Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ukraina stovi ant pilietinio karo slenksčio

Protestuotojai Kijeve
„Scanpix“ nuotr. / Protestuotojai Kijeve
Šaltinis: Lrt.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Ukrainiečiai turi apie milijoną šaunamųjų ginklų, todėl neatmestina, kad, jei ir toliau bus liejamas kraujas Kijeve, tie ginklai bus panaudoti. Taip mano politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius. „Jei bus bandoma jėga išvaikyti tuos radikalus, o be kraujo praliejimo jų išvaikyti neįmanoma, gali prasidėti partizaninis karas. Iš esmės Ukraina stovi ant karinio konflikto slenksčio“, – portalui Lrt.lt kalbėjo politikos apžvalgininkas.

Kam naudinga pralieti daugiau kraujo?

Padėtis Ukrainoje dabar tokia, kad karinio konflikto atmesti jau nebeįmanoma, sako M.Laurinavičius.

„Kraujas jau pralietas. Specialiosios pajėgos gina valstybinį kvartalą ir nepradeda vaikymo, tačiau kažkas tikrai labai nori išprovokuoti didelį kraujo praliejimą – apie tai byloja nušauti žmonės.

„Valdžia pretekstą įvesti nepaprastąją padėtį ir jėga išvaikyti radikalus jau turi, tiksliau, turėjo jau naktį iš sekmadienio į pirmadienį. Vadinasi, yra dar kažkokia jėga, kuri nori tai padaryti“, – tęsia M. Laurinavičius

Tai visiškai nereiškia, kad juos nušovė valdžios kontroliuojamos karinės ar specialiosios pajėgos. Žinoma, kaltė ant valdžios krenta, bet bent jau man neatrodo logiška, kad viena ranka valdžia nesiryžta išvaikyti tų radikalų, kurie jau ketvirtą dieną Molotovo kokteiliais, akmenimis atakuoja teisėsaugos pajėgas, o kita sugalvoja juos šaudyti. Matyt, kažkas labai nori išprovokuoti didžiulį kraujo praliejimą“, – svarsto M. Laurinavičius.

Jo žodžiais, tai patvirtina faktas, kad Kijeve jau kelios dienos vyksta įvairūs susidūrimai, sumušami nekalti žmonės, daužomi automobiliai.

„Valdžia pretekstą įvesti nepaprastąją padėtį ir jėga išvaikyti radikalus jau turi, tiksliau, turėjo jau naktį iš sekmadienio į pirmadienį. Vadinasi, yra dar kažkokia jėga, kuri nori tai padaryti“, – tęsia M. Laurinavičius.

Tuo metu politologas Tomas Janeliūnas teigia, kad versijų dabar gali būti pačių įvairiausių, tačiau ieškoti logikos ne visada prasminga: „Versijų gali būti įvairiausių: nuo vos ne asmeninio keršto variantų iki bandymų gąsdinti, kad vyksta nekontroliuojami žudymai ir, jei jūs baiminatės dėl savo gyvybės, geriau palikite barikadas, aikštes, kuriose yra protestuotojai.“

Pasak M.Laurinavičiaus, neoficialiais duomenimis, Ukrainoje yra beveik milijonas šaunamųjų ginklų yra gyventojų rankose.

„Tie ginklai, jei ir toliau bus liejamas kraujas, gali būti panaudoti. Dabartinėje situacijoje niekas neatmestina. Ukraina iš esmės stovi ant karinio konflikto slenksčio. To dar nevadinčiau pilietiniu karu, bet kariniu konflikto slenksčiu“, – mano M. Laurinavičius.

Neoficialiais duomenimis, Ukrainoje beveik milijonas šaunamųjų ginklų yra gyventojų rankose

Mykolo Romerio universiteto (MRU) Politikos mokslų instituto dėstytojas Benas Brunalas sako, kad svarbi ir ES pozicija: "Nėra sutariama, ką daryti. Jei ES griežtins sankcijas Ukrainai, ji ims artėti prie Rusijos.“

Kaip atrodys šių įvykių fone Lietuva?

T.Janeliūnas neabejoja, kad Lietuva negali prisiimti nei kažkokios garbės, nei nesėkmės.

„Tikrai ne nuo Lietuvos priklausė visos tos aplinkybės, kurios nulėmė, kad Ukraina nepasirašė asociacijos sutarties. Tik dėl Lietuvos pastangų visa ši problema Europoje dabar taip gerai matoma. Netgi ES lyderiai, kurie iki tol sunkiai įsivaizdavo, kas vyksta Ukrainoje, būtent per Lietuvos pirmininkavimą šiam klausimui teikė vieną iš prioritetų“, – sakė T.Janeliūnas.

M Laurinavičius laikosi nuomonės, kad Ukraina, nepaisant geopolitinių svarstymų, Rusijos įtakos ar kitų dalykų, jau pasuko į Europą: „Ji anksčiau ar vėliau bent jau Laisvosios prekybos sutartį pasirašys.“

Tačiau T.Janeliūnas mano, kad viskas priklausys nuo to, kaip plėtosis tolimesni įvykiai Ukrainoje. Nuo to priklausys, kaip reaguos Lietuva ir visa ES.

„Jei bus pasukta agresyviu protestuotojų malšinimų keliu, jau nekalbant apie galimus fizinius susidorojimus, ES tikrai svarstys sankcijų galimybes. Jau dabar Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas yra užsiminęs, kad laikras rimtai pradėti apie jas kalbėti“, – tvirtina T.Janeliūnas.

Jis teigia nematantis įvykių Ukrainoje didelio poveikio Lietuvai. „Net jei ir kiltų kariniai veiksmai, nemanau, kad jie būtų ilgalaikiai. Žinoma, tarptautinėje arenoje Lietuva turi labai aiškų interesą, kad Ukraina judėtų Europos link, taptų prognozuojama demokratine valstybe. Bet, kalbant apie trumpalaikį poveikį, paprasti Lietuvos žmonės jo nepajus“, –  teigė M.Laurinavičius.

Lrt.lt
Komentarai
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min