V.Zelenskis teigia, kad stiprina Luhansko gynybą ir pamažu vaduoja okupuotą Chersono sritį

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Zaporižios regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Staruchas Ukrainos nacionalinės televizijos eteryje pasakojo, kad šalies ginkluotosios pajėgos jau sulaukė karinės pagalbos iš Vakarų partnerių, dėl kurios gerokai pagerino savo pozicijas fronte.

„Prieš kelias savaites atvyko Vakarų partnerių pagalba, kuri gerokai pagerino mūsų karių padėtį“, – sakė jis.

O.Staruchas pažymėjo, kad viena iš pagrindinių Ukrainos ir Rusijos karių susidūrimų formų dabar yra artilerijos dvikovos. Pasak jo, vakarietiški ginklai „atvyko laiku ir labai operatyviai“.

„Priešas nebesijaučia toks laisvas kaip anksčiau, suduodamas didelius artilerijos smūgius Orechovoje ir Kamyševachoje“, – sakė Zaporižios regiono karinės administracijos vadovas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Haubica "Caesar" Ukrainoje

Pasak jo, Ukrainos pajėgos Zaporižioje toliau stiprina gynybą. Visų pirma, pasakojo jis, bus stiprinama vidaus gynybos linija. 

Anksčiau buvo pranešta, kad Rusijos kariai bando atnaujinti puolimą ir išlaikyti linijas, kad, tikėtina, galėtų visiškai užimti Zaporižios regioną. O jei Chersono sritis bus visiškai užimta, okupantai bandys užimti Mykolajivą, kad sudarytų sąlygas puolimui prieš Odesą.

Kaip rašė „Unian“, miesto meras Ivanas Fiodorovas anksčiau sakė, kad fronto linija Zaporižios kryptimi pasistūmėjo 10 kilometrų.

„Esu įsitikinęs, kad artimiausiomis savaitėmis mūsų didvyriška kariuomenė išlaisvins Chersono miestą. Tokia pati situacija yra ir Melitopolio kryptimi. Mūsų ginkluotosios pajėgos nuo Zaporižios link Melitopolio pasistūmėjo jau daugiau nei 10 kilometrų“, – sakė jis.

Kaip dieną prieš tai sakė „Azov“ vadas Rodionas Kudriašovas, Ukrainos ginkluotosios pajėgos pradeda kontrpuolimą Zaporižios kryptimi.

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis antradienį vakare pranešė, kad šalies ginkluotosios pajėgos stiprina gynybą Luhansko srityje ir pamažu išvaduoja Chersono sritį.  

„Situacija fronto linijoje be esminių pokyčių. Taktinių judesių pagalba Ukrainos kariuomenė stiprina gynybą Luhansko srityje. Tai tikrai dabar pats sunkiausias dalykas. Okupantai daro didelį spaudimą. Jie taip pat veržiasi Donecko kryptimi, Charkivo srityje“, – vaizdo įraše pasakojo šalies lyderis. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Vakariniame kreipimesi jis taip pat nurodė, kad auga pritariančiųjų Ukrainos kandidatūrai ES skaičius, todėl stiprėja ir įsitikinimas, kad EVT sprendimas bus teigiamas. 

„Esu vienareikšmiškai įsitikinęs, kad Europos Sąjungai reikia kuo greičiau taikyti visą sankcijų paketą. Rusija turi jausti nuolatinį spaudimą dėl karo“, – taip pat nurodė V.Zelenskis.

JAV valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price'as nurodė, kad Kremlius nepateikė jokios informacijos apie Ukrainoje suimtų dviejų amerikiečių Andy Huynho ir Alexanderio Drueke'o buvimo vietą. 

„Neturime jokios papildomos informacijos, išskyrus tai, kas buvo pranešta žiniasklaidoje“, – sakė N.Price'as.

„Mes palaikome tiesioginį ryšį su Rusijos valdžios institucijomis. Nei Rusijos valdžios institucijos, nei Rusijos įgaliotosios pajėgos, nei joks kitas subjektas nepateikė mums papildomos informacijos apie šių amerikiečių buvimo vietą. Siekiame išnaudoti visus kanalus, visas turimas galimybes, kad sužinotume daugiau ir paremtume jų šeimas šią sunkią valandą“, – kalbėjo jis. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Andy Huynhas

Alexanderis Drueke'as ir Andy Huynhas – du JAV karo veteranai, savanoriškai gynę Ukrainą nuo Rusijos okupantų, kai juos paėmė į nelaisvę Rusijos pajėgos.

Vakar duodamas interviu televizijai MSNBC Kremlius pripažino, kad A.Drueke'as ir A.Huynhas yra sulaikyti ir jų atžvilgiu atliekamas tyrimas dėl tariamų „nusikaltimų“, tačiau daugiau informacijos apie tai, kur jie laikomi, nepateikė.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Alexanderis Drueke'as

Naujienų agentūra „Interfax“ šiandien pranešė, kad jie yra Rusijos remiamame separatistų Donecko regione Rytų Ukrainoje, kur anksčiau šį mėnesį mirties bausme buvo nuteisti britai Shaunas Pinneris ir Aidenas Aslinas bei Maroko pilietis Brahimas Saadounas – taip pat savanoriai kovotojai. Kremliaus atstovas spaudai D.Peskovas pareiškė, kad amerikiečiai taip pat gali būti nubausti mirties bausme.

Šiandien Lvive šimtai žmonių susirinko į birželio 18 d. žuvusio 27 metų Ukrainos gynėjo Artemo Dymydo laidotuves. Kaip rašo „Guardian“, vyras gyveno JAV, tačiau Rusijai pradėjus karą A.Dymydo nedelsdamas grįžo į Ukrainą ir prisijungė prie kovos už šalies laisvę.

Socialiniuose tinkluose paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame žuvusio kario mama sūnui dainuoja paskutinę lopšinę. 

Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka telegrame paskelbė, kad išminuodami „Azovstal“ gamyklos teritoriją susiprogdino du Rusijos kariai, mieste nugriaudėjo stiprus sprogimas. 

Portalas „Unian“ primena, kad kiek anksčiau gamyklos teritorijoje per sprogimą žuvo šeši Rusijos žvalgai. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Azovstal“

Per Rusijos apšaudymą Ukrainos rytinėje Charkivo srityje antradienį žuvo 15 žmonių, įskaitant aštuonerių metų vaiką, pranešė regiono karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas.

„Penkiolika žmonių žuvo ir 16 buvo sužeisti. Tokie siaubingi Rusijos dieninio apšaudymo Charkivo srityje padariniai“, – savo „Telegram“ kanale pranešė O.Synehubovas.

Jis nurodė, kad žmonės žuvo ir buvo sužeisti per keturis atskirus incidentus.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Charkivas

Turkijoje kitą savaitę rengiamos Rusijos, Ukrainos ir Jungtinių Tautų pareigūnų derybos, kuriomis siekiama atnaujinti sustabdytą grūdų eksportą per Juodąją jūrą, antradienį pranešė vietos žiniasklaida.

Prieš susitikimą Stambule Turkijos gynybos pareigūnų delegacija šią savaitę lankysis Maskvoje, pranešė šaltiniai Turkijos prezidentūroje. Juos citavo televizijos NTV ir „CNN Turk“.

