Sekite 15min Google
Leidinys, be kita ko, analizuoja 40 dienų smūgių prieš Rusiją kampaniją, kurią prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė birželio pabaigoje, siekdamas perkelti karą giliau į Rusijos teritoriją ir daryti jai spaudimą nutraukti karo veiksmus.
Po to Ukrainos pajėgos gerokai suintensyvino raketų ir tolimojo nuotolio dronų atakas prieš Rusijos infrastruktūrą, visų pirma naftos ir dujų objektus, logistikos centrus bei karines bazes.
Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) duomenimis, per šią kampaniją buvo surengta mažiausiai 100 sėkmingų kombinuotų smūgių. Tolimiausias smūgis buvo suduotas naftos perdirbimo gamyklai Omske, esančiai maždaug už 2 700 kilometrų nuo Ukrainos kontroliuojamos teritorijos. Objektas buvo taip smarkiai apgadintas, kad buvo priverstas sustabdyti veiklą.
Naujojo Pietų Velso universiteto Australijoje dronų karo ekspertė Alexandra Molloy mano, kad per karą Ukraina gerokai patobulino savo pajėgumus tiek taktiniu, tiek strateginiu lygmeniu. Pasak jos, išaugusi dronų gamyba pakeitė pačią konflikto logiką.
„Jie... pakeitė visą gynybos lygtį. Anksčiau per metus buvo pagaminama apie tūkstantį dronų. Dabar matome prognozes, kad per metus bus pagaminama 10 mln. dronų“, – sakė A. Molloy.
To pasekmės aiškiai matomos iš atakų prieš Rusijos naftos infrastruktūrą. Pirmaisiais karo metais buvo užfiksuoti trys tokie smūgiai, antraisiais – 13, o ketvirtaisiais karo metais jų skaičius jau viršijo 130.
Tuo pat metu Rusija susidūrė su naftos perdirbimo apimčių mažėjimu ir degalų trūkumu. Liepą naftos perdirbimo apimtys nukrito iki žemiausio lygio per daugiau kaip du dešimtmečius.
Šias problemas vis labiau jaučia ir paprasti Rusijos gyventojai. Straipsnio autorius aiškina, kad dėl degalų trūkumo valdžia buvo priversta įvesti benzino pardavimo apribojimus, o Rusija pradėjo ieškoti papildomų tiekimo šaltinių užsienyje. Konkrečiai degalai buvo importuojami iš Kazachstano, Indijos, Japonijos ir Maroko.
Visiškai nauju Ukrainos atakų taikiniu neseniai tapo didžiausios Rusijos internetinės prekybos bendrovės „Wildberries“ logistikos sandėliai. Smūgių sulaukė apie 20 bendrovės objektų.
Ekspertė Jennifer Parker pažymi, kad „Wildberries“ yra svarbi ne tik civilinei ekonomikai, bet ir tiekia tam tikrą įrangą Rusijos kariuomenei.
Tuo pat metu Ukraina suintensyvino atakas prieš karinę infrastruktūrą. Neseniai SBU paskelbė sunaikinusi strateginį bombonešį Tu-95MS, du naikintuvus Su-35 ir du mokomuosius kovinius lėktuvus L-39.
Ukrainos pajėgos taip pat toliau smūgiuoja Rusijos logistikos maršrutams okupuotose pietinėse Ukrainos teritorijose.
J. Parker pažymi, kad Ukrainos kampanijos mastas tapo rimtu išbandymu Rusijos oro gynybai. Pasak jos, Rusijos gynybos sistemos efektyvumas pasirodė esantis mažesnis, nei buvo tikėtasi prieš karą.
„ABC News“ pažymi, kad karas palaipsniui transformuojasi iš užsitęsusios konfrontacijos rytų fronte į plataus masto tolimojo nuotolio smūgių varžybas.
Ukrainos dronai suteikia galimybę atakuoti taikinius tokiais atstumais, kurie anksčiau buvo pasiekiami tik brangioms raketų sistemoms ir koviniams lėktuvams.
Ekspertų teigimu, bepiločių technologijų plėtra jau keičia ne tik dabartinio karo eigą, bet ir visą šiuolaikinių ginkluotų konfliktų koncepciją.
Kaip anksčiau pranešė UNIAN, intensyvėjantis oro karas tarp Ukrainos ir Rusijos lemia vis efektyvesnius smūgius, kurie daro žalą ekonominei infrastruktūrai ir didina civilių aukų skaičių.
Jungtinių Tautų duomenimis, vien per pirmąjį šių metų pusmetį žuvo mažiausiai 1 396 civiliai – tai 37 proc. daugiau nei praėjusiais metais. Tuo pat metu Rusijos raketų smūgių Ukrainai skaičius ir toliau auga.
Taip pat buvo pranešta, kad Bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas „Madiaras“ Brovdi mano, jog karas gali baigtis tik sunaikinus penkis pagrindinius Rusijos karo mašinos ramsčius: finansavimą, ginklų gamybą, užnugario apsaugą, mobilizacinius pajėgumus ir stabilumo iliuziją.
Jis pabrėžė, kad Ukrainos strategija turi būti sistemingai ir asimetriškai nukraujinti agresorę, nuosekliai ardant šiuos jos karo mašinos komponentus.
