Susitarimas dėl sankcijų pratęsimo įstrigo, nes Prancūzija prisijungė prie Slovakijos ir paragino išbraukti Rusijos ir Uzbekistano milijardierių Ališerą Usmanovą iš „juodojo sąrašo“.
Visos ES šalys privalo kas šešis mėnesius pritarti sankcijų – kurios yra svarbi Bendrijos atsako į Rusijos plataus masto karą nuo 2022 metų dalis – pratęsimui.
„Išbraukimas iš sąrašo yra nepriimtinas ir pasiųstų neteisingą signalą Maskvai tuo metu, kai spaudimą reikia didinti. Priešingai, sankcijas būtina griežtinti“, – socialiniuose tinkluose teigė A. Sybiha.
Paryžiaus pareigūnai kaip tokio prašymo priežastį nurodė susirūpinimą „nacionaliniu saugumu“, tačiau viešai pateikti detales atsisakė.
Leidinys „Financial Times“ pranešė, kad šis reikalavimas yra susijęs su galimu susitarimu dėl kalinių išlaisvinimo, kuriame figūruoja Azerbaidžane laikomi Prancūzijos piliečiai.
Griežtesnės pozicijos besilaikančios ES šalys, įskaitant Lenkiją ir Baltijos valstybes, dėl politinių priežasčių griežtai prieštarauja sankcijų sušvelninimui A. Usmanovui.
Tuo tarpu diplomatai teigė, kad Liuksemburgas reikalauja, jog jei A. Usmanovas bus išbrauktas iš sąrašo, sankcijos būtų panaikintos ir kitam Rusijos magnatui Michailui Fridmanui.
„Usmanovas ir Fridmanas į sąrašą buvo įtraukti todėl, kad jie yra agresyvaus Rusijos režimo, vykdančio agresijos karą prieš Ukrainą, dalis, – pirmadienį sakė A. Sybiha. – Kas pasikeitė? Niekas.“
Keletas ES diplomatų tvirtino, kad nepaisant priešpriešos dėl A. Usmanovo, buvo visuotinai sutariama, jog negalima leisti, kad ES sankcijų galiojimas baigtųsi.
Į juodąjį sąrašą yra įtraukti tokie asmenys kaip Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