Ukrainos uostuose yra įstrigę milijonai tonų kviečių ir kitų grūdų. Uostus šiuo metu blokuoja arba yra užėmusios Rusijos pajėgos, o laivai negali plaukti dėl minų pavojaus.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos grūdai

Remiantis Turkijos užsienio reikalų ministerija, JT pateikė planą, kaip sukurti saugų jūrinį koridorių grūdų eksportui, apeinant žinomas minas.

Šiam planui nereikės ilgų ir sudėtingų išminavimo operacijų, praėjusią savaitę sakė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu.

Plačiau apie tai skaitykite ČIA.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas antradienį paskelbtame pranešime nurodo, kad Rusija ir toliau apšaudo įvairias Ukrainos gyvenvietes, tęsiasi kova dėl Sjevjerodonecko.  

„Okupantai įsitvirtino Ustinivkos gyvenvietėje, jie vykdo puolimą Bila Horos kryptimi, iš dalies sėkmingai, kovos tęsiasi“, – rašoma pranešime. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mykolajivas

Pranešama, kad Luhansko srityje Rusijos pajėgos užėmė dvi gyvenvietės – Pidlisnės ir Myrnos Dolinos.

Ukrainos pietinių karinių pajėgų atstovė Natalia Humeniuk žiniasklaidos kanalui „24“ pasakojo, kad šalies gynėjai, išstumdami iš antrosios ir trečiosios gynybos linijos Rusijos karius,  sėkmingai žengia link okupuoto Chersono.

„Mūsų karių veiksmai pietų kryptimi, Chersono link, yra gana sėkmingi. Gyventojams labai sunku. Jau išleidome pajėgas antrai ir trečiai gynybos linijai, turime panaudoti rezervines linijas, nes net ir iš jų jau stumiame priešą. Mes einame į priekį“, – sakė ji.

Gyventojus ji taip pat paragino išlikti ramius ir apie Ukrainos karių judėjimą neskelbti internete. 

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis teigia, kad šalies institucijos stengiasi susigrąžinti į Rusijos nelaisvę patekusius Mariupolį gynusius kovotojus.

„Negaliu pasakyti daug detalių. Labai norime, kad mainai įvyktų, kad partneriai, kurie įsipareigojo padėti vykdyti šiuos mainus, tikrai įvykdytų savo pažadus. Mes ne tik tuo tikime.

Mes dirbame, bet visas darbas vyksta mūsų Vyriausiojo žvalgybos direktorato teritorijoje. Jie yra atsakingi už procesą. Tikimės rezultatų“, – po susitikimo su Liuksemburgo ministru pirmininku X.Betteliu žurnalistams sakė V.Zelenskis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

V.Zelenskis taip pat pabrėžė, kad svarbu kuo greičiau išspręsti šį klausimą, nes prarandamas laikas ypač svarbus kalbant apie sužeistuosius. 

„Kas konkrečiai dabar su jais vyksta, kokia pagalba jiems teikiama, išskyrus žodžius, mes nieko nežinome“, – sakė jis, atkreipdamas dėmesį, kad Ukrainos žvalgyba žino daugiau detalių.

Ukraina antradienį apkaltino Rusijos energetikos milžinę „Gazprom“ neteisėtai sumažinus gamtinių dujų tiekimą Europos šalims, todėl Bendrijos valstybės buvo priverstos imtis veiksmų, kad kompensuotų energijos trūkumą.

123RF.com nuotr./„Gazprom“

„Gazprom“ apribojo dujų tiekimą Europai dėl išgalvotų ir neteisėtų priežasčių, teisindamasi, kad „Nord Stream 1“ neveikia visu pajėgumu“, – sakė Ukrainos valstybinės energetikos bendrovės „Naftogaz“ vadovas Jurijus Vitrenka.

„Toks „Gazprom“ elgesys yra nesąžiningas“, – pridūrė jis.

Plačiau apie tai skaitykite ČIA. 

Europos Sąjungos ministrai antradienį pritarė, kad karo draskomai Ukrainai būtų suteiktas kandidatės į bloką statusas, artėjant viršūnių susitikimui, per kurį, kaip tikimasi, vėliau šią savaitę bus oficialiai pritarta šiam žingsniui, sakė Prancūzijos Europos ministras.

Po susitikimo su kolegomis Clement'as Beaune'as informavo, kad buvo „pasiektas visiškas sutarimas dėl šių klausimų sprendimo, ypač dėl galimybės kuo greičiau patvirtinti Ukrainos kandidatės statusą“.

Pirmosios vokiečių savaeigės haubicos „Panzerhaubitze 2000“ jau yra Ukrainos fronte, pranešė šalies gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.

„Ukrainos artilerijos gretose atsirado vokiečių „Panzerhaubitze 2000“ su apmokytomis ukrainiečių įgulomis“, – sakė jis.

Pasak O.Reznikovo, tai jau šeštasis 155 mm kalibro artilerijos tipas, kurį turi Ukraina.

„Mūsų kariai jau smogė priešui su M777, FH70, M109, AHS „Krab“ ir „Caesar“. Nuo šiol prie šio „geriausiųjų klubo“ prisijungė ir „Ph2000“, – sakė ministras.

„Žinoma, ypatingai didelis ačiū mūsų artileristams, kurie jau tapo pasauline legenda. Taip pat norėčiau padėkoti mūsų Vokietijos partneriams už paramą, kurios ir toliau tikimės. Labai vertinu savo kolegės, Vokietijos gynybos ministrės Christine Lambrecht pastangas“, – pabrėžė O.Reznikovas.

Imago / Scanpix nuotr./„Panzerhaubitze 2000“

Anksčiau prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius interviu vokiečių leidiniui „Bild“ sakė, kad dėl žuvusių ukrainiečių kaltas Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, nes nedavė Ukrainai pažadėtos sunkiosios ginkluotės.

O.Scholzas teigė, kad jo šalis padeda Ukrainai labiau nei bet kas kitas. Vis dėlto Vokietija pristatė tik trečdalį Ukrainai pažadėtų ginklų.

Plačiau skaitykite čia: Kyjivas: Ukrainoje dislokuota pažangi Vokietijos artilerijos sistema

Jungtinių Valstijų generalinis prokuroras Merrickas Garlandas  antradienį viešėdamas Ukrainoje pažadėjo pagalbą vykdant baudžiamąjį persekiojimą už karo nusikaltimus, kurie buvo įvykdyti nuo Rusijos invazijos pradžios vasario pabaigoje. 

„Esu čia, kad išreikščiau tvirtą Jungtinių Valstijų paramą Ukrainos žmonėms neišprovokuotos ir neteisingos Rusijos invazijos akivaizdoje“, – po susitikimo su Ukrainos generaline prokurore Iryna Venediktova prie Lenkijos ir Ukrainos sienos žurnalistams sakė M.Garlandas.

