Milicija nurodė evakuojanti pastatą, kurį nuo pirmadienio laikė užėmę prorusiški demonstrantai.
Milicijos pranešime sakoma, kad evakuacija pradėta gavus pranešimą, jog tas pastatas užminuotas.
Antradienį Donecke daugiau nei 1 000 demonstrantų, nešini valstybinėmis vėliavomis, išėjo į gatves, pirmą kartą savo skaičiumi nustelbdami promaskvietiškus jaunuolius, kurie užėmė vyriausybės pastatą, ant kurio buvo iškelta Rusijos vėliava.
Prezidento Vladimiro Putino šeštadienį paskelbtą pareiškimą, kad Rusija turi teisę įsiveržti į Ukrainą, lydėjo prorusiškų demonstracijų banga Ukrainos pietuose ir rytuose, kur dauguma gyventojų kalba rusiškai.
Tačiau atrodo, kad praėjus trims dienoms prorusiška banga ima slūgti ir visuomenė rytiniuose šalies miestuose gręžiasi į Kijevą.
Protestuotojai, nešdami plakatus su įvairiais šūkiais, tokiais kaip „Esu rusas. Man nereikia apsaugos“, surengė eitynes netoli užimto srities administracijos pastato, tačiau prie pat neprisiartino, kad būtų išvengta susirėmimų su pastate vis dar esančiais prorusiškai nusiteikusiais jaunuoliais.
„Mano tėvai yra iš Rusijos. Gimiau Ukrainoje, bet esu rusė. Mano vaikai ir anūkai čia gimė. Mes esame už Ukrainą“, – sakė Natalija Sytnik, atėjusi į protestą prieš rusų invazijos planus.
„Neprašėme pagalbos. Nenoriu, kad jis, Vladimiras Putinas, atsiųstų čia tankus. Nenoriu, kad jie šaudytų į mano vaikus. Tegul jis mus išgirsta: Negink manęs nuo nieko. Niekas manęs nepuola.“
Pirmadienį srities administracijos pastato pirmąjį aukštą užėmė Donecke reklamos verslu užsiimančio Pavlo Gubarevo, pasiskelbusio „liaudies gubernatoriumi“, šalininkai. Jie reikalavo, kad būtų nutraukti regiono ryšiai su Kijevu, o vietos saugumo pajėgų kontrolė perduota P.Gubarevui.
P.Gubarevo šalininkai skandavo: „Ateik, Putinai!“, ir mojavo Rusijos vėliavomis. Pirmadienį jie užblokavo pastate vietos įstatymų leidėjus ir pareikalavo, kad šie priimtų įstatymo projektą, numatantį surengti referendumą dėl srities autonomijos.
Deputatai priėmė įstatymo projektą dėl „referendumo“, tačiau promaskvietiškai nusiteikusių protestuotojų nusivylimui jame neužsimenama, kokiu klausimu būtų balsuojama.
Kijevas sako, kad protestus, kurie vienu metu prasidėjo Charkove, Odesoje, Dniepropetrovske ir dar keliuose miestuose likus kelioms valandoms iki Rusijos parlamento sprendimo suteikti V.Putinui įgaliojimus panaudoti karinę jėgą, organizavo Maskva kaip pretekstą surengti invaziją.
Kijevas sako, kad protestus, kurie vienu metu prasidėjo Charkove, Odesoje, Dniepropetrovske ir dar keliuose miestuose likus kelioms valandoms iki Rusijos parlamento sprendimo suteikti V.Putinui įgaliojimus panaudoti karinę jėgą, organizavo Maskva kaip pretekstą surengti invaziją.
Pasak jo, dauguma prorusiškai nusiteikusių demonstrantų yra rusai, kurie buvo atvežti autobusais iš Rusijos.
Akivaizdu, kad dauguma P.Gubarevo sekėjų yra ne iš Donecko, kur vietiniai gyventojai rusiškai kalba su pastebimu akcentu. Vienas tų pasekėjų, teigęs, jog yra šachtininkas, atvykęs iš netoliese esančio kaimo, negalėjo nurodyti nei to kaimo, nei bent vienos iš tame regione esančių kasyklų pavadinimo.
Vis dėlto į promaskvietiškas demonstracijas susirinko ir nemažai šio regiono, kurio santykiuose su Kijevu esama daugybės nuoskaudų, gyventojų, kuriuos smarkiai išgąsdino sukilimas, per kurį buvo nušalintas Donecke gimęs Viktoras Janukovyčius.
„Remiu šiuos prorusiškus susirinkimus, nes noriu, kad miestas visas sudėtingas savo problemas išspręstų pats, be centrinės valdžios kišimosi“, – sakė teisės studentė Olha.
„Žinoma, faktas, kad vyriausybės pastato durys buvo taip atlapotos, nėra gražus, bet apskritai demonstracijos čia yra mažiau smurtinės nei Kijeve, kur yra ginklų, Molotovo kokteilių ir t.t.“, – sakė ji.
Tačiau esama vis daugiau ženklų, kad dėl promaskvietiškų protestuotojų taktikos ir didelio masto invazijos grėsmės nemažai Rytų Ukrainos gyventojų linksta palaikyti Kijevą.
