2014 metų vasarą Artemas Kravčenka su šimtais kitų ukrainiečių karių traukėsi iš apsupto Ilovaisko, jie patikėjo Rusijos pažadais dėl saugaus pasitraukimo. Tačiau, pradėjus judėti, Rusijos kariuomenė pradėjo šaudyti iš visų pusių, dauguma ukrainiečių karių žuvo. A.Kravčenka buvo sunkiai sužeistas, jis buvo priverstas gerti savo šlapimą, kad išgyventų.
Tokie įvykiai, besikartoję per visus 11 metų, kelia didelį įtarimą ukrainiečiams dėl Rusijos tikslų ir elgesio per paliaubas.
Ukrainos karo prokuratūros duomenimis, per minėtą tragediją rusai nužudė 366 Ukrainos karius, dar 429 buvo sužeisti. Ukrainiečiai buvo priversti nutraukti ugnį, o prorusiškos grupuotės gavo galimybę išsiderėti palankesnių sąlygų.
„Rusai davė mums aiškų ženklą, kad jais negalima pasitikėti“, – sako Tarasas Samčiukas, kuris taip pat išgyveno pasitraukimą iš Ilovaisko ir dabar yra atsargos medicinos karininkas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad bet kokios paliaubos turi būti susijusios su saugumo garantijomis iš Vakarų, nes be jų Rusija vėl pradės karą. Tuo tarpu buvęs Ukrainos gynybos ministras Viktoras Muženka teigia, kad Rusijai paliaubos – tai tik „šansas pertraukai“, tam, kad jie galėtų sustiprinti savo pozicijas, kol Ukraina turi mažiau galimybių atsikirsti.
2014 metų vasarą, po paliaubų paskelbimo, Rusija pasinaudojo laiku, kad sustiprintų savo pozicijas ir padidintų ginklų tiekimą prorusiškoms grupuotėms. Tai lėmė staigų puolimą prieš Ukrainos pozicijas. Pasak buvusio Ukrainos kariuomenės atstovo Vladislavo Selezniovo, nei vienas iš 25 paliaubų bandymų per pirmus karo metus nesilaikė ilgiau nei vieną dieną.
Rusija nuolat naudojo tokią taktiką – po paliaubų paskelbimo jie pradėdavo naujus išpuolius, o Ukraina, laikydamasi susitarimo, buvo priversta trauktis. Tai dar labiau didina abejones dėl bet kokių Rusijos pasiūlymų dėl taikos.
Be to, remiantis apklausomis, 66 proc. ukrainiečių mano, kad galutinis Rusijos tikslas – sunaikinti Ukrainos valstybę, o 87 proc. yra įsitikinę, kad Rusija nesustos ties jau okupuotomis teritorijomis ir tęs puolimą.
2014 m. Rusija aneksavo Krymą ir pradėjo remti prorusiškas grupuotes rytinėje Ukrainoje, o kiek vėliau, po paliaubų paskelbimo, Rusija vėl pradėjo didinti ginklų tiekimą separatistams.
Ukrainos kariškiai pažymėjo, kad Rusija dabar naudoja tą pačią taktiką, tvirtindama, kad „apsupo“ Ukrainos karius Kursko srityje. Pasak buvusio vyriausiojo kariuomenės vado V.Muženkos, tai yra „spaudimas Vakarų partneriams ir bandymas destabilizuoti Ukrainos visuomenę“.
Išgyvenęs žudynes A.Kravčenka prisimena, kaip prieš išvykstant iš Ilovaisko jo bendražygis, istorijos mokytojas Jurijus Matuščakas, perspėjo, kad Rusijos pažadais negalima pasitikėti. Jurijus žuvo per pasalą.
Prieš šešis mėnesius A.Kravčenka neteko mūšyje žuvusio brolio. Dabar jis dirba žemės ūkyje ir stebi, kaip fronto linija artėja prie jo gimtojo miesto Dnipropetrovsko srityje.
„Esu 100 proc. įsitikinęs, kad šių rusų atimtų Ukrainos žemės lopinėlių jiems neužteks“, – sako jis.