„Esu čia tam, kad su generaline prokurore pratęstume savo diskusijas apie veiksmus, kurių imasi Jungtinės Valstijos,  siekdamos padėti Ukrainos valdžios institucijoms patraukti atsakomybėn asmenis, atsakingus už žiaurumus ar karo nusikaltimus, kuriuos matė visas pasaulis“, – sakė jis televizijai „Fox News“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Merrickas Garlandas

„Jungtinės Valstijos siunčia nedviprasmišką žinią – čia nėra kur slėptis, – sakė M.Garlandas. – Mes ir mūsų partneriai imsimės visų įmanomų priemonių siekdami užtikrinti, kad už šiuos žiaurumus atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn.“

I.Venediktova padėkojo M.Garlandui už jo paramą ir sakė, kad ji yra „labai svarbi“.

„Visi gerai suprantame, kad turime didelių priešų“, – pareiškė ji.

M.Garlandas atvyko į Ukrainą prieš Paryžiuje vyksiantį JAV ir ES pareigūnų susitikimą.

Praėjus beveik keturiems mėnesiams po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Kyjivas teigia nustatęs tūkstančius įtariamų karo nusikaltimų atvejų.

Didžiausio atgarsio sulaukė kaltinimai dešimčių civilių gyventojų nužudymu Bučoje, esančioje netoli Ukrainos sostinės.

JAV prezidentas Joe Bidenas pasmerkė ukrainiečių civilių žudymą Bučoje ir pavadino tai karo nusikaltimais.

„Šaltakraujiškai nužudyti civiliai, kūnai sumesti į masines kapavietes, brutalumo ir nežmoniškumo jausmas paliktas išvysti visam pasauliui“, – J.Bidenas kalbėjo balandį.

„Vyksta ne kas kita kaip dideli karo nusikaltimai, – pridūrė prezidentas. – Atsakingos šalys turi susivienyti ir patraukti kaltininkus atsakomybėn.“

JAV valstybės departamentas gegužę paskelbė apie formuojamą naują padalinį, kuris tirs, dokumentuos ir viešins įtariamus Rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje.

Ukrainos kariuomenė smogė priešo pozicijoms Gyvačių saloje Odesos srityje, kurią okupantai užėmė invazijos pradžioje, pranešė Pietų operacinė vadovybė.

Skelbiama, kad okupantai patyrė didelių nuostolių.

„Buvo pradėtas koncentruotas smūgis, panaudojant įvairias pajėgas ir naikinimo būdus, kurio metu tai, ką rašistai išdidžiai vadino „salos įgula“, patyrė didelių nuostolių. Karinė operacija tęsiasi, todėl iki jos pabaigos būtina užtikrinti informacijos slaptumą“, - sakoma pranešime.

Pasak vadovybės, priešo laivų grupės sudėtis per naktį nepasikeitė, todėl grėsmės išlieka tos pačios.

Vadovybė taip pat apibūdino sudėtingą padėtį Chersono srityje. Okupantai ten naudoja įvairius ginklus, įskaitant ir tuos, kuriuos draudžia tarptautinės konvencijos. Situacija dėl elektros ir vandens tiekimo atstatymo Beryslavo rajono kaimuose išlieka kritiška.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kalbėdamas tarptautiniame kūrybinės industrijos festivalyje „Kanų liūtai“, paragino kūrybinių filmų profesionalus dėti daugiau pastangų, kad „propaguotų Ukrainos drąsą“, skelbia CNN.

„Šio karo pabaiga ir jo aplinkybės priklauso nuo pasaulio dėmesio. Ir todėl man reikia sąjungininkų. Mums reikia tokių žmonių, kaip jūs“, – antradienį vaizdo pranešime sakė V.Zelenskis. 

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Tikiu, kad žmogaus kūrybiškumo galia yra didesnė už praeityje įstrigusios branduolinės valstybės galią, – sakė V.Zelenskis. - Kalbėkite apie Ukrainą. Neleiskite pasauliui persijungti į kalbėjimą apie kažką kitą.“

Per 117 Rusijos karo Ukrainoje dienų V.Zelenskis pasakė daugiau kaip 70 kalbų visame pasaulyje, įskaitant kalbas parlamentuose, tarptautinėse institucijose ir verslo forumuose. 
 

Jungtinės Karalystės vyriausybė yra „pasiryžusi“ įvesti tolesnes sankcijas Rusijai ir toliau jas taikys, kol Maskva visiškai pasitrauks iš Ukrainos, pareiškė Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss.

Didžioji Britanija ir toliau taikys sankcijas ir nutrauks prekių importą iš Rusijos, „kol pamatysime, kad Rusija visiškai pasitraukia iš Ukrainos“, teigė L.Truss pareiškime parlamentui.

„Esame pasiryžę suteikti daugiau ginklų, įvesti daugiau sankcijų ir paremti Ukrainą, kad ši išstumtų Rusiją iš savo teritorijos“, - sakė L.Truss.

Ji sakė, kad trečiadienį vyks į Turkiją aptarti galimybių padėti išvežti grūdus iš Odesos ir kad sprendimui rasti liko tik kelios savaitės.

Liuksemburgo ministras pirmininkas Xavier Bettelis antradienį lankydamasis Ukrainoje pavadino karo nuniokotą Kyjivo priemiestį Borodianką „beprasmiško žiaurumo ir smurto“ simboliu.

X.Bettelis surengė vizitą į Ukrainą po Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono, Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ir Italijos premjero Mario Draghi apsilankymo šioje šalyje praėjusią savaitę.

Kyjive praėjusią savaitę jau antrą kartą per kiek daugiau nei du mėnesius lankėsi ir Jungtinės Karalystės vyriausybės vadovas Borisas Johnsonas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Xavier Bettelis

Borodianka „buvo visiškai nuniokota Rusijos agresijos, ir šiandien yra beprasmiško žiaurumo ir smurto simbolis“, socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Liuksemburgo premjeras ir pridūrė: „Niekas negali perteikti čia vykusio siaubo.“

X.Bettelis pasidalijo savo apsilankymo Borodiankoje nuotraukomis, kuriose jis užfiksuotas kalbantis su gyventojais prie sugriautų namų ir apkabinęs moterį, ryšinčią juodą skarą.

Anksčiau X.Bettelis pranešė atvykęs į Kyjivą parodyti „Liuksemburgo solidarumo su Ukrainos žmonėmis“.

„Nes tol, kol tęsis Rusijos karas, Liuksemburgas bus su Ukraina“, – rašė jis.

Liuksemburgo premjeras 15 val. 30 min. vietos (ir Lietuvos) laiku dalyvaus bendroje spaudos konferencijoje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Buča, Borodianka, Irpinė ir kiti Kyjivo priemiesčiai tapo Rusijos karo nusikaltimų Ukrainoje simboliais, kai atsitraukus rusų pajėgoms juose buvo rasta šimtai brutaliai nužudytų civilių lavonų, kai kurie – surištomis rankomis.

Kyjivo srities policijos viršininkas antradienį pranešė, kad ir toliau randama Rusijos bandymo užimti Ukrainos sotinę aukų. Iki šiol aptikti 1 333 civilių kūnai, o 300 žmonių vis dar laikomi dingusiais be žinios.

Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija „toliau stiprins“ savo ginkluotąsias pajėgas, atsižvelgdama į galimas karines grėsmes ir riziką, praneša „Reuters“.

