Sekmadienį vykusių rinkimų į Aukščiausiąją Radą preliminarūs rezultatai rodo, kad įspūdingo stoto boksininko, pelniusio pravardę „Dr. Geležinis Kumštis“, įkurta partija UDAR („Smūgis“) liko ketvirta, surinkusi tik 13 proc. balsų – apie penkiais procentiniais punktais mažiau nei buvo prognozuojama.
Tuo tarpu judėjimui „Pirmyn, Ukraina!“, kuriam priklauso buvęs Italijos klubo „AC Milan“ žvaigždė, pelnęs pravardę „Ševa“, sekėsi dar prasčiau – ji nepateko į parlamentą balsuojant pagal proporcinę sistemą ir surinko tik kelis procentus balsų.
Rinkimus laimi valdantieji
Valdančioji prezidento Viktoro Janukovyčiaus partija ir tvirtas pozicijas užimantis opozicijos aljansas, vadovaujamas kalėti nuteistos buvusios premjerės Julijos Tymošenko, veikiausiai užsitikrino daugiausia vietų, dar kartą įrodydami, kad patirtis ir ištekliai tebėra svarbūs negailestingame Ukrainos politikos pasaulyje.
V.Janukovyčiaus Regionų partija gavo 34,27 proc. balsų, rodo pirmadienį paskelbti oficialūs skaičiai, gauti suskaičiavus 60,17 proc. balsų.
Kalinamos buvusios premjerės Julijos Tymošenko opozicinis aljansas „Tėvynė“ su 22,46 proc. balsų yra antroje vietoje, o Komunistų partija su 14,83 proc. balsų – trečioje, nurodė centrinė rinkimų komisija.
Papildyta 15:52. Analitikai: A.Ševčenka – politinis nenusisekėlis
„Dar turime viską išanalizuoti: kodėl galėjome pelnyti daugiau balsų, bet nesugebėjome“, – sakė prislėgtas V.Klyčko, pradėjus skaičiuoti balsus sekmadienio vakarą.
Tačiau panašu, kad analitikai jau nusprendė, jog A.Ševčenka – politinis nenusisekėlis, kuriam geriau pradėti kitokią karjerą, pasitraukus iš didžiojo futbolo.
„Šis projektas buvo pasmerktas iš pat pradžių, – sakė Kijevo politinių tyrimų instituto ekspertas Michailas Pogrebynskis pareiškė apie A.Ševčenkos politines ambicijas. – Tikiuosi, kad jis nuspręs nebetęsti ir protingai pasirinks kitokią karjerą.“
Sunku pasakyti, kuris iš šių buvusių atletų turi didesnį prestižą šalyje, kurios sporto tradicijos siekia Sovietų Sąjungos laikus.
Tačiau abu jie beveik vienu metu buvo įtikinti pasukti politikos keliu praeitą vasarą, korupcijos skandalų išvargintai šaliai netikėtai kilus pasitikėjimo bangai šių žvaigždžių moralės tvirtybe.
V.Klyčko žavisi pagyvenusios moterys
V.Klyčko greitai įgudo vartoti populistinę retoriką, žadėdamas nutraukti valstybės ryšius su stambiuoju verslu ir užtikrinti, kad atlyginimai susilygintų su gaunamais rytinėse Europos Sąjungos (ES) šalyse.
„Kaip gali būti, jog čekai tai sugeba, lenkai sugeba ir netgi gruzinai sugeba, o ukrainiečiai – ne?“ – V.Klyčko klausė vienoje iš savo lakoniškų kalbų apie seniai vėluojančias reformas.
„Esu vienas iš šešių milijonų ukrainiečių, kurie buvo priversti palikti šalį, kad uždirbtų padorų atlyginimą“, – jis pažymėjo kitoje.
Abi šios mintys buvo šiltai sutinkamos klausytojų, o plojimai neišvengiamai virsdavo skandavimais, raginant V.Klyčko siekti prezidento posto 2015 metų pradžioje, kai baigsis prieštaringai vertinama V.Janukovyčiaus pirmoji kadencija.
Tačiau jis pirmadienį sakė grupei žurnalistų, kad bet kokios kalbos, jog jis galėtų siekti šalies vadovo posto, tėra „spekuliacijos“.
Kita vertus, analitikai daug atsargiau vertina V.Klyčko ilgalaikes politines perspektyvas nei jo ištikimiausi gerbėjai, tarp kurių daug pagyvenusių moterų, regis, itin susižavėjusių 41 metų boksininko energija ir pasitikėjimu savimi.
Viena tokių entuziasčių grupė karštai palaikė savo dievaitį per prestižinę politinę televizijos pokalbių laidą, kai boksininkas įsitraukė į neformalius debatus su savo politiniais varžovais ir žiniasklaidos garsenybėmis.
Kai kurie tiesmukai priminė V.Klyčko, koks likimas ištiko kadaise buvusius populiarius 2004 metų Oranžinės revoliucijos lyderius: daugumos jų reitingai smarkiai nusmuko, praėjus vos keliems mėnesiams po džiaugsmingo atėjimo į valdžią.
„Kur garantijos, kad nebaigsit kaip (prezidentas Viktoras) Juščenka ir nepalaidosit visų žmonių vilčių?“ – analitikas Andrejus Okara klausė buvusio boksininko per nacionalinės televizijos laidą.
V.Juščenka, vienas iš Oranžinės revoliucijos lyderių, pakurstė nacionalinio optimizmo bangą, iškilęs į prezidento postą 2005 metais, tačiau jau po kelių mėnesių jo populiarumas nusmuko.
„Mūsų rinkėjai praranda pasitikėjimą savo politikais, kai tik jie išrenkami į valdžios postus“, – sakė politinių studijų centro „Penta“ analitikas Volodymyras Fesenka.
„Tačiau kai žmogus kovoja opozicijos kampe, daug kas priklauso nuo jo veiksmų. Jeigu jis demonstruoja gerą kovą ir tam tikrus politinius principus, žmonės pasiruošę juo pasitikėti“, – pridūrė jis.
