Ukrainos opozicijos lyderiai ir šalies valdžia pasirašė susitarimą.
Po sutartimi savo parašus padėjo trys opozicijos lyderiai: Vitalijus Klyčko („Smūgis“), Arsenijus Jaceniukas („Tėvynė“) ir Olehas Tiahnybokas („Laisvė“).
Pasak „Reuters“ korespondento, stebėjusio šį pasirašymą, V.Janukovyčius per kelias minutes trukusią ceremoniją nesišypsojo.
Pasirašymas įvyko po to, kai V.Janukovyčius paskelbė, jog bus skelbiami pirmalaikiai rinkimai, formuojama tautos vienybės vyriausybė ir sumažinamos prezidento galios.
V.Janukovyčius per kelias minutes trukusią pasirašymo ceremoniją nesišypsojo.
Derybose tarpininkavę ES užsienio reikalų ministrai pagyrė sutarties šalis už „drąsą ir pasiryžimą susitarti“, teigiama Vokietijos Užsienio reikalų ministerijos pranešime. Jie taip pat ragina nedelsiant nutraukti smurtą šalyje.
Vokietijos Užsienio reikalų ministerija taip pat paskelbė pagrindines sutarties sąlygas:
- Per 48 valandas turi būti priimtas įstatymas, grąžinantis 2004-ųjų konstituciją.
- Per 10 dienų suformuota nauja koalicinė vyriausybė.
- Iki rugsėjo mėnesio parengtos konstitucinės reformos, paskirstysiančios galią tarp prezidento, vyriausybės ir parlamento.
- Prezidento rinkimai turi būti surengti priėmus naują konstituciją, bet ne vėliau nei 2014-ųjų gruodį.
- Vyriausybė įsipareigoja neskelbti nepaprastosios padėties, o opozicija ir valdžia susilaikys nuo smurto.
- Valdžia, opozicija ir Europos Taryba atliks tyrimą dėl šią savaitę įvykdytų smurto proveržių.
- Kovotojai gatvėse turi perduoti nelegalius ginklus Vidaus reikalų ministerijai per 24 valandas nuo 2004-ųjų konstitucijos grąžinimo įstatymo įsigaliojimo.
Visas sutarties tekstas paskelbtas Vokietijos Užsienio reikalų ministerijos puslapyje.
Akto pasirašymo liudininkais buvo ES pasiuntiniai: Lenkijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai Radoslawas Sikorskis ir Frankas-Walteris Steinmeieris bei Prancūzijos URM Europos žemyno departamento vadovas Ericas Fournier. Taip pat Rusijos Federacijos pasiuntinys Vladimiras Lukinas.
Pasak naujienų agentūros „Interfax“ reporterio, O.Tiahnybokui pasiūlius, prieš pasirašymo ceremoniją tylos minute buvo pagerbti žuvusieji ketvirtadienį per susirėmimus.
Ceremoniją taip pat stebėjo Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Kliujevas, Aukščiausiosios Rados pirmininkas Volodymyras Rybakas, URM vadovas Leonidas Kožara, užsienio šalių ambasadoriai.
Radikalusis „Dešinysis sektorius“ susitarimą su prezidentu V.Janukovyčiumi atmeta. Judėjimo lyderis Dmytro Jarošas „Facebook“ tinkle pareiškė, kad „nacionalinė revoliucija tebesitęsia“.
20.29 val. Ukrainos spauda skelbia, kad atsistatydina šalies prezidento Viktoro Janukovyčiaus patarėjai Irina Akimova ir Vitalijus Gramotnevas.
Skelbiama, kad į Maidaną suplūdo daugybė žmonių. Pastarieji nežada iš čia trauktis ir ketina protestuoti toliau, kol V.Janukovyčius nepasitrauks.
19.36 val. Naujienų agentūra „Unian“ praneša, kad paskelbtas naujas per neramumus Kijeve žuvusiųjų sąrašas. Skelbiama, kad Kijeve vasario 18-20 d., naujausiais duomenimis, žuvo 77 žmonės. Skelbiamos ir daugumos aukų nuotraukos. Žuvusiųjų sąrašą rasite čia.