V.Putinas pridūrė, kad naujai išbandytos Rusijos tarpžemyninės balistinės raketos „Sarmat“, galinčios nešti 10 ar daugiau branduolinių kovinių galvučių ir maskuoklių, bus pradėtos naudoti iki metų pabaigos.

AP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Europos Sąjungos pareigūnai antradienį pareiškė, jog 27 valstybių blokas neprieštarauja, kad karo draskomai Ukrainai būtų suteiktas kandidatės statusas, artėjant viršūnių susitikimui, kuriame, tikimasi, bus uždegta žalia šviesa šiam žingsniui.

Spėjama, kad per ketvirtadienį prasidėsiantį dviejų dienų trukmės viršūnių susitikimą bus pritarta planams formaliai suteikti Ukrainai ir kaimyninei Moldovai kandidatės statusą. Toks sprendimas leistų pradėti derybas dėl narystės.

„Nėra nė vienos šalies, kuriai šis siūlymas keltų problemų, – sakė Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas per susitikimą su ES kolegomis savo šalies sostinėje. – Parodysime didelį vieningumą.“

Plačiau skaitykite čia.

Vokietija ir toliau rems Ukrainą ginklais „tol, kol to reikės“, antradienį sakydamas kalbą Vokietijos pramonės federacijos metiniame susitikime sakė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.

O.Scholzas taip pat dar kartą patvirtino Vokietijos įsipareigojimą palaikyti Lietuvą ir kitus rytinius sąjungininkus.

„Europa ir Vakarų demokratijos nepripažįsta smurtinio išpuolio prieš Ukrainą“, – sakė O.Scholzas.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Olafas Scholzas

Todėl, kalbėjo Vokietijos kancleris, Ukrainai buvo „gausiai tiekiami ginklai“, o Rusijai įvestos „beprecedentiškai griežtos sankcijos“.

„Šios sankcijos iš tiesų veikia. Taip, šios sankcijos kenkia ir mums patiems. Jos kenkia mūsų bendrovėms, bet jos yra teisingos“, – sakė O.Scholzas.

„Laisvė turi savo kainą. Demokratija turi savo kainą. Solidarumas su draugais ir partneriais turi savo kainą. Ir mes esame pasirengę šią kainą sumokėti“, – sakė O.Scholzas.

Kancleris sakė, kad praėjusį ketvirtadienį nuvykęs į Irpinę netoli Kyjivo aiškiai įsitikino, jog Ukraina priklauso Europos šeimai.

„Niekada nepamiršiu ten matytų siaubo vaizdų“, – sakė jis. O.Scholzas pabrėžė, kad sieks teigiamo sprendimo dėl Ukrainos kaip kandidatės į ES.

Rusijos pajėgos antradienį veržėsi gilyn į Donbasą, o Ukraina paskelbė, kad buvo užimtas prie fronto esantis Toškivkos kaimas, įsikūręs netoli miestų dvynių Sjevjerodonecko ir Lysyčansko, kur jau kelias savaites vyksta įnirtingi mūšiai.

„Mūsų duomenimis, šiandien Toškivką visiškai kontroliuoja rusai“, – Ukrainos televizijai sakė Sjevjerodonecko rajono vadovas Romanas Vlasenka ir pridūrė, kad mūšis dėl Donbaso „dabar vyksta pilnu tempu“.

„Visa Luhansko sritis dabar yra Ukrainos ir Rusijos kariuomenės kovų epicentras“, – teigė jis.

Toškivka, kur prieš karą gyveno apie 5000 žmonių, yra maždaug už 25 km į pietus nuo Sjevjerodonecko, kur Rusijos kariai jau kelias savaites kaunasi su Ukrainos kariuomene.

Gaisras, kilęs Ukrainai atakavus naftos gręžimo platformas prie Rusijos aneksuoto Krymo krantų, artėja prie gręžinio, antradienį pareiškė viena Rusijos aukšto rango įstatymų leidėja.

Rusijos aneksuoto pusiasalio vadovas Sergejus Aksionovas pirmadienį apkaltino Ukrainos pajėgas atakavus gręžimo platformas Juodojoje jūroje. Anot jo, per smūgį vienai iš platformų buvo sužeisti trys žmonės, o dar septyni dingo.

„Kalbant apie platformoje kilusį gaisrą, jis nesiliauja. Naktį ugnis priartėjo prie naftos gręžinio“, – antradienį naujienų agentūrai „Interfax“ sakė Rusijos parlamento aukštųjų rūmų – Federacijos Tarybos – narė Olga Kovitidi.

Anot jos, tebeieškoma septynių dingusių žmonių, o trys sužeistieji gydomi ligoninėje, jų būklė nėra kritinė.

„Pirminiais duomenimis, ne visus pavyko išgelbėti, bet vilties dar yra“, – platformoje „Telegram“ nurodė Krymo pareigūnas Olegas Kriučkovas.

Tai buvo pirmasis smūgis Krymo energetikos infrastruktūrai Juodojoje jūroje nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24-ąją.

Sergejus Aksionovas, kurį Rusija po 2014 metų aneksijos paskyrė Krymo gubernatoriumi, pirmadienį sakė, kad buvo taikytasi į tris platformas. Pasak jo, buvo evakuoti 94 žmonės, buvę tuose objektuose.

Platformos priklauso Kryme įsikūrusiai naftos ir dujų bendrovei „Černomorneftegaz“. Jai Jungtinės Valstijos nuo 2014 metų taiko sankcijas.

Ukrainos saugumo tarnyba paviešino praėjusią savaitę numušto šturmo lėktuvo Su-25 piloto apklausą. Tarnybos duomenimis, privačios karinės kompanijos „Wagner“ samdinys pakariauti spėjo tik tris dienas. Pirmą kovinį skrydį majoras Andrejus Fiodorčukovas atliko birželio 14 dieną, o birželio 17-ąją jo lėktuvą iš priešlėktuvinio zenitinio komplekso „Igla“ Donbaso teritorijoje numušė ukrainiečiai. Katapultavęsis A.Fiodorčukovas pateko į ukrainiečių nelaisvę, rašo pravda.com.ua.

Dabar majoras pasakoja apie tai, kaip bombardavo Ukrainą. Belaisvis mėgina teisintis, tikindamas, kad kalba eina tik apie „smūgių sudavimą priešo atraminiams punktams ir gyvosios jėgos susitelkimo vietoms“. Kiekvieną dieną jis atlikdavo 1–2 skrydžius.

VIDEO: Пілот-найманець із ПВК «Вагнер» встиг повоювати лише три дні та був збитий ЗСУ з ПЗРК «Ігла»

Пілот-найманець із ПВК «Вагнер» встиг повоювати лише три дні та був збитий ЗСУ з ПЗРК «Ігла»

Pasak A.Fiodorčukovo, be jo, rusų naikintuvais, vertais per 10 mln. JAV dolerių, skraido ir kiti samdiniai, o ne kadriniai Rusijos karininkai. Už savo darbą samdiniai gauna po 200 tūkst. rublių per mėnesį ir papildomas premijas už skrydžių kiekį ir „rezultatyvumą“.

