškastinio kuro kainų kilimas ir toliau pildė Kremliaus iždą, o pajamos iš eksporto pasiekė rekordines aukštumas.

CREA duomenimis, Rusijos vidutinės eksporto kainos buvo apie 60 proc. didesnės nei pernai.

Kai kurios šalys padidino savo pirkimus iš Maskvos, įskaitant Kiniją, Indiją, Jungtinius Arabų Emyratus (JAE) ir Prancūziją, priduriama pranešime.

„ES svarstant griežtesnes sankcijas Rusijai, Prancūzija padidino savo importą, tapdama didžiausia SGD pirkėja pasaulyje“, – pažymėjo CREA analitikas Lauris Myllyvirta.

Kadangi dauguma pirkimų vykdomi „spot“ (neatidėliotinųjų sandorių) rinkoje, o ne sudarant ilgalaikes sutartis, Prancūzija sąmoningai nusprendė naudoti rusišką energiją po Maskvos invazijos į Ukrainą, pridūrė L.Myllyvirta.

Analitikas paragino įvesti iškastinio kuro iš Rusijos embargą, kad „veiksmai derėtų su žodžiais“.

Birželio 12 d. JAV karo tyrimų institutas (ISW) apskaičiavo, kad Rusijos pajėgos ir toliau susiduria su problemomis formuojant papildomus kovai parengtus dalinius.

ISW remiasi Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos duomenimis, kad Rusijos kariuomenė brigadų ir pulkų pagrindu bando sukurti trečias bataliono taktines grupes (BTG), nors paprastai gali būti sukurtos tik dvi, ir net ir dėl to baziniuose daliniuose labai trūksta personalo.

Didžiosios Britanijos gynybos ministerija mano, kad šiose trečiosiose BTG taip pat greičiausiai trūks personalo ir jos bus priklausomos nuo naujokų ir mobilizuotų rezervistų, todėl jų kovinė galia nebus tokia didelė kaip įprastinių BTG.

ISW vertinimais, pagrindinis Rusijos karinės kampanijos tikslas išlieka Rytų Ukraina – Charkivo srities pietinė dalis, Donecko ir Luhansko sritys Siekdama šio tikslo Maskva planuoja apsupti Ukrainos pajėgas Rytų Ukrainoje ir visiškai užimti Donecko ir Luhansko regionus, į kuriuos pretenduoja apsišaukėliškų ir tik Rusijos pripažintų DNR ir LNR vadovybė.

Tikėtina, kad Rusijos pajėgos ir toliau bandys išstumti Ukrainos pajėgas šiaurės rytinėje Charkivo srityje, kad užkirstų kelią tolesniam Ukrainos pajėgų judėjimui link sienos su Rusija. Tačiau, Ukrainos generalinio štabo duomenimis, bandymai žengti link Staricos ir Rubižnės kol kas buvo nesėkmingi.

Chersono ir Zaporižios srityse Rusijos kariuomenės pastangos sutelktos į gynybinių linijų išlaikymą nuo Ukrainos kontratakų.

Galiausiai, kaip rašo ISW analitikai, Rusijos valdžios institucijos pasinaudojo „Rusijos diena“, kad dar labiau sustiprintų administracinę kontrolę laikinai okupuotose teritorijose. Jų nuomone, taip Maskva sukuria sąlygas galimai šių teritorijų aneksijai ateityje arba kitam politiniam susitarimui savo nuožiūra.

Rusijos pajėgos bando judėti į pietryčius nuo Iziumo link Slovjansko ir padarė tam tikrą pažangą, praneša JAV karo tyrimų institutas (ISW).

Instituto kasdienėje apžvalgoje rašoma, kad kad rusų kariai tikriausiai bandė nustumti Ukrainos pajėgas nuo fronto linijos šiaurės rytuose nuo  Charkivo ir birželio 12 d. apšaudė Ukrainos pozicijas Charkive ir jo apylinkėse.

 

Rusijos pajėgos tęsė antžeminius puolimus Sjevjerodonecke ir susprogdino tiltus iš miesto, tikriausiai siekdamos nutraukti Ukrainos sausumos kelius iš Bachmuto į Lysyčanską ir Sjevjerodonecką.

Kaip rašo ISW analitikai, Pietų Ukrainoje rusai sutelkė dėmesį į gynybą.

Žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ pirmadienį apkaltino Rusiją karo nusikaltimais Ukrainoje, teigdama, kad per atakas Charkive buvo dažnai naudojamos uždraustos kasetinės bombos ir žuvo šimtai civilių gyventojų.

„Pasikartojantis Charkivo gyvenamųjų rajonų bombardavimas yra beatodairiški išpuoliai, per kuriuos žuvo ar buvo sužeisti šimtai civilių gyventojų, todėl jis tolygus karo nusikaltimams“, – sakoma organizacijos ataskaitoje apie padėtį antrajame pagal gyventojų skaičių Ukrainos mieste.

„Tai pasakytina tiek apie smūgius, įvykdytus naudojant kasetinius šaudmenis, tiek apie smūgius, įvykdytus naudojant kitų rūšių nevaldomąsias raketas ir nevaldomuosius artilerijos sviedinius“, – nurodoma ataskaitoje.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Charkivas

„Tolesnis tokių netikslių sprogstamųjų ginklų naudojimas civilių gyvenamose teritorijose, žinant, kad dėl jų dažnai nukenčia daug civilių gyventojų, gali būti netgi prilyginamas tiesioginėms atakoms prieš civilius gyventojus“, – perspėjo „Amnesty International“.

Pasak organizacijos, ji Charkive aptiko įrodymų, kad Rusijos pajėgos ne kartą panaudojo pagal tarptautines konvencijas uždraustą ginkluotę – kasetines bombas 9N210 ir 9N235 bei priešpėstines skeveldrines minas.

Kasetinės bombos šimtų kvadratinių metrų teritorijoje paskleidžia dešimtis mažų sprogstamųjų užtaisų. Dalis jų gali iš karto nesprogti ir kelti pavojų civiliams gyventojams ilgą laiką po karo pabaigos.

Anot „Amnesty International“, priešpėstinės skeveldrinės minos pasižymi „blogiausiomis įmanomomis kasetinių šaudmenų ir priešpėstinių sausumos minų savybėmis“.

Tuo metu nevaldomieji artilerijos sviediniai turi didesnę nei 100 m tikslumo paklaidą.

Ataskaitoje „Bet kas gali mirti bet kada“ išsamiai aprašoma, kaip vasario 24-ąją į Ukrainą įsiveržusios Maskvos pajėgos iš karto pradėjo taikytis į gyvenamuosius Charkivo rajonus.

„Nesiliaujantis“ apšaudymas tęsėsi du mėnesius ir sukėlė „didelio masto niokojimą“ 1,5 mln. gyventojų turinčiame mieste, pabrėžė aktyvistai.