Sekite 15min Google
Šiam Norinčiųjų koalicijos susitikimui bendrai pirmininkaus Jungtinės Karalystės (JK), Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai.
JK premjeras Andy Burnhamas (Endis Bernamas) lankysis Kyjive – tai bus pirmoji jo tarptautinė kelionė nuo atėjimo į valdžią, o keli kiti lyderiai, kaip tikimasi, prisijungs nuotoliniu būdu.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa (Antoniju Košta) taip pat turėtų atvykti į Kyjivą deryboms, kurios vyksta pastarojo meto karo eskalavimo fone.
Pastarosiomis savaitėmis Rusija Kyjivą apšaudo balistinėmis raketomis, kurios griauna daugiabučius ir nusineša dešimtis sostinės gyventojų gyvybių.
Dėl suaktyvėjusių Rusijos smūgių civilių aukų skaičius pasiekė didžiausią lygį nuo pat Rusijos invazijos pradžios 2022 metais.
Beveik po kiekvienos atakos, per kurias dešimtys tūkstančių žmonių slepiasi Kyjivo metro sistemoje, o dar daugiau – rūsiuose ir kitose slėptuvėse visame mieste, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis viešai kreipiasi į partnerius prašydamas papildomos paramos oro gynybai.
Tuo pat metu Ukraina tęsia savo kampaniją prieš Rusijos logistikos objektus ir smogė keliems sandėliams, priklausantiems elektroninės prekybos gigantei „Ozon“.
Pirmadienio rytą „Ozon“ pranešė apie gaisrus savo sandėliuose Krasnodare ir Machačkaloje, esančiuose Rusijos pietuose, bei pridūrė, kad objektai Adygeiske ir Nevinomyske buvo evakuoti dėl dronų atakų grėsmės.
Rusijos pareigūnai taip pat pranešė, kad per Ukrainos dronų ataką nukritusios nuolaužos nusinešė dviejų vaikų gyvybes, o dar devyni žmonės buvo sužeisti.
JK ir Prancūzijos parama
Pirmadienį Ukraina mini Nepriklausomybės dieną, kuri taip pat žymi lygiai puspenktų metų nuo 2022 metų vasario 24 dienos, kai Rusija įsiveržė į šalį.
„Rusija neturėtų abejoti mūsų ryžtu“, – pareiškime prieš atvykdamas į Kyjivą nurodė A. Burnhamas.
„Mes nesitrauksime, kol nebus pasiekta teisinga ir tvari taika“, – teigė jis.
Diplomatinės pastangos užbaigti didžiausią Europoje konfliktą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų yra praktiškai įšaldytos.
Rusija reikalauja didelių teritorinių ir politinių nuolaidų, kurias Kyjivas atmeta kaip kapituliaciją, leisiančią Rusijai vėl užpulti šalį.
A. Burnhamas ketina pranešti, kad JK vyriausybė suteikia leidimą gynybos bendrovei MBDA atskleisti įslaptintą informaciją, reikalingą padėti Ukrainai ir Prancūzijai organizuoti vietinę tolimojo nuotolio raketų SCALP gamybą.
O šeštadienį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) pažadėjo, kad Paryžius Ukrainai pristatys naujų raketų perėmėjų.
„Labai svarbu suteikti Ukrainai visas būtinas priemones dangui apsaugoti ir šiai agresijai sužlugdyti“, – socialiniame tinkle „X“ rašė E. Macronas.
Balistinės raketos, kurias Rusija leidžia dešimtimis, yra neįtikėtinai greitos ir skrieja aukšta trajektorija, todėl jas sunku sustabdyti.
Ukrainoje gaminami ginklai negali jų numušti, o tai reiškia, kad Kyjivas yra priklausomas nuo pažangių sistemų, daugiausia JAV raketų perėmėjų „Patriot“, kad apsaugotų savo dangų.
Tačiau dėl jų trūkumo pasauliniu mastu, prasidėjusio po to, kai JAV pradėjo karą prieš Iraną, Ukraina liko neapsaugota.
Ukrainos raketų stygius
Prieš susitikimą V. Zelenskis atskleidė šio deficito mastą, paskelbdamas paprastai griežtai saugomus skaičius.
Pasak jo, svarbiausių raketų perėmėjų „Patriot“ pristatymai, palyginti su 2023 metais, sumažėjo perpus.
„Per visus 2023 metus Ukraina gavo 675 raketas, o per visus 2025 metus – 364, nors Rusijos raketų smūgių skaičius išaugo“, – teigė V. Zelenskis.
„2026 metams, kaip šiuo metu planuojama, numatytos 264 raketos“, – pridūrė jis, pažymėdamas, kad Ukraina siekia gauti bent 300 raketų paketą artėjančiai žiemai.
Jungtinės Valstijos pačios susiduria su šių raketų trūkumu dėl savo karo prieš Iraną, todėl priešinosi didelio jų kiekio perdavimui Ukrainai.
V. Zelenskis nurodė, kad Rusija per mėnesį gali pagaminti apie 100 balistinių raketų.
Ukraina tuo tarpu paspartino savo tolimojo nuotolio smūgių kampaniją prieš Rusijos energetikos ir logistikos objektus, įskaitant naftos perdirbimo gamyklas ir prekybos sandėlius.
Norinčiųjų koalicija yra Prancūzijos ir JK iniciatyva teikti paramą Ukrainai ir didinti spaudimą Rusijai.
Iš pradžių sumanyta kaip šalių, pasirengusių siųsti taikos palaikymo pajėgas į Ukrainą paliaubų atveju, grupė, ji tapo lygiagrečiu forumu paramai Ukrainai sutelkti, išliekant neapibrėžtumui dėl JAV įsipareigojimų valdant Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui).