Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ukrainos krizė atskleidė nemalonią tiesą: Lietuva atsidūrė užsienio politikos užribyje

Buvę Ukrainos ir Lietuvos prezidentai: Viktoras Juščenka ir Valdas Adamkus
Šarūno Mažeikos/BFL nuotr. / Buvę Ukrainos ir Lietuvos prezidentai: Viktoras Juščenka ir Valdas Adamkus
Šaltinis: 15min
0
A A

Beveik prieš dešimtmetį tuometis prezidentas Valdas Adamkus skraidė į Kijevą, kur kartu su kitų valstybių vadovais gesino Ukrainoje įsiliepsnojusią politinę krizę. Šį kartą Kijeve sprendžiant kruviną valdžios ir opozicijos konfliktą Lietuva liko nuošalyje, nors krizė prasidėjo nuo Viktoro Janukovyčiaus atsisakymo Vilniuje pasirašyti asociacijos su ES sutartį. Kodėl taip nutiko? Rytų Europos studijų centro ekspertas Marius Laurinavičius teigia, kad Lietuva pati neparodė noro pajudinti bent pirštą.

Protestuotojų ir valdžios konfliktui pasiekus aukščiausią tašką į Kijevą atvyko ES pasiuntiniai: Lenkijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai Radoslawas Sikorskis ir Frankas-Walteris Steinmeieris, Prancūzijos URM Europos žemyno departamento vadovas Ericas Fournier, Europos Sąjungos (ES) išorės reikalų vadovė Catherine Ashton, Rusija į Ukrainą atsiuntė ombudsmeną Viktorą Lukiną.  

Penktadienį opozicija ir valdžia pasirašė susitarimą, kuris numato plačias konstitucines reformas ir priešlaikinius prezidento rinkimus.

Nepasinaudojo pirmininkavimu JT Saugumo Tarybai

Dėl neryžtingumo, man ne visada suprantamų politinių apskaičiavimų tos iniciatyvos nebuvo imtasi, – sakė M.Laurinavičius.

Rytų Europos studijų centro ekspertas M.Laurinavičius 15min.lt sakė, kad Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungos (ES) Tarybai, mūsų rankos buvo surištos: pirmininkaujanti šalis tokių iniciatyvų imtis negali, nes turi su visais viską derinti.

„Tačiau po to, kai baigėme pirmininkavimą, Lietuva galėjo padaryti daugiau, bet kartais dėl neryžtingumo, man ne visada suprantamų politinių apskaičiavimų tos iniciatyvos nebuvo imtasi“, – pabrėžė jis.

Nuo vasario Lietuva pirmininkauja Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai ir gali formuoti jos darbotvarkę. M.Laurinavičius teigė, kad bent jau diskusiją Ukrainos klausimu Lietuva į darbotvarkę įtraukti galėjo, tačiau to nepadarė.

„Kol kas atsakymo, kodėl taip yra, aš nežinau“, – pridūrė pašnekovas.

„Lietuvos figūravimas niekam nereikalingas“

Lietuva iš ES nesulaukė kvietimo prisidėti prie konflikto Ukrainoje sprendimo. M.Laurinavičius teigė, jog tai lėmė didžiųjų valstybių interesai, be to, šiemet keisis Europos Parlamento ir Europos Komisijos (EK) sudėtis, o kai kurie pareigūnai tikisi išsaugoti postus.

Dariaus Markūno nuotr./Marius Laurinavičius
Dariaus Markūno nuotr./Marius Laurinavičius

„Ten vyksta dideli žaidimai ir Lietuvos figūravimas niekam nėra reikalingas. Tačiau tai nereiškia, kad Lietuva negalėjo šiek tiek aktyviau imtis iniciatyvos Ukrainoje“, – sakė jis.

Ekspertas priminė, kad prieš kurį laiką opozicinės partijos „Udar“ lyderis Vitalijus Klyčko Seimo opozicijos lyderį Andrių Kubilių asmeniškai kvietė į Kijevą tarpininkauti deryboms su valdžia. Nors opozicijos lyderis tokiose derybose pirmininkauti negali, anot M.Laurinavičius, buvo galima pasinaudoti šiuo kvietimu.

Galima buvo bent jau pabandyti gauti ir kitos pusės sutikimą tarpininkavimui ir nepalikti ES kitos išeities, sakant, žiūrėkite, mes turime abiejų pusių prašymą tarpininkauti deryboms, mums reikia tik jūsų mandato. Tada ES pareigūnams būtų buvę labai sunku jo neduoti, – teigė ekspertas.