Charkove, dar viename Rytų Ukrainos mieste, šeštadienį per protestą prasiveržė smurtas: dešimtys žmonių buvo sužeisti, kai prorusiški demonstrantai, ginkluoti grandinėmis ir kirvių kotais, šturmavo ir nusiaubė vietos parlamento pastatą, talžydami jiems kelią pastoti mėginusius civilius, kurių buvo gerokai mažiau.
Šis incidentas, regis, atsigręžė prieš pačius prorusiškus demonstrantus, kurie sulaukė priešiškos sunerimusios visuomenės reakcijos. Jų patikimumą visuomenės akyse faktiškai sugriovė socialiniuose tinkluose aptiktas puslapis, kuriame jaunuolis, kuris iškėlė Rusijos vėliavą ant srities parlamento pastato, prisistato kaip maskvietis.
Nuo tada mieste ramu, sugrąžinta ir Ukrainos valstybinė vėliava. Antradienį maždaug 200 milicininkų su visa riaušėms malšinti skirta įranga buvo išsirikiavę keturiomis eilėmis priešais parlamento pastatą, o dar 20 pareigūnų su šalmais buvo skydais užtvėrę užėjimą į pastatą.
„Kur jie buvo šeštadienį, kai mums jų reikėjo? – klausė pedagogė Liudmyla Ševčenko, stovėjusi grupelėje žmonių su geltonos ir žydros – Ukrainos vėliavos – spalvų kaspinais. – Mums vis dar baugu čia būti, tačiau turime parodyti mūsų paramą Ukrainai. Mums nereikia Europos, Rusijos ar kieno nors kito kalbų apie skilimą. Tegu Putinas rūpinasi savo reikalais.“
Praeiviams buvo dalijami lankstinukai, kuriuose žmonės kviečiami trečiadienį dalyvauti didesnėje protesto akcijoje prieš „fašistinį režimą“ Kijeve.
Kitapus gatvės budinčių Maskvos šalininkų grupė sumažėjo iki maždaug 100 žmonių. Dauguma jų turėjo juodos ir oranžinės spalvos kaspinus, simbolizuojančius jų lojalumą Rusijai, o vienas mojavo plakatu, kuriame buvo parašyta: „Rusija, padėk jums!“
Praeiviams buvo dalijami lankstinukai, kuriame žmonės kviečiami trečiadienį dalyvauti didesnėje protesto akcijoje prieš „fašistinį režimą“ Kijeve.
„Kraštutinių dešiniųjų grupės iš Vakarų atvykdavo čia kelti neramumų. Nenorime, kad jie ar kas nors iš nacionalistų Kijeve nurodinėtų mums, ką daryti, – sakė 21 metų vaikinas vardu Saša, kurio veidą slėpė kaukė. – Esame čia šiandien, būsime ir rytoj, niekur neisime. Vėl gali kilti grėsmė.“
Oligarchai prie valdžios vairo
Naujoji valdžia Kijeve padarė vieną ėjimą, kuris gali turėti lemiamos reikšmės rytuose: ji paskyrė kelis oligarchus, kurie yra vieni turtingiausių žmonių Ukrainoje, tų sričių, kuriose jie gyvena, gubernatoriais.
Oligarchai, kurie anksčiau daugiausia rėmė V.Janukovyčių, susitelkė aplink naująją valdžią Kijeve, kuriai deklaravo savo paramą. Daugumos jų šaknys yra Ukrainos rytuose, kur įsikūrusi didžioji dalis šalies pramonės.
Donecke naujuoju gubernatoriumi paskirtas milijardierius Serhijus Taruta – metalurgijos magnatas ir Donecko futbolo klubo „Metalurh“ savininkas. Jo įmonėse šalies rytuose dirba dešimtys tūkstančių žmonių.
Oligarchai, kurie anksčiau daugiausia rėmė V.Janukovyčių, susitelkė aplink naująją valdžią Kijeve, kuriai deklaravo savo paramą. Daugumos jų šaknys yra Ukrainos rytuose, kur įsikūrusi didžioji dalis šalies pramonės.
Iki antradienio, nors buvo praėjusios jau dvi dienos, kai jis gavo naująsias pareigas, S.Taruta dar nebuvo pasirodęs viešai. Interviu jis sakė, kad prorusiškas demonstracijas organizuoja Maskva, joms stinga visuomenės paramos ir todėl jos greitai išsikvėps.
„Esu visiškai tikras, kad pietryčiai, dauguma tų teritorijų, tvirtai pasisako už vieningą Ukrainą. Įstatymo viršenybė ir tvarka bus atkurti, – sakė jis savaitiniam laikraščiui „Zerkalo Nedeli“ Kijeve. – Sąmokslininkams nepavyks pasiekti jų trokštamo efekto“.
Dniepropetrovske, dar viename rytiniame mieste, kuriame buvo kilę neramumų, Kijevas valdžios vairą patikėjo dar turtingesniam oligarchui. Čia naujuoju gubernatoriumi paskirtas milijardierius pramonininkas Ihoris Kolomoiskis, kuris užima trečią vietą turtingiausių Ukrainos žmonių sąraše.
Vienoje Charkovo mokyklų dirbanti Liudmyla Ševčenko Ukrainą po V.Janukovyčiaus nušalinimo palygino su paaugliu, kuris greitai „išaugs“ savo elgesio problemas.
„Žinoma, ji silpna ir ne visuomet priima teisingus sprendimus, tačiau užaugs ir atėjus laikui suklestės“, – sakė ji.
