Buvusio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus artimo draugo, oligarcho Rinato Achmetovo bendrovė „Metinvest“ paskelbė esanti nemoki, daug kitų kompanijų tikisi pradėti derybas dėl restruktūrizavimo.
Bendrovė pradeda derybas su trimis kreditorių grupėmis, siekdama atidėti skolų grąžinimą. Įmonė dar kovą nesugebėjo susitarti dėl skolos grąžinimo sąlygų pakeitimo su dalimi savo kreditorių. Kadangi sprendimui reikalingas visų skolintojų sutikimas, bendrovė nesugebėjo laiku grąžinti pasiskolintų 113 mln. USD.
„Metinvest“ – ne vienintelė bendrovė, susidurianti su didelėmis problemomis.
„Metinvest“ – ne vienintelė bendrovė, susidurianti su didelėmis problemomis. Pavyzdžiui, stambiausias energetikos holdingas DTEK, priklausantis tam pačiam R.Achmetovui, tikisi per tris ar šešis mėnesius susitarti dėl skolos grąžinimo sąlygų pakeitimo.
Tokia pat situacija susiklostė su skolomis, įmonių paimtomis su valstybės garantija. Praščiausia padėtis su „Ukreksimbanko“ skola: balandžio 27 dieną bankas turi sumokėti 750 mln. dolerių.
Dabar banko vadovai kreditorių prašo dviem mėnesiais atidėti skolos mokėjimą.
Tai rodo, kad, agentūros nuomone, nemokumo išvengti nepavyks.
Dar prieš banko vadovų viešą pareiškimą, tarptautinė reitingų agentūra „Fitch Ratings“ sumažino ilgalaikį emitento skolinimosi reitingą nuo CC iki C.
Tai rodo, kad, agentūros nuomone, nemokumo išvengti nepavyks.
Skolas gesins valstybės iždo lėšomis
Tačiau Ukrainos analitikai teigia, kad tokio scenarijaus galima išvengti – skola gali būti „užgesinta“ biudžeto pinigais.
Taip greičiausiai bus padaryta ir su Kijevo savivaldybės 250 mln. dolerių vertės obligacijomis. Jos bus apmokėtos valstybės iždo lėšomis tik tokiu atveju, jei nepavyks susitarti su kreditoriais dėl vėlesnio jos grąžinimo.
Stabilesnė „Oščiadbanko“ situacija. Jos vadovas Andrejus Pyšnyjus teigė, kad kol kas tik svarstoma galimybė pradėti derybas dėl skolų restruktūrizavimo.
Prarado bendroves Rytuose
Ukrainos analizės centro prezidentas Aleksandras Ochrimenka teigia, kad privatus sektorius yra priverstas restruktūrizuoti savo įsipareigojimus dėl dviejų priežasčių.
Daugelis iš tiesų nebeturi pinigų, kad galėtų atsiskaityti su kreditoriais.
Pirmoji – ženklus Ukrainos bendrovių finansinės būklės pablogėjimas, susijęs su įmonių Ukrainos Rytuose praradimu, trečdaliu susitraukusiu eksportu, grivinos devalvacija ir perkamosios galios sumažėjimu.
„Daugelis iš tiesų nebeturi pinigų, kad galėtų atsiskaityti su kreditoriais“, – pabrėžė jis.
Tačiau atsiskaityti su kreditoriais negali net ir tos įmonės, kurių padėtis nėra bloga, nes sunku įsigyti valiutos.
„Dabar valstybės bankas gali patenkinti tik penktadalį paraiškų. Nepaisant tokių griežtų apribojimų, keitimo kursas nesikeičia“, – teigė A.Ochrimenka.
Juodojoje rinkoje dolerių jie nusipirkti negali, nes tarptautiniai kreditoriai būtų šokiruoti bandymų su jais atsiskaityti grynaisiais pinigais.
Juodojoje rinkoje dolerių jie nusipirkti negali, nes tarptautiniai kreditoriai būtų šokiruoti bandymų su jais atsiskaityti grynaisiais pinigais.
Toli gražu ne visi kreditoriai yra pasirengę daryti išimtis ir nuolaidas Ukrainos bendrovėms, tai susiję su aukštu Ukrainos rizikos lygiu.
Investicijų draudimas Ukrainoje dabar siekia 45 proc. sumos.
Todėl skolininkai gali griebtis visko – net šantažo ir grasinimų bankrutuoti. Bankroto atveju kreditorių praradimai gali būti labai dideli. Tačiau net esant tokiai situacijai visiems susitarti greičiausiai nepavyks.
Todėl artimiausiu metu šalyje gali įvykti keli stambių įmonių bankrotai.