„Galima buvo bent jau pabandyti gauti ir kitos pusės sutikimą tarpininkavimui ir nepalikti ES kitos išeities, sakant, žiūrėkite, mes turime abiejų pusių prašymą tarpininkauti deryboms, mums reikia tik jūsų mandato. Tada ES pareigūnams būtų buvę labai sunku jo neduoti“, – pabrėžė jis.

Ekspertas mano, kad Lietuva to nesiėmė dėl politinių manevrų ir dėl paprasčiausio neryžtingumo.

M.Laurinavičius pabrėžė, kad iniciatyva turėjo plaukti iš Užsienio reikalų ministerijos.

Jo įsitikinimu, vienintelis žmogus, galėjęs imtis tarpininko vaidmens, buvo užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Tuo metu prezidentė Dalia Grybauskaitė būtų buvusi nepriimtina V.Janukovyčiaus pusei.

„Turėjome tikimybę pasiekti rezultatų, jeigu būtume tikslingai nukreipę savo jėgas. Tačiau mano žiniomis, to net nebuvo bandoma daryti. Man šiek tiek apmaudu, kad Lietuvos užsienio politika nėra tiek aktyvi“, – sakė ekspertas.

Lietuva nustumta į paribį

Buvęs prezidento Valdo Adamkaus patarėjas Albinas Januška BNS sakė apgailestaujantis, kad Ukrainoje šiuo metu nėra Lietuvos vykdomosios valdžios atstovų.

Buvusio įtakingo diplomato A.Januškos teigimu, Lietuva „nustumiama į paribį“ dėl problemų santykiuose su Lenkija, kurios užsienio reikalų ministras Kijeve tarpininkavimo misiją atlieka su Vokietijos ir Prancūzijos kolegomis.

Olgos Posaškovos nuotr./Albinas Januška
Olgos Posaškovos nuotr./Albinas Januška

„Veimaro trikampio užsienio reikalų ministrai parodė, kad galima vykdyti realią politiką“, – Žinių radijui penktadienį sakė A.Januška.

Tai, kad mes nesame kartu su ta trijule Kijeve, nėra gerai. Apskritai, kad nėra Lietuvos politikų Kijeve šiandien, yra blogai, – sakė A.Januška.

„Mes galėjome stengtis ir dalyvauti, bet dabartinė situacija mūsų santykiuose su Lenkija ir strateginės partnerystės praradimas yra problema, kad Lietuva vis labiau nustumiama į užsienio politikos paribį“, – teigė jis.

Pasak jo, Lietuva viena nėra pakankamai įtakingas žaidėjas tarptautiniuose santykiuose, o jos poziciją sustiprintų geri santykiai su Varšuva.

„Tai, kad mes nesame kartu su ta trijule Kijeve, nėra gerai. Apskritai, kad nėra Lietuvos politikų Kijeve šiandien, yra blogai. Pirmas ešelonas – Vyriausybė – nedalyvauja tiek, kiek reikėtų“, – sakė A.Januška.

Tuo tarpu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Kęstutis Girnius to nesureikšmina, sakydamas, kad dabar padėtis yra kitokia nei per „oranžinę revoliuciją“ prieš 10 metų.

„Kadangi kraujas buvo liejamas, važiavo Vokietija ir Prancūzija. Liko vietos tik dar vienai valstybei. Labiausiai tiko Lenkija. Nebūta ir Švedijos, nors tai viena Rytų partnerystės kūrėjų. Nieko blogo nematau“, – BNS sakė docentas.

Į gatves išginė prezidento rinkimų rezultatai

2004 metų lapkričio ir gruodžio mėnesiais tuometis prezidentas V.Adamkus tris kartus skubiai vyko į Kijevą spręsti subrendusios politinės krizės.

2004 metų lapkritį paaiškėjus, kad Ukrainos prezidento rinkimų, kuriuose rungėsi provakarietiškas Viktoras Juščenka ir Rusijos remtas V.Janukovyčius, rezultatai suklastoti, Ukrainos gyventojai masiškai suplūdo į gatves ir protestais pasiekė, kad būtų surengti pakartotiniai prezidento rinkimai.

Pakartotinius rinkimus laimėjo V.Juščenka.

Tačiau po penkerius metus trukusios jo kadencijos 2010 metų pradžioje prezidento rinkimus laimėjo V.Janukovyčius.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min