Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ukrainai lojalūs Krymo gyventojai nerimauja dėl savo ateities

Rusijos kariai netoli Ukrainos karinio laivo „Slavutyčius“, Sevastopolyje.
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Rusijos kariai netoli Ukrainos karinio laivo „Slavutyčius“, Sevastopolyje.
Šaltinis: BNS
0
A A

Prorusiška Krymo valdžia, ketvirtadienį paskelbusi šį autonominį Ukrainos regioną Rusijos dalimi, pareiškė vykdanti absoliučios savo gyventojų daugumos valią.

Regiono sostinės Simferopolio gatvėse aiškiai dominavo Rusijos šalininkai, skanduojantys tos šalies pavadinimą ir mojuojantys jos vėliavomis.

Tačiau tylesnei gyventojų, kurie didžiuojasi laikydami save Ukrainos piliečiais, daliai Krymo valdžios sprendimas tapo netikėtu sukrėtimu, didinančiu nuogąstavimus dėl sumaišties, potencialios priverstinės emigracijos arba karo.

„Esu ukrainietė. Noriu, kad mūsų Ukrainos kariai mane gintų. Nenoriu būti Rusijos dalimi – aš nekenčiu Rusijos“, – sakė 16-metė Tania Kulik, rodydama į prorusiškų demonstrantų minią.

Daugelis kitų žmonių, įskaitant etninius rusus, turinčius šaknų Rusijoje, taip pat laiko savo ukrainiečiais.

„Esu rusė: gimiau Rusijoje. Mano tėvas buvo Rusijos karininkas. Tačiau gyvenome Ukrainoje nuo 1989 metų. Esu Ukrainos pilietė. Nors turiu teisę į Rusijos pilietybę, niekada jos neprašiau“, – sakė Aleksandra Kvitko, vietos transliuotojo „Čiornomorskaja teleradijokompanija“ vyriausioji redaktorė.

Jos vadovaujama televizija buvo vienintelis nepriklausomas Krymo kanalas, tačiau šią savaitę prorusiška valdžia jį išjungė. Ketvirtadienį vietoje šios televizijos ir dviejų kitų pagrindinių Ukrainos kanalų buvo rodomos Rusijos valstybinės televizijos transliacijos.

A.Kvitko sakė, kad Krymo parlamento balsavimas už prisijungimą prie Rusijos uždarame posėdyje, kuriame dalyvavusių deputatų skaičius nebuvo patvirtintas, tapo dar vienu argumentu, jog vietos valdžia bijo atsiklausti gyventojų nuomonės.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Krymo totoriai piketuoja už Ukrainos teritorinio vientisumo išlaikymą prie parlamento Simferopolyje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Krymo totoriai piketuoja už Ukrainos teritorinio vientisumo išlaikymą prie parlamento Simferopolyje

„Dabar jie netgi neberengia savo išganingojo referendumo, kad atsiklaustų krymiečių nuomonės. Jie tiesiog nusprendė“, – skundėsi žurnalistė.

Jeigu Maskva aneksuos Krymą, A.Kvitko tikriausiai bus priversta išvykti.

„Rusijoje nėra nepriklausomos žiniasklaidos – beveik nėra – todėl mes tikriausiai perkelsime kanalą į Kijevą ir mėginsime transliuoti krymiečių požiūrį iš Kijevo“, – sakė ji.

„Bus kraujo“

Kryme etniniai rusai turi nedidelę daugumą tarp gyventojų. Šis regionas buvo Rusijos dalis iki 1954 metų. Daugelis gyventojų turi Rusijos pasus, ypač gyvenantys aplink Sevastopolį, kuriame įsikūrusi Rusijos Juodosios jūros laivyno bazė. Rusijos invazijos šalininkų pozicija yra plačiai viešinama.

Tačiau tai nereiškia, kad regione, turinčiame 2 mln. gyventojų, visuomenė vieningai palaiko prisijungimą prie Rusijos.

Kai parlamentas yra apsuptas žmonių, vilkinčių uniformas be atpažinimo ženklų, neįmanoma sakyti, jog tai, kas vyksta viduje, yra legitimu.

Nors daugelis nori prisijungti prie Rusijos, šimtai tūkstančių žmonių yra nusistatę prieš tokį žingsnį. Jeigu jis būtų žengtas, tikriausiai būtų reikalaujama, kad Ukrainos piliečiai priimtų Rusijos pilietybę arba taptų užsieniečiais.

