Ukrainos karys apie narystę NATO: „Mūsų neimtų, net jei V.Zelenskis už tai pažadėtų nusišauti“

Įstrigę mirties taške

Ukrainą nuo pat pirmų Rusijos invazijos dienų ginantis karys (tapatybė nebus atskleista saugumo sumetimais, vardas ir pavardė redakcijai žinomi) sutiko papasakoti, ką jaučia šalies gynėjai, pasaulinės politikos arenoje verdant tikrai košei.

„Čia jums atrodo, kad mes turime laiko reaguoti į pasaulinės politikos peripetijas. Išties, mes čia, apkasuose, net ne visada turime laiko pasidomėti, ką ten pasakė Donaldas Trumpas ar kokį naują ultimatumą paskelbė. Mes suvokiame karo realybę tokią, kokia ji yra šiai dienai, ir aiškiai matome, kaip smarkiai žmonės yra pavargę“, – su kartėliu pastebėjo pašnekovas.

Treji Rusijos agresijos Ukrainoje metai nuotraukose

+29

Pasak kario, nors ir išsekę Ukrainos gynėjai, puikiai supranta, kad Rusijos reikalavimai perleisti teritorijas, kurių net nespėjo užkariauti, arba JAV teikiami ultimatumai pažadėti milžiniškas sumas neaišku už ką, nėra priimtini.

„Mes neketiname atiduoti savo teritorijų, tai akivaizdu. Tačiau taip pat akivaizdu ir tai, kad labai reikia atokvėpio – žmonės yra siaubingai pervargę. Jau treji metai tokio intensyvaus karo, manau, kad niekas negalėtų mūsų kaltinti, kad jaučiamės išsekinti“, – kalbėjo jis.

15min pašnekovo manymu, prie taikos derybų stalo visas puses turėtų susodinti ir tas faktas, kad karo veiksmai iš esmės įstrigo mirties taške.

Mes neketiname atiduoti savo teritorijų, tai akivaizdu. Tačiau taip pat akivaizdu ir tai, kad labai reikia atokvėpio – žmonės yra siaubingai pervargę.

„Mes kol kas nežinome, kokiomis sąlygomis bus sutarta dėl ugnies nutraukimo, kaip bus toliau deramasi dėl taikos. Gali iš šono atrodyti, kad sąlygos kol kas mums nepalankios, o vėliau paaiškėti, kad kaip tik naudingos Ukrainai.

Faktas, kad ugnies nutraukimo reikia tiek mums, tiek rusams. Ir jie išsikvėpė, ir mes. Jie negali įgyvendinti paskirtų užduočių, užimti naujų teritorijų, tačiau ir mes negalime atsikovoti savo žemių atgal.

AFP/„Scanpix“/Ukrainos kariai

Nėra jėgų, trūksta žmonių, mums neaišku, kaip bus toliau su Vakarų parama – ar galime pasitikėti, kad ją gausime. Toks neaiškumas fronte labai demotyvuoja.

Pertrauka būtina, o kiek ji tęsis ir kuo baigsis – priklausys nuo mūsų Vakarų sąjungininkų, kiek jie patys pasirengę spausti Rusiją, kokias mes turėsime saugumo garantijas. Dabar matome, kad kažkas vyksta, bet realiai karo lauke tai nieko nekeičia“, – pastebėjo karys.

„Niekas mūsų neims į NATO“

Pasak Ukrainos gynėjo, šiuo metu tam tikromis kryptimis vis dar trūksta ginklų, nors jų dabar yra gerokai daugiau nei karo pradžioje.

Tačiau, kaip pastebėjo pašnekovas, nedaugėja ir norinčių kariauti – jei 2022 metų vasarį prie karo komisariatų nusidriekė eilės, dabar to jau nėra. Vis mažiau žmonių veržiasi į frontą.

„Shutterstock“/Karas Ukrainoje

Jis atskleidė, kad kariaujantys ukrainiečiai palaiko šalies prezidentą maždaug panašiu santykiu, kaip ir civiliai šalies gyventojai. Tačiau karas verčia kitaip vertinti kai kuriuos dalykus ir neidealizuoti šviesios ateities vaizdinio.

Paklaustas, kaip kariai įvertino V.Zelenskio pasiūlymą pasitraukti iš prezidento posto, mainais į šalies narystę NATO, pašnekovas sakė, kad tik nedidelė dalis žmonių apkasuose išties realiai vertina narystės Aljanse perspektyvą.

„Niekas mūsų neims į NATO. To tiesiog nebus. Neimtų net jei V.Zelenskis už tai pažadėtų nusišauti, ne tik pasitraukti. Tas jau buvo aišku nuo pat pradžių.

Mes turime išmokti savimi pasirūpinti patys, turime blaiviai vertinti mums žadamas saugumo garantijas ir tai, kad pačios didžiausios saugumo garantijos yra mūsų rankose“, – įsitikinęs karys.

Tačiau tame yra vienas labai aiškus kaltininkas – Rusija. Visa kita yra tiesiog pasekmės. Mes aiškiai matome priešą ir su juo kovosime, tikrai dar nesame tiek pavargę, kad pasiduotume.

Nepaisant didžiulio šalies gynėjus kamuojančio nuovargio, laikomasi bendros nuostatos, kokios nuolaidos nebus priimtinos net ir tuo atveju, jei JAV diktuojami ultimatumai dar labiau sugriežtėtų.

„Mūsų žmonės kovojo už savo šalį, jos žemes – jų niekas nesiruošia atiduoti Rusijai ir de jure pripažinti okupuotų teritorijų kaip Rusijos dalies. Tai akivaizdi ir nepajudinama karių nuostata. Tikiuosi, kad mūsų Vakarų partneriai taip pat tą supranta.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Karas Ukrainoje

Tačiau dabar mes fiziškai negalime jų atkovoti. Ateityje, galbūt tuomet, kai Rusijoje pasikeis režimas, bus palanki situacija ir galėsime jas susigrąžinti kokiu nors keliu – politiniu ar kariniu“, – svarstė pašnekovas.

„Taip, pastaruoju metu situacija atrodo nelabai palanki mums, iš vienos pusės yra JAV spaudimas, nuovargis dėl užsitęsusio karo, šalis nualinta.

Tačiau tame yra vienas labai aiškus kaltininkas – Rusija. Visa kita yra tiesiog pasekmės. Mes aiškiai matome priešą ir su juo kovosime, tikrai dar nesame tiek pavargę, kad pasiduotume“, – pridūrė Ukrainos gynėjas.