Sekite 15min Google
Vengrija blokavo vadinamųjų derybinių „klasterių“ grupių atvėrimą, kuriose šalys kandidatės privalo suderinti savo įstatymus su ES teisynu, Budapeštui kaltinant Kyjivą, kad šis neužtikrina vengrų mažumos teisių.
Kyjivas ilgą laiką tvirtino gerbiantis mažumų teises, tačiau derėjosi su Vengrija ir priėmė teisės aktą, kurį dar turi pasirašyti prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Priimtas Ukrainos įstatymas, kuris užtikrina tautinių mažumų teises nepažeidžiant ukrainiečių kalbos statuso“, – teigė parlamento spaudos tarnyba.
Anot jos, šis teisės aktas švietimo sistemoje „išplės galimybes vartoti Ukrainos tautinių mažumų kalbas, kurios yra oficialios Europos Sąjungos kalbos“.
Vengrijos užsienio reikalų ministrė Anita Orban palankiai įvertino tokį žingsnį ir pareiškė, kad tai buvo „būtina sąlyga“, jog Vengrija sutiktų leisti pradėti naujas derybas dėl narystės ES.
Ji taip pat nurodė, kad Vengrija stebės, kaip šis įstatymas įgyvendinamas.
Vengriškai kalbančios mažumos statusas Vakarų Ukrainoje jau seniai kursto įtampą tarp kaimyninių šalių.
Budapeštas blokavo Ukrainos paraišką dėl narystės ES, oficialiai pateiktą netrukus po 2022-ųjų vasarį Rusijos pradėtos plataus masto invazijos.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pasveikino mažumų įstatymo priėmimą ir pareiškė, kad Kyjivas tikisi derybinių „klasterių“ atvėrimo jau antradienį.
„Ukrainos ir Vengrijos dialogas stiprėja remiantis abipuse pagarba, geros kaimynystės santykiais ir bendra europietiška ateitimi mūsų tautų labui“, – teigė A. Sybiha.
