Ketvirtadienio vakarą MMVB indeksas nukrito iki 2018 punktų, tačiau pagrindinę prekybos sesiją baigė šiek tiek aukščiau – 2024 punktų lygyje, t. y. 4,24 proc. žemiau nei uždarymo lygis praėjusią dieną.
Kaip apskaičiavo „RBK Investiciji“, tai yra didžiausias dienos kritimas nuo 2022 m. rugsėjo 26 d., kai indeksas prarado 7,49 proc.
Pasibaigus pagrindinei sesijai kritimas tęsėsi. 20.07 val. Maskvos laiku indeksas nukrito 4,72 proc. iki 2005,1 punkto. Tai mažiausias lygis nuo 2022 m. spalio mėn. Palyginimui, 2021 m. rudenį indeksas viršijo 4000 punktų.
„Rinka toliau krinta dėl geopolitinių rizikų, numatomų sankcijų ir dividendų išmokėjimo terminų... Spaudimą rinkai didina kylančios kuro kainos, o tai skatina griežtinti pinigų politiką“, – komentavo „Finama“ analitikas Jegoras Veršininas.
Nauji sankcijų paketai šiuo metu svarstomi tiek Europoje (21-asis paketas), tiek JAV.
Krizė benzino rinkoje
Skelbdamas apie palūkanų normos sumažinimą vos 25 baziniais punktais, Rusijos centrinis bankas įspėjo, kad jo sprendimą, be kita ko, lėmė padėtis degalų rinkoje. Nuo to laiko ji tik blogėjo, rašo portalas „Agentstvo“.
Remiantis „Rosstato“ duomenimis, per pastarąją savaitę benzino kaina išaugo 2,3 proc., o dyzelino – 3,2 proc. Septyniuose regionuose AI-95 kaina jau viršija 100 rublių.
Antradienį Centrinio banko pirmininko pavaduotojas Aleksejus Zabotnikas pareiškė, kad Centrinis bankas negali „užmerkti akių“ į degalų kainas: „Priimant sprendimus dėl palūkanų normos, svarbu ir tai, kokiu mastu padėtis degalų rinkoje paveiks piliečių ir verslo nuogąstavimus dėl būsimos infliacijos“.
Trečiadienį Centrinis bankas savo svetainėje paskelbė analitikų apklausos rezultatus. Iš jų matyti, kad ekspertai pakoregavo pagrindinės palūkanų normos prognozę didėjimo linkme – nuo 14,1 proc. iki 14,5 proc. Šiuo metu ji yra 14,25 proc. Taip pat patikslinta ir kitų metų prognozė – 12,2 proc. vietoj 10,6 proc. Tai rodo, kad šiais metais pagrindinės palūkanų normos mažinimas gali sustoti, o kitais metais ji mažės lėčiau, nei buvo tikėtasi anksčiau.
Ekonominė padėtis Rusijoje blogėja
Tuo tarpu ekonomikos padėtis blogėja, rašo portalas „Agentstvo“. Toje pačioje apklausoje Centrinis bankas BVP augimo prognozę 2026–2027 m. sumažino atitinkamai iki 0,6 proc. (vietoj 0,7 proc.) ir 1,3 proc. (vietoj 1,5 proc.).
Ekonomistas Vladislavas Inozemcevas mano, kad akcijų rinkos žlugimą lemia „beprotiška Kremliaus ekonominė politika“ apskritai ir turto konfiskavimas konkrečiai.
„Matėme, kad turto perskirstymas vėliau lemia turto realizavimą už kainą, kuri yra daug mažesnė už rinkos kainą – pavyzdžiu gali būti „Južuralzoloto“ atvejis: ji buvo parduota ketvirtą kartą už pusę kainos, ir tai yra geras orientyras, kiek dabar iš viso vertos likvidžios Rusijos turto dalys, kai nėra išorinės paklausos“, – sakė V.Inozemcevas.
Jis mano, kad akcijų rinkos kritimas gali tęstis iki 30 proc. korekcijos nuo šių metų maksimumų, t. y. iki 1830–1860 punktų. „Linkiu visiems investavusiems nenusiminti!“, – palinkėjo V.Inozemcevas.
