Olegas Ukrainoje turėjo savo įmonę, kuri prekiavo cukrumi. Olego bendrovė tiekė cukrų kompanijai, kuri Ukrainoje gamina „Coca Cola“, jo gaminamą cukrų pirkdavo „Kraft Foods“, kitos įmonės.
Kalėjimo siaubas
Kaip pasakojo Olegas, 2005 metais, kai J.Tymošenko buvo Ukrainos premjerė, opozicija pasirūpino, kad šalyje trūktų įvairių produktų, o dėl to žmonės kaltintų J.Tymošenko.
Tuo metu Olego bendrovė veikė kitaip – 2005 metais į rinką pardavė daug cukraus, taip sumažindama jo kainą.
2010 metais prezidentu tapo J.Tymošenko priešininkas Viktoras Janukovyčius. Tada, pasak Olego, viskas ir pasikeitė. Ne tik jo, bet ir daugelio ukrainiečių gyvenimuose.
„Buvau kaltinamas ekonominiais nusikaltimais prieš šalį. Esą dėl to, kad pigiai pardavinėjau cukrų, šalies biudžetas neteko daug pajamų. Apskritai 2010 metais, pasikeitus valdžiai, ekonominių nusikaltėlių padaugėjo 10 kartų – iki 30 tūkst.“, – pasakojo Olegas.
Olegas už ekonominius nusikaltimus buvo suimtas. Bylą jis laimėjo, tačiau netrukus buvo sugalvoti kiti, esą iš piršto laužti kaltinimai, dėl kurių Olegui Ukrainos kalėjime teko praleisti 4,5 mėnesio.
„Kalėjau lapkričio–vasario mėnesiais. Šalčiai buvo tiesiog siaubingi. Kalėjimo visai nešildė. Todėl su kitais kaliniais visas antklodes sukabinome ant langų, kad būtų nors kiek šilčiau. Be to, kalėjimo maistas buvo baisus. Patiektoje bulvių košėje vis dar būdavo žemių nuo bulvių, jos nemaloniai girgždėdavo tarp dantų“, – pasakojo Olegas.
Per tuos kelis mėnesius, kuriuos teko praleisti kalėjime, vyras neteko 30 kilogramų. Tam, kad Olegą paleistų, jo žmona turėjo parduoti butą. Gauti pinigai esą buvo atiduoti kaip kyšis teisėjui. Jis sutiko paleisti Olegą. Olegas raštu pasižadėjo neišvykti. Olegas sėdo į kalėjimą kaip pasiturintis verslininkas, o išėjo – basas. Per tuos kelis mėnesius buvo pasisavintas jo verslas.
Iš pradžių nesupratau, kaip šitaip gali vykti. Juk Europa. Bet Ukrainoje, pasirodo, įstatymai negalioja.
Išvengė susidorojimo
Iš Olego buvo reikalaujama, kad paliudytų, esą J.Tymošenko davė kyšį.
„Aš jos nepažinojau. Nesu niekada net gyvai matęs. Todėl liudyti atsisakiau“, – pasakojo Olegas.
Anot jo, Generalinė prokuratūra nurodė jo advokatui būtinai pasodinti Olegą į kalėjimą: „Mano advokatas man sakė – jam brangus jo darbas ir jis nenori, kad jo sūnui pakištų narkotikų.“
Tada Olegas suprato – reikia bėgti: „Iš pradžių nesupratau, kaip šitaip gali vykti. Juk Europa. Bet Ukrainoje, pasirodo, įstatymai negalioja.“
Olegas turėjo draugų saugume – jie patarė jam bėgti skubiai. Vyras pasirinko pasienio punktą su Moldova, kur dar nebuvo ryšio su kitais pasienio punktais.
Jis gavo vizą ir netrukus patraukė į Kišiniovą, iš ten – į Stambulą, iš Stambulo – į Belgradą, iš Belgrado – į Vieną, iš Vienos į Rygą, iš Rygos – į Vilnių.
„Esu labai dėkingas savo žmonai, kad kratos metu paslėpė mūsų pasus“, – pasakojo Olegas.
Šiuo metu jis gyvena Ruklos pabėgėlių centre. Nors Lietuvą pasirinko atsitiktinai, Olegas daugiau keliauti neketina.
Netrukus po to, kai vyras atvyko į Lietuvą, paskui atvažiavo ir jo mylimoji. Pora gyvenimą iš naujo ketina kurti būtent čia – Olegas mąsto apie nuosavą verslą.