18.58 val. Socialiniuose tinkluose skinda žinia, kad užblokuotas įvažiavimas į tarptautinį Kijevo Žuljanų oro uostą. Tikrinami visi automobiliai.Ukrainoje „Pravyj sektor“ atmeta opozicijos sutartį su Janukovyčiumi ir žada tęsti kovą su valdžia
Radikalusis judėjimas „Pravyj sektor“ („Dešinysis sektorius“) penktadienį pareiškė nepasitikįs prezidento Viktoro Janukovyčiaus pareiškimais ir ketinąs tęsti kovą su dabartine valdžia.
Šio judėjimo lyderis Dmytro Jarošas savo paskyroje socialiniame tinkle „Vkontakte“ parašė, kad „Dešinysis sektorius“ V.Janukovyčiaus pareiškimus apie grįžimą prie 2004-ųjų konstitucijos ir pirmalaikių prezidento rinkimų skelbimą laiko „akių dūmimu“.
Anot D.Jarošo, prezidento pareiškime nekalbama apie atsistatydinimą ir Aukščiausiosios Rados paleidimą; parlamentą šis judėjimas laiko kaltu dėl visiško neveiklumo vidaus konflikto eskalavimo laikotarpiu.
Taip pat nieko nesakoma apie jėgos struktūrų vadovų, kaltų dėl žmonių žūties, nušalinimą ir nubaudimą, pažymi D.Jarošas.
„Dešinysis sektorius“ reikalauja, kad būtų paleistos dvi partijos – Regionų ir Komunistų, taip pat būtų „garantuotas visų revoliucinių veiksmų dalyvių saugumas“.
„Nacionalinė revoliucija tęsiasi“, – pareiškė D.Jarošas ir pridūrė, kad ji baigsis tik tada, kai bus visiškai nušalintas dabartinis režimas.
Aukščiausioji Rada atstatydino V. Zacharčenką
Ukrainos Aukščiausioji Rada atleido vidaus reikalų ministrą Vitalijų Zacharčenką iš užimamų pareigų. Kaip praneša naujienų agentūra „Unian“, šį sprendimą palaikė 332 deputatai iš 388, kurie buvo užsiregistravę posėdžių salėje. Už tai balsavo 69 „Regionų partijos“, 88 „Tėvynės“, 41 „Udar“, 36 „Svoboda“, 32 Ukrainos komunistų partijos ir 66 jokiai frakcijai nepriklausantys deputatai.
Studentai užėmė Švietimo ministerijos pastatą
Tuo metu naujienų agentūra „Unian“ praneša, kad studentai užėmė Švietimo ministerijos pastatą. Pastate susirinko maždaug 300 studentų. Pastarieji reikalauja nutraukti spaudimą studentams, kurie dalyvauja protesto akcijoje ir prašo ministerijos garantuoti jiems veiksmų laisvę. Jie taip pat reikalauja ministro pavaduotojo Evgenijaus Sulimos atsistatydinimo ir prašo nutra mokslo procesą, kol Maidane nesibaigė krizė.
Studentai planuoja ministerijos pastate įkurti informacijos centrą ir medicininės pagalbos punktą.
17.29 val. Pritarta sulaikytųjų protestuotojų amnestijai
Parlamentarai pritarė sulaikytų protestuotojų arba asmenų, kuriems dėl pastarojo meto neramumų gresia teisinis persekiojimas, besąlygiškai amnestijai.
Tai reiškia, kad bus atsisakoma visų kaltinimų asmenims, kurie yra sulaikyti arba kuriems gresia sulaikymas dėl dalyvavimo protestuose. Šitai numatyta ES tarpininkautame susitarime tarp prezidento Viktoro Janukovyčiaus ir opozicijos lyderių.
17.13 val. Protestuotojai Maidane liks „kol nebus įvykdyti reikalavimai“
Vienas opozicijos lyderių Arsenijus Jaceniukas po sutarties pasirašymo ceremonijos žurnalistams sakė, kad prezidento kadencija bus sutrumpinta perpus, o rinkimai rengiami kažkada tarp rugsėjo ir gruodžio mėnesių.
Protestuotojų stovykla išliks Maidane „kol nebus patenkinti visi rekalavimai“, sakė jis Ukrainos kanalui 24 TV.
Tuo tarpu Ukrainos parlamentas jau surengė balsavimą dėl 2004-ųjų konstitucijos grąžinimo ir prezidento galių apribojimo, praneša BBC.