Ukrainos nacionalinė gvardija paskelbė vaizdo įrašą, kaip kovotojai kaunasi su rusų okupantais Sjevjerodonecko mieste. 

VIDEO: Бої за Сєвєродонецьк: гвардійці знищують ворога

Бої за Сєвєродонецьк: гвардійці знищують ворога

„Be poilsio, miego ir bent kelių minučių tylos gvardiečiai kartu su savo broliais iš kitų gynybos pajėgų laiko miestą. Kova dėl Sjevjerodonecko tęsiasi. Priešas iš mūsų kariuomenės gauna tai, ko nusipelnė – mirtį“, – skelbia Nacionalinės gvardijos spaudos tarnyba.

Ukraina antradienį pranešė, kad Rusija smarkiai apšaudo rytinį pramoninį Lysyčansko miestą Donbaso regione, kur jau kelias savaites vyksta intensyviausi mūšiai tarp ukrainiečių ir rusų pajėgų.

„Kautynės Sjevjerodonecko pramoninėje zonoje ir katastrofiškas niokojimas Lysyčanske“, – sakoma Luhansko srities administracijos vadovo Serhijaus Haidajaus pareiškime, paskelbtame socialiniuose tinkluose.

Remiantis pareiškimu, Lysyčanskas ankstesnę dieną buvo intensyviai bombarduojamas Rusijos pajėgų.

S.Haidajaus duomenimis, patvirtinta, kad pirmadienį per visą dieną trukusį „smarkų apšaudymą“ žuvo vienas žmogus, taip pat buvo sugriauta dešimt gyvenamųjų pastatų ir policijos nuovada.

„Dar tiksliname galutinį aukų skaičių, nes vakar buvo beveik neįmanoma saugiai judėti mieste“, – sakė S.Haidajus.

Lysyčanskas, prieš karą turėjęs apie 100 tūkst. gyventojų, yra šalia Sjevjerodonecko. Dėl pastarojo miesto kontrolės šiuo metu įnirtingai kaunasi Rusijos ir Ukrainos pajėgos.

Užėmusi Sjevjerodonecką – didžiausią Ukrainos dar kontroliuojamą Luhansko srities miestą – ir jo miestą dvynį Lysyčanską, Rusija galėtų taikytis į toliau vakaruose esantį Donecko srities miestą Slovjanską.

Pasak S.Haidajaus, „įnirtingos kautynės“ vyksta šalia Sjevjerodonecko chemijos gamyklos „Azot“, kur, kaip manoma, slepiasi šimtai gyventojų.

S.Haudajus nedetalizuodamas nurodė, kad Rusijos pajėgoms pavesta iki birželio 26-osios užimti visą Luhansko sritį, tačiau pabrėžė, kad jos „per penkias dienas to nepadarys“.

Dabar Ukrainos frontas tęsiasi daugiau nei 2,5 tūkst. kilometrų, „Telegram“ programėlėje pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Turime reikalų su absoliučiu blogiu. Ir mes neturime kito pasirinkimo, kaip tik judėti pirmyn. Išlaisvinti visą mūsų teritoriją. Išvyti okupantus iš visų mūsų teritorijų. Ir nors dabar mūsų fronto plotis jau viršija 2,5 tūkst. kilometrų, jaučiama, kad strateginė iniciatyva vis dar priklauso mums“, – sakė jis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Du Ukrainoje paimti į nelaisvę amerikiečiai šiuo metu yra Rusijos remiamame separatistų Donecko regione Rytų Ukrainoje, pranešė naujienų agentūra „Interfax“, remdamasi neįvardytu šaltiniu.

JAV piliečių Andy Huynho ir Alexanderio Drueke'o perkėlimas į separatistinį regioną kelia nuogąstavimus, kad jiems gali ten būti pateikti kaltinimai. Britus Shauną Pinnerį ir Aideną Asliną bei Maroko pilietį Brahimą Saadouną Donecko separatistų teismas anksčiau šį mėnesį nuteisė mirties bausme. Rusija mirties bausmės nevykdo, tačiau jos įgaliotieji atstovai savivaldžiose Donecko ir Luhansko liaudies respublikose tai daro.

Kremlius pareiškė, kad abu JAV vyrai buvo samdiniai, kuriems netaikoma Ženevos konvencija, ir kad jie turėtų atsakyti už savo veiksmus.

Agentūra „Reuters“ praneša, kad negalėjo iš karto patikrinti „Interfax“ pranešimo apie amerikiečių buvimo vietą, o atstovas spaudai Donecke atsisakė nedelsiant pateikti komentarus.

Birželio 17-ąją Ukrainos pajėgos pranešė apie pirmą sėkmingą Vakarų padovanotų „Harpoon“ raketų sistemų panaudojimą prieš Rusijos karo laivus. Atakos taikiniu beveik neabejotinai buvo rusų laivas „Vasilij Bech“, kuris gabeno ginklus ir personalą į rusų užimtą Gyvačių salą, skelbia JK gynybos ministerija.

Pasak ministerijos žvalgybinio pranešimo, šio Rusijos laivo sunaikinimas rodo, su kokiais sunkumais Rusija susiduria bandydama aprūpinti savo pajėgas Gyvačių saloje.

Ukrainos pakrančių gynybos pajėgumai didžiąją dalimi neutralizavo Rusijos galimybes užtikrinti jūrų kontrolę ir rodyti galią šiaurės vakarinėje Juodosios jūros dalyje. Tai pakenkė Rusijos pirminiam operaciniam tikslui kelti riziką Odesos regionui, teigia JK gynybos ministerija.

Liuksemburgo užsienio reikalų ministras teigia, kad Europos šalys vieningai remia tai, kad Ukrainai būtų suteiktas Europos Sąjungos narės kandidatės statusas.

Kaip praneša „Reuters“, prieš susitikimą su kitais ES ministrais Jeanas Asselbornas žurnalistams sakė: „Siekiame Putinui pasakyti, jog Ukraina priklauso Europai, kad mes taip pat ginsime vertybes, kurias gina Ukraina.“

Ukrainos pietinėje Chersono srityje pradėti transliuoti Rusijos televizijos kanalai, antradienį pranešė Rusijos kariuomenė.

Anksčiau Maskva šiame užimtame Ukrainos regione įvedė rublį kaip oficialią valiutą ir pradėjo dalyti rusiškus pasus.

Rusijos ginkluotosios pajėgos nurodė, kad jų specialistai „rekonfigūravo paskutinį iš septynių televizijos bokštų Chersono srityje, kad būtų galima nemokamai transliuoti Rusijos televizijos kanalus“.

Su Krymo pusiasaliu, kurį Maskva aneksavo 2014 metais, besiribojančią Chersono sritį Rusijos pajėgos užėmė ankstyvuoju vasario pabaigoje prasidėjusios invazijos etapu. 

Maskvos primestos Chersono administracijos vadovo pavaduotojas Kirilas Stremousovas antradienį pareiškė, kad ši Ukrainos sritis „iki metų pabaigos“ gali būti prijungta prie Rusijos.

Rusijos okupantai toliau intensyviai apšaudo Sjevjerodonecką, Ukrainos televizijai sakė Sjevjerodonecko rajono karinės administracijos pirmininkas Romanas Vlasenka. 

