Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis supykdė Varšuvą, kai vieną karinį dalinį pavadino nacionalistinės Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) vardu – ši organizacija Antrojo pasaulinio karo metais dalyvavo žudynėse prieš lenkus.
Lenkijos nacionalistas prezidentas Karolis Nawrockis (Karolis Navrockis) atsakė atimdamas iš V. Zelenskio aukščiausią Varšuvos apdovanojimą – Baltojo erelio ordiną. Tai paskatino kelis Ukrainos aukšto rango pareigūnus, įskaitant A. Sybihą, grąžinti savo lenkiškus apdovanojimus.
Po susitikimo su Lenkijos užsienio reikalų ministru Radoslawu Sikorskiu (Radoslavu Sikorskiu), K. Nawrockio politiniu oponentu iš valdančiosios partijos, A. Sybiha pareiškė, kad „pasiūlė antikrizinių veiksmų paketą“.
Jis pridūrė, kad šiuose pasiūlymuose raginama surengti istorikų konsultacijas ir pakviesti abiejų šalių religinius lyderius dialogui.
„Aš dar kartą patvirtinau (...), kad Ukrainos kariuomenės pasirinktas dalinio pavadinimas neturėjo jokių prieš Lenkiją nukreiptų ketinimų“, – sakė jis.
Lenkijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad „ministrai pabrėžė bendrą įsipareigojimą sukurti istorinio dialogo priemones“.
Jie sutiko, kad „įtampos mažinimas“ ir ekonominis bendradarbiavimas yra būtini, „siekiant visapusiškai išnaudoti Lenkijos ir Ukrainos partnerystės potencialą“.
Varšuva yra viena pagrindinių Ukrainos sąjungininkių nuo 2022 metų, kai Rusija pradėjo invaziją. Lenkija priėmė šimtus tūkstančių pabėgėlių ir tapo logistikos centru Vakarų paramai Kyjivui.
Tačiau penktaisiais karo metais Lenkijoje padaugėjo prieš ukrainiečius nukreiptų incidentų, ypač pastaraisiais mėnesiais.
UPA kovojo tiek prieš nacius, tiek prieš sovietus, siekdama Ukrainos valstybingumo.
1943–1945 metais Voluinėje – Ukrainos regione, kuris iki Antrojo pasaulinio karo priklausė Lenkijai – ji nužudė tūkstančius lenkų civilių.
Kai kurie Ukrainos kariuomenės atstovai UPA palikimą vertina kaip antisovietinę jėgą. Šią tendenciją kritikuoja tiek Varšuva, tiek Maskva, kurios sukilėlius laiko karo nusikaltėliais ir nacių kolaborantais.