Iš 387 salėje buvusių parlamentarų už įstatymą balsavo visi išskyrus vieną. Sprendimui priimti reikalinga konstitucinė dauguma – 300 balsų.
15.57 val. R.Sikorskis opozicijos lyderiams: jei nepasirašysite susitarimo, visi būsite negyvi
Televizijos kameros užfiksavo, kaip Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, išeidamas iš pasitarimo su Ukrainos opozicijos lyderiais, vienam jų pareiškė: „Jei neparemsite šio (susitarimo), bus įvesta karo padėtis, atvesta kariuomenė. Visi būsite negyvi.“
Vaizdo įrašą galima rasti čia.
Nežinia, ar tai įtikino Ukrainos opoziciją, tačiau netrukus buvo pranešta, kad jos lyderiai pasirašys susitarimą su prezidentu V.Janukovyčiumi, kuris numato plačias konstitucines reformas ir prezidento rinkimus iki šiemet gruodžio.
15.10 val. Opozicija sutinka pasirašyti susitarimą
„Reuters“ praneša, kad ES ministrams pavyko įtikinti Kijevo protestuotojams atstovaujančią tarybą priimti susitarimą su prezidentu V.Janukovyčiumi.
Vienas iš opozicijos lyderių V.Klyčko agentūrai sakė: „Mes pasirašysime susitarimą. Mes pasirengę daryti viską, kad būtų rastas taikus sprendimas. Vokietijos užsienio reikalų ministrui sakiau, kad asmeniškai kreipsiuosi į protestuotojus prieš pasirašymą. Prieš padedant parašą reikia apsvarstyti visus argumentus.“
Vokietijos Užsienio reikalų ministerija patvirtino, kad Maidano pilietinė taryba nusprendė leisti opozicijos lyderiams pasirašyti susitarimą.
Tačiau, pasak naujienų agentūros „Interfax“, vienas opozicijos lyderių Olehas Tiahnybokas sakė, kad sutartis galios tik su sąlyga, jei bet kurioje laikinojoje vyriausybėje nebus dabartinio vidaus reikalų ministro ir generalinio prokuroro.
Kito opozicijos lyderio, Vitalijaus Klyčko, atstovė sakė, kad visi opozicijos vadovai dabar yra prezidentūroje pasirengę pasirašyti sutartį.
14.55 val. Lenkijos premjeras: susitarimas dar toli
Susitarimas tarp Ukrainos opozicijos ir prezidento Viktoro Janukovyčiaus tebėra labai tolimas, penktadienį pareiškė Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas.
„Tą tikslą (užkirsti kelią kraujo praliejimui) kol kas pavyko pasiekti, tačiau kelias į susitarimą tebėra labai tolimas“, – sakė jis.
Lenkijos vyriausybės vadovas pridūrė, kad pagal preliminarų susitarimą naujoji Ukrainos konstitucija būtų parengta priimti tik vasaros gale.
„Negalime visiškai užtikrintai pasakyti, kad blogiausias scenarijus tikrai nebegresia, – D.Tuskas sakė per spaudos konferenciją. – Grėsmės išlieka.“
„Negalime visiškai užtikrintai pasakyti, kad blogiausias scenarijus tikrai nebegresia, – D.Tuskas sakė per spaudos konferenciją. – Grėsmės išlieka.“
Premjeras aiškino, kad galutinis susitarimas negali būti pasiektas be Kijevo centrinėje Nepriklausomybės aikštėje (Maidane) vykstančių demonstracijų lyderių pritarimo.
„Susitarimas dar nebuvo pasiektas. Tai, dėl ko buvo susitarta, tėra juodraštis, nes ... be Maidano, tikrųjų demonstracijų lyderių, joks įpareigojantis susitarimas nėra įmanomas“, – pabrėžė D.Tuskas, kalbėdamasis su žurnalistais Lenkijos parlamente.
„Įmanoma, kad lažinimasis dėl laimingos pabaigos per artimiausias valandas ar dienas buvo visiškai perdėtas“, – pridūrė jis.
