Per šį vieną didžiausių pastarųjų metų smurto protrūkių Ukrainos saugumo tarnybose 21-erių metų gvardijos šauktinis ketvirtadienį paryčiais atvėrė ugnį aerokosminių technologijų gamykloje šalies rytuose.
Išpuolis įvykdytas tvyrant nerimui dėl dešimčių tūkstančių Rusijos karių, sutelktų prie kaimyninės šalies sienos. Vis tik ukrainiečių valdžia neskuba susieti šaudynių su Maskvos keliama grėsme.
Savo pareiškime V. Zelenskis pavadino pranešimus apie šaudymą pramoniniame Dnipro mieste „siaubingais“, taip pat pareiškė užuojautą aukų artimiesiems.
„Tikiuosi, kad teisėsaugos pareigūnai išsamiai informuos visuomenę apie visas šio nusikaltimo aplinkybes“, įskaitant tai, „kaip buvo leista įvykti šiam incidentui“, nurodė valstybės vadovas.
Automatu „Kalašnikov“ ginkluotas užpuolikas nušovė keturis kitus nacionalinės gvardijos narius ir vieną civilę, o paskui iškart pasišalino iš įvykio vietos.
Įtariamasis pasidavė
Incidentas įvyko apie 3 val. 40 min. vietos (ir Lietuvos) laiku įmonės „Južmaš“, gaminančios gynybos, žemės ūkio ir aeronautikos paskirties medžiagas, teritorijoje.
Vidaus reikalų ministerija paskelbė nuotraukų, kuriose matyti karinę uniformą dėvintis šaulys skusta galva. Jis identifikuotas kaip Artemijus Riabčiukas, gimęs 2001 metais pietiniame Odesos regione.
Vidaus reikalų ministras Denisas Monastyrskis patvirtino, kad policija sulaikė A.Riabčiuką, taip pat paviešino nuotraukas, kuriose matyti, kaip saugumo pajėgos jį prispaudžia prie apsnigtos žemės.
Anot ministro, per šaudynes buvo sužeisti penki žmonės, o „gydytojai grumiasi dėl jų gyvybės“.
Vėlesniame pranešime Valstybinis tyrimų biuras (DBR), tiriantis sunkius nusikaltimus, pažymėjo, kad šaulys pats susisiekė su policija ir pasidavė pareigūnams netoli Dnipro esančiame Pidhorodnės mieste.
Pasak DBR, Nacionalinės gvardijos vadovybei iškelta baudžiamoji byla dėl aplaidumo, o šauliui grės kalėjimas iki gyvos galvos, jei bus pripažintas kaltu.
„Mano įsakymu bus suformuota komisija, tirsianti aplinkybes, dėl kurių tokių veiksmų ėmėsi 21 metų karys, pašauktas ginti savo šalį ir būti atsakingu už saugumą, o ne šaudyti į kolegas“, – pareiškė D.Monastyrskis.
Ministras pridūrė, kad bus tiriama, kaip A.Riabčiukas praėjo karinę medicininę apžiūrą ir kaip jam buvo išduotas leidimas nešioti ginklą.
Paplitę ginklai
Buvusioms sovietinėms respublikoms anksčiau sunkiai sekėsi kovoti su jų ginkluotosiose pajėgos paplitusiu jaunesnių karių engimu, bet teisių grupės sako, kad pastaruosius metu padėtis gerėjo. Vis dėlto šiose šalyse vis dar reguliariai pasitaiko karių savižudybių arba nužudymų atvejų.
Ukrainoje kartais viešai smurtauja veteranai, kovoję su promaskvietiškais separatistais šalies rytuose. Šis konfliktas prasidėjo 2014 metais Rusijai aneksavus Krymo pusiasalį.
Praėjusių metų rugpjūtį vienas veteranas grasino susprogdinti rankinę granatą vyriausybės būstinėje ir buvo sulaikytas.
Pasak policijos, šis vyras per konfliktą buvo du kartus sužeistas ir patyrė smegenų sukrėtimą.
2018 metais keturi ukrainiečių jūrų pėstininkai, dislokuoti karo draskomuose šalies rytuose, žuvo, kaip įtariama, įvykus incidentui per jų „krikštynas“. Du žuvusiųjų ginklo draugai vėliau buvo sulaikyti.
Tęsiantis separatistiniam konfliktui, nusinešusiam jau daugiau kaip 13 tūkst. gyvybių, šaunamieji ginklai paplito ir tarp civilių gyventojų.
2020 metais Ukrainos policija išlaisvino 13 įkaitų ir suėmė ginkluotą vyrą, kuris pusę dienos laikė juos autobuse, grasindamas detonuoti sprogstamąjį įtaisą.
Rusija pastaruoju metu kaltinama prie Ukrainos sienų sutelkus apie 100 tūkst. savo karių. Kijevą remiančių Vakarų valstybių teigimu, Maskva galimai ruošiasi invazijai.
Kremlius neigia planuojantis įsiveržti, tačiau reikalauja, kad Vakarai suteiktų jam plataus masto saugumo garantijų, įskaitant reikalavimą, kad Ukrainai nebūtų leista įstoti į NATO.