Krymo parlamento narys Leonidas Pilunskis, nepritariantis prorusiškai valdžiai, sakė, kad jis ir kiti deputatai nebuvo pakviesti į ketvirtadienį vykusį balsavimą. Jie teigė neabejojantis, kad tame posėdyje nedalyvavo pakankamai deputatų, kad jie sudarytų kvorumą.

„Kvorumo nebuvo. Tai nebuvo parlamento sprendimas – tai tiesiog pranešimas, paskelbtas kolaborantų, – aiškino įstatymų leidėjas. – Visa tai yra įstatymų nepaisymas ir nusikaltimas. Kai parlamentas yra apsuptas žmonių, vilkinčių uniformas be atpažinimo ženklų, neįmanoma sakyti, jog tai, kas vyksta viduje, yra legitimu.“

Nors Rusijos pajėgos užėmė Krymą nepraliedamos kraujo, L.Pilunskis mano, kad smurtas dar gali prasiveržti. Pasak jo, vietos valdžia gali išprovokuoti susirėmimus, kurie taptų dingstimi sutriuškinti savo priešininkus.

„Bus provokacija. Rusijos agentams reikės kraujo“, – aiškino deputatas.

Totorių ašaros

Greičiausiai Rusijos aneksijai labiausiai priešinsis Krymo totoriai – šio pusiasalio vietos gyventojai, kurių dauguma yra musulmonai. Krymo totoriai buvo masiškai deportuoti į Centrinę Aziją po Antrojo pasaulinio karo, o į savo tėvynę jiems buvo leista grįžti tik 9-ame dešimtmetyje.

Sugrįžę totoriai dabar sudaro apie 12 proc. Krymo gyventojų. Sugrįžėliai prikėlė senovinius miestelius, kurie ištuštėjo, kai jų tėvai ir seneliai buvo sugrūsti į traukinių vagonus ir ištremti Sovietų Sąjungos diktatoriaus Josifo Stalino įsakymu.

„Mano kolegos įstatymų leidėjai, kurie balsavo už (prisijungimą prie Rusijos), yra tiesiog pamišę, – totorių frakcijos lyderis Krymo parlamente Refatas Čubarovas rašė socialiniame tinkle „Facebook“. – Aišku, kad jie vykdo kitų valią. Jie išsikraustė iš proto!“

Daugelis jų iki šiol smarkiai nekenčia Rusijos ir seniai entuziastingai palaiko nepriklausomą Ukrainą. Tūkstančiai totorių praeitą savaitę surengė eitynes, pasisakydami už vienybę su Kijevu. Ta demonstracija įvyko Rusijos pajėgų intervencijos išvakarėse.

„Mano kolegos įstatymų leidėjai, kurie balsavo už (prisijungimą prie Rusijos), yra tiesiog pamišę, – totorių frakcijos lyderis Krymo parlamente Refatas Čubarovas rašė socialiniame tinkle „Facebook“. – Aišku, kad jie vykdo kitų valią. Jie išsikraustė iš proto!“

Apie 100 totorių moterų ketvirtadienį susirinko viename kaime protestuoti prieš „okupaciją“. Jos skandavo „Krymas yra Ukraina!“ ir „Mes už taiką!“

Daugelis atėjo su vaikų vežimėliais ir atsivedė vaikus, laikydamos žydrus ir geltonus – Ukrainos vėliavos spalvų – balionus.

„Kam reikia karo? Kodėl jie okupuoja mūsų žemę?“ – klausė Safirnar Džamila, laikydama plakatą, kuriame Rusijos prezidento Vladimiro Putino veidas pavaizduotas sujungtas su nacistinės Vokietijos lyderio Adolfo Hitlerio atvaizdu. Plakato užrašas skelbė: „Putinai, šalin rankas nuo Ukrainos!“

Dvi totorės, prieš 20 metų persikėlusios gyventi į Krymą iš Abchazijos – Gruzijos regiono, dabar okupuoto Rusijos pajėgų – kai 10-ajame dešimtmetyje šimtai tūkstančių Gruzijos piliečių buvo priversti iš ten sprukti dėl etninio konflikto, apsipylė ašaromis.

„Buvome patekusios į lygiai tokį patį konfliktą. Pabėgome su savo anūkais. Dabar vėl viskas vyksta iš naujo“, – sakė 58 metų Remizė Chaibulajeva.

„Niekas, kas neišgyveno karo, nežino, ką tai reiškia. Mes matėme karą, badą ir pabėgėlius. Visi bijo, kad kariai kažką išprovokuos“, – pridūrė ji.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min