14.45 val. V.Klyčko: opozicija pasirašys susitarimą su V.Janukovyčiumi
Vienas Ukrainos opozicijos lyderių Vitalijus Klyčko vokiečių laikraščiui „Bild“ užsiminė, kad opozicija pasirašys susitarimą su prezidentu V.Janukovyčiumi.
Jis pridūrė, kad dar prireiks derybų su protestuotojais.
Tuo tarpu Kijeve esantis Vokietijos užsienio reikalų ministras laikraščiui „The Guardian“ sakė, kad „reikalai šviesėja“.
14.08 val. Atsistatydino armijos vado pavaduotojas
Ukrainos armijos vado pavaduotojas atsistatydino protestuodamas dėl vyriausybės bandymų įtraukti armiją į šalį krečiančių neramumų slopinimą.
„Šiandien armija yra traukiama į civilinį konfliktą, o tai gali nulemti masinę civilių gyventojų ir kareivių žūtį“, – 5-ajam televizijos kanalui sakė Generalinio štabo viršininko pavaduotojas generolas Jurijus Dumanskis, kurio komentarai buvo parodyti penktadienį.
„Nusprendžiau įteikti savo atsistatydinimo raštą, kad būtų išvengta eskalavimo“, – sakė jis.
J.Dumanskio atsistatydinimas yra jau antras netikėtas, Ukrainos armiją sukrėtęs pasitraukimas – po to, kai V.Janukovyčius trečiadienį nieko neaiškindamas atleido Generalinio štabo viršininką Volodymyrą Zamaną.
Žinoma, kad V.Zamana šio mėnesio pradžioje viešai nesutiko su V.Janukovyčiumi, kai į kampą įvarytas Ukrainos lyderis pirmą kartą svarstė galimybę paskelbti nepaprastąją padėtį dėl antivyriausybinių protestų Kijeve ir kitose šalies dalyse.
13.50 val. Susitarimas dar nepasiektas
„Delikatus momentas susitarime dėl išėjimo iš krizės. Visos šalys turi atminti, kad kompromisas reiškia, jog kiekvienas gaus mažiau negu 100 proc.“, – sako Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis
Dienraščio „The Guardian“ korespondentas praneša, kad išeidamas iš derybų Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris pasakė, kad susitarimo pasiekti kol kas dar nepavyko.
„Jokio rezultato“, – tarė jis, išeidamas iš Ukrainos prezidento kabineto. Paklaustas, ar jis keliauja namo, Vokietijos ministras atsakė „dar ne“.
Vėliau Vokietijos Užsienio reikalų ministerija „Twitter“ tinkle parašė, kad derybos tebevyksta ir ES ministrai ketina vėl susitikti su opozicijos atstovais.
„Delikatus momentas susitarime dėl išėjimo iš krizės. Visos šalys turi atminti, kad kompromisas reiškia, jog kiekvienas gaus mažiau negu 100 proc.“, – Lenkijos ministras Radoslawas Sikorskis, kuris dalyvavo visą naktį Kijeve vykusiose derybose, penktadienį paskelbė socialiniame tinkle „Twitter“.
13.37 val. Pagrindinės susitarimo tarp Ukrainos valdžios ir opozicijos sąlygos
Per 48 valandas turi būti priimtas įstatymas, grąžinantis Ukrainos 2004-ųjų konstituciją.
Per 10 dienų suformuota nauja koalicinė vyriausybė.
Iki rugsėjo mėnesio parengtos konstitucinės reformos, perkeliančios daugiau galių iš prezidento į parlamento pusę.
Prezidento rinkimai turi būti surengti priėmus naują konstituciją, bet ne vėliau nei 2014-ųjų gruodį.
Vyriausybė įsipareigoja neskelbti nepaprastosios padėties, o opozicija nesigriebti jėgos.
Tačiau lieka neaišku, ar toks laipsniškas perėjimas bus priimtinas Maidano aktyvistams, reikalaujantiems V.Janukovyčiaus atsistatydinimo.
„Tai tik dar vienas popiergalis. Nepaliksime barikadų, kol Janukovyčius neatsistatydins. To nori visi žmonės“, – sakė 28 metų IT specialistas Antonas Solovjovas, esantis tarp protestuotojų centrinėje Kijevo aikštėje.
