Claire Bigg straipsnyje rašo, kad paskutinės žinutės iš V.Kolesnikovo ji sulaukė gruodžio 25 d. „Jeigu per ateinančias 2-6 dienas nesusisieksiu, gali parašyti apie mane. Tai reikš, kad esu miręs, – rašė vaikinas. – Išgėriau mirtiną dozę. Atsiprašau.“
Po kelių valandų policija patvirtino C.Bigg nuogąstavimus – 18-metis V.Kolesnikovas mirė perdozavęs receptinių vaistų.
V.Kolesnikovo gyvenimas ėmė griūti, kai vasarą Maskvos priemiesčio mokykloje pasirodė su marškinėliais, ant kurių – Ukrainos vėliava ir žodžiai „Grąžinkite Krymą“. Po kelių dienų klasiokių jis buvo sumuštas.
C.Bigg teigimu, vaikinas nebuvo ukrainietis, nebuvo nei žmogaus teisių gynėjas ar politinis aktyvistas. „Jis tiesiog buvo jaunas rusas, kuris tvirtai nepritarė savo šalies veiksmams Ukrainoje. Ir, priešingai nei daug kitų, jis nebijojo tai garsiai pasakyti. Po kelių savaičių jis per savo mobilųjį telefoną paleido Ukrainos himną, kai jis privalomai lankėsi kariuomenės šaukimo punkte“, – rašo ji.
Po to, kai jaunuolis buvo sumuštas, V.Kolesnikovą apklausė policija, o kariuomenės atstovai nusprendė, kad jis turi asmenybės sutrikimą.
V.Kolesnikovas buvo atleistas nuo pamokų – skelbiama, kad savo paties prašymu. Jo senelis, buvęs KGB pareigūnas, kurio bute Podolske vaikinas gyveno, jį išvijo iš namų.
Senelis išsiuntė V.Kolesnikovą traukiniu pas tėvą – į mažą Žiguliovsko miestelį Samaros srityje – ir pagrasino, kad nusuks sprandą, jeigu kada grįš.
„Žinojau, kad jis ir jo draugas, kuris buvo daugiau nei mėnesį laikomas psichiatrinėje ligoninėje po to, kai dalyvavo V.Kolesnikovo proukrainietiškoje akcijoje, galvojo apie savižudybes“, – rašo C.Bigg.
Pasak žurnalistės, ji V.Kolesnikovą suvedė su savo draugu – pilietinės visuomenės advokatu, kuris apie vaikiną įspėjo teisininkus ir užsienio nevyriausybinių organizacijas, kurios padeda išvykti iš šalies.
„Padariau viską, ką galėjau, kad išgelbėčiau Vladą, bet man nepavyko. Mes visi jį nuvylėme“, – rašo žurnalistė.