„Vyksta intensyvus artilerijos ir aviacijos apšaudymas. Sjevjerodonecke tęsiami puolimo veiksmai. Apšaudoma pramoninė zona ir šalia jos esantys gyvenamieji pastatai. Mieste tebesitęsia gatvių kovos“, – sakė R.Vlasenka.

Jo teigimu, pastarosiomis dienomis kovos intensyvumas padidėjo.

„Turima informacijos, kad beveik visi rusų atsargos kariai iš laikinai okupuotų teritorijų dabar dirba fronte. Todėl manau, kad mūšis dėl Donbaso dabar įsibėgėja“, – sakė R.Vlasenka.

Ukrainos pietiniame Mykolajivo mieste įvyko keli sprogimai, pranešė regiono administracija. Išsamesnės informacijos apie nukentėjusiuosius ir vietoves neskelbiama, praneša CNN.

Liudininkai pranešė, kad girdėjo tris didelius sprogimus, o nuotraukose iš miesto matyti bent vienas didelis juodų dūmų stulpas.

Sprogimai nugriaudėjo po pirmadienį įvykdytų raketų atakų Mykolajivo apylinkėse.

Ukrainos kariuomenės teigimu, teritoriją palei Mykolajivo sieną su Chersono sritimi toliau apšaudo Rusijos pajėgos, ginančios užgrobtą teritoriją. 

Regiono administracija pranešė, kad Šyroko miestas, esantis už 50 km į rytus nuo Mykolajivo, buvo apšaudytas pirmadienio naktį ir antradienio rytą.

„Preliminariais duomenimis, aukų nėra“, – teigė ji.

Per pastarąjį mėnesį fronto linija Mykolajivo ir Chersono regionuose beveik nepasikeitė, nors Ukrainos pajėgos per birželio pradžioje prasidėjusį kontrpuolimą pasiekė nedidelių laimėjimų.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad šalies kariuomenė per pastarąją parą nukovė apie 300 rusų kareivių.

Pažymima, kad iš viso nuo vasario 24 d. iki birželio 20 d. Rusija neteko apie 34 100 karių.

Taip pat pranešama, kad per parą sunaikinta 19 rusų tankų, 18 šarvuotų mašinų, 3 artilerijos sistemos, 1 MLRS sistema, 10 operatyvinio-taktinio lygio bepiločių orlaivių, 7 sparnuotosios raketos, 10 transporto priemonių ir autocisternų, 4 vienetai specialiosios technikos.

Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad Luhansko srityje Rusijos daliniai sutelkė dėmesį į tai, kad užkirstų kelią ukrainiečių atakoms prieš „Slovjansko kryptimi veikiančios Rusijos kariuomenės grupės užnugarį“, ir naudojo artileriją prieš civilinę infrastruktūrą šiame rajone. 

Teritorija į vakarus ir pietvakarius nuo Iziumo pastarosiomis dienomis patyrė intensyvesnius mūšius, Ukrainos kariams bandant surengti kontrpuolimą prieš Rusijos tiekimo linijas.

Generalinio štabo duomenimis, Ukrainos pajėgos palei Doneco upę, į šiaurę nuo Slovjansko, toliau priešinasi Rusijos pastangoms prasiveržti (aplink Bohorodičnę ir Doliną).

Ukrainos kariuomenė taip pat pranešė apie Rusijos puolamąsias operacijas keliose vietovėse į pietus nuo Bachmuto miesto, kuris yra svarbus Ukrainos gynybos aprūpinimo mazgas. Atrodo, kad rusai pastaruoju metu į pietus nuo Bachmuto pasiekė vis didesnių laimėjimų, rašo CNN.

Pietų Ukrainoje, Generalinio štabo teigimu, Rusijos daliniai bando sulaikyti ukrainiečių pajėgas, kurios pradėjo puolimą palei Chersono srities sieną, ir surengė daugybę artilerijos ir raketų atakų prieš gyvenvietes, esančias už fronto linijos.

Anot leidinio „Bloomberg“, pasak su šiuo klausimu susipažinusių asmenų, 27 Europos Sąjungos valstybės narės ketina vėliau šią savaitę oficialiai suteikti Ukrainai kandidatės statusą po pirmadienį įvykusio ES ambasadorių susitikimo, kuriame niekas neprieštaravo šiam sprendimui.

123RF.com nuotr./Ukrainos, Europos Sąjungos vėliavos

Praėjusią savaitę Europos Komisija rekomendavo suteikti Ukrainai šį statusą, kuris yra pirmas, bet labai simbolinis žingsnis ilgame kelyje į narystę ES.

Birželio 23–24 d. ES vadovai susitiks Briuselyje, kur tikimasi, kad Komisijos rekomendacijoms bus uždegta žalia šviesa, sakė minėti asmenys. Galutiniam sprendimui dėl statuso suteikimo ir visoms su juo susijusioms sąlygoms turės pritarti visos valstybės narės, kad jis taptų galutinis.

Plačiau skaitykite čia.

Ukrainos kariuomenės teigimu, Ukrainos pajėgos priešinasi intensyviam Rusijos puolimui Luhansko srities Sjevjerodonecko mieste ir jo apylinkėse, nepaisant nuolatinio apšaudymo iš kelių pusių. 

Generalinis štabas antradienį pranešė, kad „mūsų kariuomenės dalinių apšaudymas iš įvairaus kalibro artilerijos tęsiasi“.  

Pranešama, kad rusai taip pat vykdė antskrydžius keliose vietovėse į pietus nuo Sjevjerodonesko, o „priešas nesustabdo puolimo, siekdamas nustatyti visišką miesto kontrolę“, teigė Generalinis štabas.

Ukrainiečių pasipriešinimas Sjevjerodonecke daugiausia vyksta prie didelės chemijos gamyklos „Azot“ vakariniame miesto pakraštyje, kur taip pat slepiasi keli šimtai civilių gyventojų. 

„Sjevjerodonecko pramoninėje zonoje tęsiasi įnirtingos kovos. Rusai pataikė į „Azot“ pirmojo įėjimo pastatą, apšaudė plytų gamyklos teritoriją ir atidengė ugnį prie trijų tiltų“, – sakė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

S.Haidajus per Ukrainos televiziją sakė, kad pirmadienį Rusijos pajėgos bandė vykdyti puolamąsias operacijas, prisidengdamos intensyviu apšaudymu.

„Sjevjerodonecke nėra nei elektros, nei vandens, nei dujų, – sakė jis. – Gydytojai liko viename iš medicinos miestelio pastatų... Negalime pristatyti humanitarinių krovinių, nes vyksta aktyvūs kariniai veiksmai“.

S.Haidajus sakė, kad „Azot“ gamykloje yra apie 568 žmonės, „kurie kategoriškai atsisakė evakuotis“.

„Mes net darėme vaizdo įrašus, kalbėjomės su žmonėmis per vaizdo kameras – jie atsisako išvykti. Iš esmės tai yra įmonės darbuotojai ir jų šeimos – kiek daugiau nei 100 darbuotojų su šeimomis. Jie vis dar turi vandens, maisto ir paprasčiausių medicinos priemonių... Jie turi atsargų kelioms savaitėms“, – kalbėjo S.Haidajus.

Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad Ukrainos kariai sėkmingai atremia puolimą Syrotynės ir Bila Horos vietovėse, dviejose gyvenvietėse netoli Lysyčansko.

Rusai bando priartėti prie Lysyčansko ir atkirsti likusias ukrainiečių pajėgas Sjevjerodonecke, kad užbaigtų Luhansko užėmimą.

Antradienį S.Haidajus sakė, kad Lysyčanskas intensyviai apšaudomas. „Buvo sugriauta daugiau kaip 10 daugiaaukščių pastatų, privačių namų ir policijos nuovados pastatas“, – sakė jis.

Antradienio naktį Rusijos kariai apšaudė mokyklą Avdijivkoje iš daugkartinio paleidimo raketų sistemos „Grad“ su magnio užtaisu, savo „Telegram“ kanale pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka.

„Tai jau trečioji mokykla Avdijivkoje, kurią sugriovė rusai“, – sakė jis. Pasak P.Kyrylenkos, nuo karo pradžios regione iš viso sugriauta apie 200 mokyklų.

Anksčiau jis taip pat sakė, kad per pastarąją parą Rusijos kariškiai Donecko srityje nužudė tris žmones – Niujorke, Senojoje Nikolajevkoje ir Kurachovėje. Dar du vietiniai gyventojai buvo sužeisti.

VIDEO: Antradienio naktį Ukrainoje liepsnojo mokykla – buvo apšaudyta Rusijos raketomis

Antradienio naktį Ukrainoje liepsnojo mokykla – buvo apšaudyta Rusijos raketomis

Reuters

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis pirmadienį sakė, kad vėliau šią savaitę vyksiančiame Europos Sąjungos viršūnių susitikime paragins Bendrijos lyderius suteikti Ukrainai ir Moldovai kandidačių į ES nares statusą.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Charles'is Michelis

Praėjusį penktadienį Europos Komisija rekomendavo suteikti Ukrainai ir Moldovai ES kandidačių statusą. Komisija vertino ir Sakartvelo paraišką, tačiau dėl šios šalies buvo nuspręstą rekomenduoti suteikti jai kandidatės statusą po to, kai Tbilisis įgyvendins numatytas išankstines sąlygas.

„Dabar atėjo laikas pripažinti, kad Ukrainos, Moldovos ir Sakartvelo ateitis yra ES. Kviesiu jus suteikti Ukrainai ir Moldovai kandidačių statusą“, – rašė Ch.Michelis kvietime Europos Vadovų Tarybos nariams į ketvirtadienį ir penktadienį vyksiantį viršūnių susitikimą.

Plačiau skaitykite čia.

Ukraina teigia, kad ateinanti savaitė bus lemiama Rusijos pajėgoms užbaigti Sjevjerodonecko užėmimą ir kad Rusijos pajėgos sutelks karius ir techniką į šią teritoriją.

JAV Karo studijų institutas savo kasdieninėje analizėje teigia, kad Rusijos pajėgos intensyvina operacijas, siekdamos nutraukti Ukrainos susisiekimo linijas palei greitkelį T1302 Bachmutas-Lysičanskas, kad galėtų paremti eskaluojamas operacijas Sjevjerodonecke-Lysičanske.

Tai pat, anot analitikų, tikėtina, kad Rusijos pajėgos toliau daugiausia dėmesio skyrė pasipriešinimui tolesniam Ukrainos judėjimui į šiaurę nuo Charkivo miesto link tarptautinės sienos.

Rusijos pajėgos tęsia gynybines operacijas palei pietinę ašį, skelbia institutas.

Anot JAV analitikų, ukrainiečių partizanų veikla ir toliau apsunkina Rusijos okupacinės valdžios institucijų pastangas įtvirtinti okupuotų teritorijų kontrolę.

JAV pilietis Stephenas Zabielskis žuvo per kovines operacijas Ukrainoje, pranešė laikraštis „The Washington Post“, remdamasis nekrologu gimtojo miesto leidinyje. Kiek žinoma, S.Zabielskis – antrasis amerikietis žuvęs kare Ukrainoje.

Šį rudenį planuojama surengti „referendumą“ dėl Chersono srities prijungimo prie Rusijos, interviu agentūrai „RIA Novosti“ sakė Rusijos okupacinės administracijos regione atstovas Kirilas Stremousovas, pranešė „Deutche Welle“. 

Pasak K.Stremousovo, konkretesnės datos dar nenustatytos, tačiau valdžia jau sprendžia organizacinius klausimus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienio vakare sakydamas kalbą teigė, kad Ukraina eina keliu, kuriuo eina siekdama tapti Europos Sąjungos dalimi.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Žingsnis po žingsnio judame per šią svarbią savaitę ir kasdien darome viską, kad niekam nekiltų abejonių, jog Ukraina nusipelnė kandidatūros. Kasdien įrodinėjame, kad jau esame Europos Sąjungos dalis“, – sakė V.Zelenskis.

Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar pirmadienį pareiškė, kad rytinėje Luhansko srityje „kova yra labai sudėtinga“, todėl, atsižvelgiant į „dinamišką“ kovų pobūdį, bet kokios prognozės yra „labai sudėtingos“.

Ji pridūrė, kad informacija greitai keičiasi, „kas pusvalandį situacija keičiasi“. Ji sakė, kad kol Ukrainos arba Rusijos pajėgos visiškai nekontroliuoja miesto ar šalia esančių kaimų, „neįmanoma pasakyti, kokia yra padėtis“.

Kalbėdama apie mūšį dėl Sjevjerodonecko, H.Maliar sakė neketinanti prognozuoti mūšio dėl svarbiausio strateginio miesto Luhansko srityje baigties. 

H.Maliar pridūrė, kad Rusijos pajėgos regione turi pranašumą personalo ir ginkluotės skaičiumi.

Rusijos pajėgos, puolančios svarbų Sjevjerodonecko miestą Luhansko regione Rytų Ukrainoje, turi pakankamai rezervų, kad galėtų pradėti plataus masto puolimą, pareiškė regiono kariuomenės vadas Serhijus Haidajus, skelbia CNN.

Pirmadienio vakarą kalbėdamas S.Haidajus sakė, kad į regioną buvo atgabenta ir mūšio lauke jau dislokuota dešimtys Rusijos sunkiosios karinės technikos vienetų.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Sjevjerodoneckas

Pačiame mieste S.Haidajus sakė, kad kovos vyksta pramoniniame rajone, tačiau „didžiąją miesto dalį kontroliuoja [Rusijos kariuomenė]. Dabar Ukrainos kariuomenė kontroliuoja tik pramoninę zoną ir „Azot“ gamyklos teritoriją“.

S.Haidajus taip pat pateikė naujausią informaciją apie kovas kaimyniniame Lysyčansko mieste. Jis sakė, kad kovos vyksta greitkelyje tarp Lysyčansko ir Bachmuto ir kad apšaudomi visi toje teritorijoje esantys miestai. Jis pridūrė, kad pirmadienį Lysyčanskas „buvo apšaudomas beveik visą dieną“. 

