„Dabar laikas pasiųsti Maskvai aiškią žinią, kad (padėties) Ukrainoje destabilizavimas iššauks naujus ES žingsnius“, – sakė P.Klimkinas, atvykęs į Briuselį derybų su ES užsienio reikalų vadove Federica Mogherini.
„Mes turime skelbti labai aiškią žinią, nurodančią būsimus žingsnius, kuriuos ES yra pasiruošusi ir įsipareigojusi žengti, jeigu padėtis vietoje blogės“, – pareiškė P.Klimkinas interviu naujienų agentūrai AFP.
„Mes turime skelbti labai aiškią žinią, nurodančią būsimus žingsnius, kuriuos ES yra pasiruošusi ir įsipareigojusi žengti, jeigu padėtis vietoje blogės“, – pareiškė P.Klimkinas interviu naujienų agentūrai AFP.
Pasak jo, bet kokios sankcijos turėtų būti energingas paketas, prisidedantis prie ekonominių priemonių, dėl kurių susitarta pastaraisiais mėnesiais, ir kurios taikytinos Rusijos gynybos, energetikos ir finansų sektoriams.
Netrukus po šio jo pareiškimo ES užsienio reikalų ministrai susitarė išplėsti asmenų, kuriems taikomos ES sankcijos sąrašą, į jį įtraukiant daugiau Ukrainos prorusiškų teroristų, tačiau dar griežtesnių ekonominių sankcijų Maskvai arba atskiriems jos pareigūnams kol kas išvengta.
ES skaldo gilūs vidiniai nesutarimai, kokio griežtumo sankcijos gali būti taikomos Maskvai. Karingiau nusiteikusias šalis, tokias kaip Britanija, Lenkija ir Baltijos valstybės, bando atvėsinti Vokietija ir kai kurios Rytų Europos narės, kurių prekybos ir energetikos sektoriai yra labai susiję su Rusija.
Anksčiau F.Mogherini sakė, kad šios sankcijos, kaip atsakas į rugsėjį pasirašytos Kijevo ir prorusiškų Maskvos palaikomų smogikų paliaubų sutarties pažeidimus, turi būti derinamos su derybomis su Rusija ir reformomis Ukrainoje.
P.Klimkinas anksčiau pirmadienį susitiko su F.Mogherini ir pasirašė sutartį dėl paramos pilietinio saugumo sektoriaus reformai Ukrainoje; taip ES prisidės prie pilietinės visuomenės vystymosi šioje šalyje.
Anksčiau F.Mogherini sakė, kad šios sankcijos, kaip atsakas į rugsėjį pasirašytos Kijevo ir prorusiškų Maskvos palaikomų smogikų paliaubų sutarties pažeidimus, turi būti derinamos su derybomis su Rusija ir reformomis Ukrainoje.
Diplomatiniai šaltiniai praėjusią savaitę sakė, kad F.Mogherini, kurią rytinės valstybės Europoje laiko pernelyg švelnia Maskvai, paklausiusi ministrų, ar jie norėtų, kad ji imtųsi toliau siekiančių pastangų, tarp kurių būtų ir pasimatymas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Ieškant kontakto su Maskva
Paklaustas apie F.Mogherini vaidmenį, P.Klimkinas pažymėjo, kad „mums ji patinka“ ir pritarė minčiai, kad jai reikėtų siekti ryšio su Maskva – kai Kijevas taip pat mėgina veikti, kad rugsėjo taikos susitarimas būtų atgaivintas.
„Tai yra, reikėtų užtikrinti, kad ES kalbėtų vienu balsu apie Rusiją“, – sakė jis, ragindamas aiškiai pasiryžti, kad bus naujų veiksmų, jeigu Maskva ne visiškai palaikys rugsėjo taikos susitarimą, pasirašytą Baltarusijos sostinėje Minske.
Iš pradžių buvusios sėkmingos, paliaubos dabar yra, galima sakyti, žlugusios, – Vakarai kaltina Maskvą dar didesniu maištininkų rėmimu, kai šie anksčiau šį mėnesį įžūliai surengė rinkimus savo kontroliuojamose teritorijose.
P.Klimkinas dar sakė, kad karas Ukrainoje yra grėsmė viso žemyno saugumui ir Briuseliui reikėtų apsispręsti dėl savo pozicijos.
P.Klimkinas dar sakė, kad karas Ukrainoje yra grėsmė viso žemyno saugumui ir Briuseliui reikėtų apsispręsti dėl savo pozicijos.
Paklaustas apie galimas krizės „raudonąsias linijas“, P.Klimkinas atsakė, kad jų prireiktų tuomet, kai „būtų visiškai aišku (kad Rusija) negrįžta prie Minsko“ susitarimo.
„Tai įvyks labai greitai, jeigu nežengsime sparčių ryžtingų žingsnių“, – sakė jis.
Pasak P.Klimkino, Kijevas šią savaitę jau mėgino surengti diskusijas, remiantis Minsko susitarimu, ir net norą svarstyti grįžimo prie Ženevos formato galimybę; turimos omenyje šiemet balandį rengtos ES, Rusijos ir JAV derybos, kurios nepavyko.
Tačiau pastarosiomis savaitėmis nebuvo jokių ryšių su Maskva, pridūrė jis; pastarąjį kartą Ukrainos prezidentas Petro Porošenko buvo susitikęs su V.Putinu spalio viduryje.
