„Po mumis, po balkonu, yra stogelis, panašus į iškyšulį. Dronas nukrito ant šio stogelio, tada užsidegė, ėmė kilti juodi dūmai“, – kalbėjo 56 metų dviejų vaikų motina, nenorėjusi atskleisti savo pilno vardo.
Po smūgio užsidegė ir penktajame namo aukšte esantis jos butas. Sūnus puolė gesinti gaisrą vandeniu, tačiau, išgirdę sprogimą, jie suprato, kad reikia griebti šunį ir bėgti.
Jelena prisipažino, kad yra dėkinga už tai, jog liko gyva. Tačiau praėjus kelioms dienoms ten, kur turėjo būti lango stiklas, vis dar buvo didžiulė skylė, o atstatytos sienos buvo plikos ir nebaigtos – tai priminimas apie karą, kuris kasdien po žingsnį priartėja prie rusų.
„Tikiuosi, kad daugiau jų nebus. Mes vis dar gyvi. Tai svarbiausia“, – kalbėjo moteris ir tyliai pridūrė, kad tikisi, jog karas greitai baigsis.
Jos namas Zelenograde buvo tik vienas iš daugelio, kurie gegužės 17 d. atsidūrė po Ukrainos dronų ugnimi, rašo CNN. Pasak pranešimų, tądien Ukraina paleido į Rusiją daugiau nei pusę tūkstančio dronų. Nurodoma, kad per atakas prieš Maskvos sritį žuvo mažiausiai trys žmonės.
Savo ruožtu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šią smūgių bangą pavadino „visiškai pateisinama“.
„Šįkart Ukrainos tolimojo nuotolio smūgiai pasiekė Maskvos regioną, ir mes siunčiame aiškią žinią rusams: jų vyriausybė privalo užbaigti šį karą“, – pabrėžė jis.
Didžiausių Rusijos miestų gyventojai ilgai buvo apsaugoti nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pasekmių. Tačiau vadinamosios „tolimojo nuotolio sankcijos“ leido ir rusams pajusti šio brutalaus karo skonį.
Dabar rusus kausto nerimas ne tik dėl dronų keliamos grėsmės. Jie susiduria su vis rimtesniu degalų trūkumu. Rusijos aneksuotame Kryme gyventojams normuojamas benzinas, o parduotuvėse pradėjo trūkti būtiniausių maisto prekių.
Šlubuojanti ekonomika, nauji apribojimai dėl naudojimosi internetu, populiarių žinučių programėlių blokavimas ir susirūpinimas dėl valstybės vykdomos stebėsenos tik stiprina rusų jaučiamą paniką, kuri jau atsispindi apklausų duomenyse.
„Miegoti buvo neįmanoma“
Praėjusį trečiadienį Ukrainos dronai pasirodė virš antrojo pagal dydį Rusijos miesto – Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino gimtojo Sankt Peterburgo. Iki Kremliaus pagrindinio verslo ir ekonomikos forumo pradžios buvo likusios vos kelios valandos. Forumo dalyviai rinkosi į miestą, o virš jo kabėjo juodi dūmų stulpai.
Dėl galimos grėsmės Sankt Peterburgo gyventojams buvo liepta likti namuose šeštadienį, paskutinę forumo dieną po to, kai Ukrainos gynybos pajėgos sudavė antrąjį smūgį miestui.
Viena netoli Sankt Peterburgo esančio Kronštato, kuriame įsikūrusi karinė bazė, gyventoja CNN pasakojo, kad šeštadienį nuo 3 val. vietos laiku jos namo sienos drebėjo ir vibravo. Moteris tikino galėjusi girdėti aplink skraidančius dronus.
„Miegoti buvo neįmanoma. Šurmulys buvo toks garsus, kad bijojau, jog mūsų daugiabutis gali būti kažkaip nukentėjęs“, – sakė ji, nors ir žinojo, kad ukrainiečiai greičiausiai taikėsi į karinius objektus šioje teritorijoje.