Pasak regiono administracijos vadovo, pirmadienį Rusijai intensyviau apšaudant Ukrainos šiaurės rytų Charkivo sritį, žuvo mažiausiai trys žmonės, skelbia CNN.

„Pastarosiomis dienomis Rusijos okupantai, kuriems nepavyksta kovoti su Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis Charkivo srityje, suintensyvino regiono centro ir kitų gyvenviečių apšaudymą“, – sakė Charkivo srities valstybinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Charkivas

O.Synehubovas sakė, kad per apšaudymą žuvo trys žmonės – 65 metų moteris Kutuzivkoje, 61 metų moteris ir 49 metų vyras Balaklijoje. 

CNN komanda Charkive per pastarąsias 48 valandas išgirdo keletą sprogimų visame mieste ir pastebėjo, kad jie šiek tiek padažnėjo. Pirmadienį per dieną kelis kartus suveikė oro pavojaus sirenos.

Pasak O.Synehubovo, rusai, naudodami daugkartinio paleidimo raketų sistemas (MLRS) ir kitas raketas, smogė taikiniams Charkive.

„Yra smūgių pramonės zonoje ir švietimo įstaigose“, – sakė jis.
O.Synehubovas taip pat sakė, kad Charkivo mieste dabar gyvena apie 700 000 žmonių, t. y. maždaug pusė gyventojų, buvusių iki vasario mėn. invazijos.

Kalbėdamas apie „naują Rusijos puolimą prieš Charkivą“, O.Synehubovas sakė: „Mes nuolat fiksuojame karinių pajėgų telkimąsi ir judėjimą pasienyje su mūsų regionu ir stebime situaciją.“

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad Ukraina turėtų tikėtis „didesnio priešiško Rusijos aktyvumo“, Europos Sąjungai svarstant, ar šaliai turėtų būti oficialiai suteiktas kandidatės statusas. Šią savaitę 27 ES valstybių narių vadovai susitinka aptarti šio klausimo.

Nepriklausomo Rusijos laikraščio „Novaja gazeta“ vyriausiasis redaktorius Dmitrijus Muratovas pirmadienį aukcione už įspūdingą 103,5 mln. JAV dolerių (98,4 mln. eurų) sumą pardavė savo Nobelio taikos premijos medalį, o gautus pinigus skirs padėti dėl karo Ukrainoje namų netekusiems vaikams. 

Aukcionų namų „Heritage Auctions“ Niujorke surengtame aukcione auksinį medalį įsigijo neįvardijamas pirkėjas, varžytinėse dalyvavęs telefonu. 

Varžytinės vyko audringai, skambant garsiems plojimams ir aukciono dalyviams raginant vienas kitą didinti siūlomą sumą. Buvo matyti, kaip D.Muratovas filmuoja aukciono ekrane matomus statymus ir salėje esančius asmenis.

Kai buvo paskelbtas paskutinis statymas, kuris buvo dešimtimis milijonų dolerių didesnis už ankstesnę siūlytą sumą, daugelis salėje buvusių žmonių, įskaitant patį D.Muratovą, neslėpė nuostabos.

„Šiuo atžvilgiu esu toks pat kaip jūs“, – po varžytinių sakė jis naujienų agentūrai AFP per vertėją.

Pernai D.Muratovas kartu su filipiniete žurnaliste Maria Ressa pelnė Nobelio taikos premiją už jų pastangas „apsaugoti raiškos laisvę“.

D.Muratovas buvo vienas iš kelių žurnalistų, kurie 1993-iaisiais įkūrė „Novaja Gazeta“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Dmitrijus Muratovas

Pastaraisiais metais „Novaja Gazeta“ buvo vienintelis likęs stambus rusiškas laikraštis, kritikavęs Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir jo politiką. 

Tačiau kovą „Novaja Gazeta“ buvo priverstas sustabdyti savo veiklą Rusijoje, kai po Kremliaus pajėgų įsiveržimo į Ukrainą objektyvioms žiniasklaidos priemonėms buvo nustatytos neįgyvendinamos sąlygos darbui tęsti. Valdžia priėmė drakonišką įstatymą, numatantį iki 15 metų laisvės atėmimo bausmes už  „žinomai melagingos informacijos“ apie kariuomenę paskelbimą.

Balandžio 7 dieną į D.Muratovas traukinyje buvo užpultas asmens, apipylusio jį aliejiniais dažais, sumaišytais su acetonu. Žurnalistui buvo apdegintos akys.

Ukrainoje į nelaisvę paimti du JAV piliečiai, kovoję Kyjivo pusėje, „kėlė pavojų“ Rusijos kariams ir turėtų būti „patraukti atsakomybėn už šiuos nusikaltimus“, pirmadienį interviu televizijai NBC pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Pasak televizijos, Kremlius per šį interviu pirmą kartą komentavo JAV kariuomenės veteranų Alexander'o Drueke'o ir Andy Huynho bylas.

„Jie yra samdiniai, dalyvavę neteisėtoje veikloje Ukrainos teritorijoje. Jie prisidėjo apšaudant ir bombarduojant mūsų karius. Jie kėlė pavojų jų gyvybei“, – interviu anglų kalba sakė D.Peskovas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Alexanderis Drueke'as

„Jie turėtų būti patraukti atsakomybėn už tuos nusikaltimus, kuriuos įvykdė, – pridūrė jis, remiantis pirmosiomis paviešintomis interviu ištraukomis. – Tie nusikaltimai turi būti ištirti.“

Paklaustas, kokius neteisėtus veiksmus atliko abu JAV piliečiai, D.Peskovas pripažino, kad konkretūs jų nusikaltimai dar nenustatyti. Vis tik rusų pareigūnas pabrėžė, kad šiems amerikiečiams nebus taikoma Ženevos konvencija dėl elgesio su karo belaisviais.

„Jie nėra [Ukrainos] kariuomenėje, todėl jiems netaikytina Ženevos konvencija“, – pareiškė D.Peskovas.

Praėjusią savaitę Rusijos valstybinė televizija paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje matyti A.Drueke'as ir A.Huynhas.

Aplinkybės, kuriomis jiedu buvo paimti į nelaisvę, nėra aiškios, taip pat nežinoma, kas konkrečiai juos laiko. D.Peskovas pirmadienį tepasakė, kad abu vyrus sulaikė „valdžios institucijos“.

Komentuodamas galimybę, kad amerikiečiams bus paskirta mirties bausmė, Rusijos prezidento atstovas spaudai pabrėžė: „Tai priklauso nuo tyrimo.“

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį pareiškė nežinąs, kur yra A.Drueke'as ir A.Huynhas. Manoma, kad abudu buvo prisijungę prie kitų užsieniečių, savanoriškai tarnaujančių drauge su Ukrainos kariais.

JAV Valstybės departamentas šeštadienį patvirtino, kad amerikiečių pareigūnai matė abiejų į nelaisvę paimtų vyrų nuotraukas ir vaizdo įrašus.

„Atidžiai stebime situaciją ir šiuo sunkiu metu nuoširdžiai užjaučiame jų šeimas“, – naujienų agentūrai AFP sakė Departamento atstovas.