Paūmėjus kovoms, keturi vadovai telefonu dvi valandas kalbėjosi apie Ukrainos krizę, siekdami rasti būdą išspręsti konfliktą, dėl kurio nuo 2014 metų balandžio žuvo per dešimt tūkstančių žmonių.
Pokalbyje pirmą kartą dalyvavo naujasis Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, išrinktas gegužę, kuris kartu su Vokietijos kanclere Angela Merkel yra vienas pagrindinių šios krizės tarptautinių tarpininkų.
Praėjusią savaitę, tarp Ukrainos kariuomenės ir Rusijos remiamų sukilėlių, įvyko vieni didžiausių susirėmimų per pastaruosius mėnesius, kai sukilėlių vadas paskelbė norįs suformuoti naują „valstybę“, pakeisiančią Ukrainą.
Anot P.Porošenka susirėmimai šį mėnesį yra vieni kruviniausių 2017 metais ir paragino Rusiją „nedelsiant nutraukti agresyvius veiksmus ir ginklų tiekimą į okupuotas teritorijas“, – po vadovų pokalbio pranešė Ukrainos prezidentūra.
Kijevas ir jo šalininkės vakaruose tvirtina, kad Kremlius siunčia karius ir ginklus sukilėliams paremti, bet Maskva toliau neigia įrodymus, kad ji dalyvauja konflikte.
Kijevas ir jo šalininkės vakaruose tvirtina, kad Kremlius siunčia karius ir ginklus sukilėliams paremti, bet Maskva toliau neigia įrodymus, kad ji dalyvauja konflikte.
V.Putinas „detaliai išdėstė Rusijos požiūrį visais esminiais [taikos] susitarimo klausimais“, – pranešime sakė Kremlius.
2015 metų vasarį Ukrainos, Rusijos, Vokietijos ir Prancūzijos vadovų, Baltarusijos sostinėje Minske, pasirašytas taikos susitarimas nepadėjo sustabdyti rytų Ukrainoje vykstančių susirėmimų.
Tačiau susitarimą pasirašiusios šalys jį vis dar laiko vieninteliu būdu užbaigti karą Ukrainoje.
Praėjusią savaitę sukilėlių vadas Aleksandras Zacharčenko teigė norįs sukurti naują valstybę, kuri vadintųsi Malorosija (Mažoji Rusija) ir pakeistų Ukrainą.
Nors planas pasmerktas žlugti nuo pat pradžių, jam paramos neišreiškė net Kremlius, jis vis tiek aptemdė mėginimus gaivinti taikos susitarimą.