Pasak jos, girdėjosi ir kaip Rusijos priešraketinės sistemos bandė numušti dronus.
„Jums, brangūs maskviečiai, karo nėra“
Aleksandra Archipova, socialinė antropologė Paryžiaus prestižinėje aukštojoje mokykloje Ecole Normale Superieure, tyrinėjanti Rusijos visuomenės nuotaikas ir tendencijas, CNN sakė, kad po 2022 m. Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą tarp Kremliaus ir didžiųjų Rusijos miestų gyventojų susiformavo neoficialus socialinis susitarimas.
„Atrodė, kad valdžia siunčia žinią: „Jums, brangūs maskviečiai, karo nėra“, – pažymėjo ekspertė.
„Maskvos meras dėjo daug pastangų, kad atrodytų, jog karo nėra. Tai buvo įsipareigojimas Maskvos gyventojams: „Gyvenkite savo gyvenimą, jums karo nėra“, – paaiškino A.Archipova, kurią karo pradžioje Rusijos valdžios institucijos įvardijo kaip „užsienio agentę“.
Anot jos, pastarojo meto oficialūs Rusijos valdžios pranešimai rodo įtampos požymius, kuri kilo po to, kai valstybė sugriežtino interneto prieigą ir užblokavo populiarias žinučių programėles, įskaitant „WhatsApp“ ir „Telegram“.
„Be to, dabar yra ir papildomi mokesčiai“, – pridūrė ji.
Ekspertės teigimu, rusai ieško būdų, kaip apeiti naujas priespaudos priemones, įskaitant laipsnišką valstybės remiamos žinučių programėlės „Max“ įvedimą kaip privalomą įrankį viešajam sektoriui, teikiančiam paslaugas.
Ji nurodė, kad kai kurie žmonės atsisiunčia programėles, kurios ekrane rodo, kad „Max“ yra įdiegta, o kiti perka „vienkartinius“ telefonus – plačiai vadinamus „MAXofonais“ – kad išlaikytų savo privačius pokalbius atskirtus, bijodami vyriausybės vykdomo stebėjimo.
„Tai – tas momentas“
Iš dalies nepriklausomos apklausų agentūros „Levada Center“ balandžio mėnesio apklausos duomenys rodo, kad 62 proc. respondentų pasisakė už perėjimą prie taikos derybų, o tik 27 proc. teigė, jog vadinamoji „specialioji karinė operacija“ turėtų būti tęsiama.
Nors apklausa buvo atlikta prieš paskutinius smūgius, atrodo, kad ji atspindi didėjantį nuovargį ir išsekimą sostinėje, kurios slenkstį karas jau peržengė.
Interviu laikraščiui „The Guardian“ Ukrainos prezidentas V.Zelenskis paaiškino, kodėl svarbu, kad ukrainiečių bepiločiai orlaiviai ir toliau skraidytų virš didžiausių Rusijos miestų – Maskvos ir Sankt Peterburgo.
-
Zelenskis Estijoje susitinka su sąjungininkais: „Birželis ir liepa gali daug ką nulemti“
-
Rusijos „karo didvyris“ žiauriai nužudė buvusią žmoną ir jos dukrą
-
Zelenskis patvirtino: esu pasirengęs taikos deryboms
-
Du slapti Ukrainos dronų smūgiai Rusijos karo laivams: vienas paskendo liepsnose
-
Prorusiškam premjerui pradėjus eiti pareigas – netikėtas Bulgarijos sprendimas dėl Ukrainos
Pasak prezidento, tolimojo nuotolių smūgių, kurių metu bepiločiai orlaiviai zvimbia virš gyvenamųjų namų Maskvos srityje ir Sankt Peterburge, tikslas – priversti šių miestų gyventojus pajusti, kas yra karas.
„Pergalė šiame kare yra tada, kai Rusijos visuomenė pripažįsta, kad karas yra baisus, jog karas yra tragedija ne kam nors kitam, o jiems patiems. Ir aš manau, kad tai ir yra tas momentas“, – pažymėjo V.Zelenskis.