13.05 val. Paskelbė apie pirmalaikius rinkimus
V.Janukovyčius paskelbė, kad šalyje bus surengti pirmalaikiai rinkimai, praneša lenta.ru. Tai paskelbta Ukrainos prezidento internetiniame puslapyje. Žiniasklaidoje spėliojama, kad rinkimai gali būti surengti gruodį.
Siekdamas sureguliuoti padėtį krizės apimtoje šalyje, V.Janukovyčius taip pat inicijuos grįžimą prie konstitucijos 2004 metų redakcijos.
„Pranešu apie žingsnius, kuriuos reikia atlikti, kad būtų atkurta ramybė ir būtų išvengta tolesnių susipriešinimo aukų. Skelbiu, kad inicijuoju pirmalaikius prezidento rinkimus. Taip pat inicijuoju grįžimą prie 2004 metų konstitucijos, ir naujo galių perskirstymo, (kad būtų sukurta) parlamentinė respublika“, – sakoma V.Janukovyčiaus pranešime, paskeltame penktadienį valstybės vadovo tinklalapyje.
12.18 val. Laukiama sutarties pasirašymo
Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius ir opozicijos lyderiai, kaip tikimasi, penktadienį pasirašys susitarimą, sudarytą tarpininkaujant Europos Sąjungai, siekiant išspręsti šalį krečiančią krizę, nors opozicija dar pageidauja kai kurių pakeitimų, pranešė vienas aukšto rango ES diplomatas.
Pasiuntinys neatskleidė jokių detalių, tik nurodė, kad sutartyje išdėstyti planai iki rugsėjo reformuoti konstituciją.
Daugelis tikisi, kad tais pakeitimai bus sumažintos prezidento galios.
Tuo tarpu Ukrainos opozicija nori, kad valdžia nedelsdama grąžintų 2004 metų konstituciją, panaikintų kriminalinius kaltinimus sulaikytiems proeuropietiškiems protestuotojams ir paleistų iš kalėjimo buvusią premjerę Juliją Tymošenko. Tokius reikalavimus penktadienį per parlamento sesiją išdėstė „Batkyvščynos“ („Tėvynės“) frakcijos lyderis Arsenijus Jaceniukas.
„2004 metų konstitucija turi būti nedelsiant grąžinta“, – sakė jis.
Vietoje amnestijos rezoliucijos, šalies parlamentas turėtų balsuoti už visų kriminalinių bylų prieš proeuropietiškus protestuotojus nutraukimą, sakė A.Jaceniukas.
„Mums reikia įstatymo, kuriuo šie žmonės būtų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o ne amnestijos įstatymo. Mes taip pat reikalaujame, kad Julija Tymošenko būtų paleista iš kalėjimo“, – sakė jis.
A.Jaceniukas taip pat paragino parlamentą priimti aktus, kuriais būtų siekiama atkurti stabilumą Ukrainoje.
„Ypač norėčiau dar kartą akcentuoti būtinybę teisti nusikaltėlius, kurie sėdėjo savo kabinetuose ir leido įsakymus pradėti šaudyti į žmones“, – sakė jis.
Dalis opozicijos išreiškė nepritarimą sutarimui, kurį, manoma, pavyko pasiekti su prezidentu. „Mes reikalaujame, kad jis nedelsiant pasitrauktų, o ne rinkimų gruodžio mėnesį“, – leidiniui „Ukrainskaja Pravda“ sakė grupės lyderis Ihoris Lucenka.
11.47 val. Palaikyti protestuotojų atvyko milicininkai iš Lvovo
„Interfax“ praneša, kad penktadienį į Kijevą palaikyti Maidano protestuotojų ir juos apsaugoti atvyko milicininkai iš Lvovo.
Buvęs Ukrainos vidaus reikalų ministras Jurijus Lucenka sako, kad „milicijos pareigūnai iš kelių Lvovo srities departamentų atvyko į Kijevą su tarnybiniais ginklais, kad palaikytų tvarką Maidane“.
Į Ukrainos sostinę Lvovo pareigūnai atvyko keliais autobusais. Apie tikslų jų skaičių nepranešama.
Ukrainos parlamente kilo deputatų muštynės
Ukrainos parlamente penktadienį įsiplieskė deputatų muštynės, kai Aukščiausiosios Rados pirmininkas paskelbė posėdžio pertrauką, atidėdamas debatus dėl siūlomos rezoliucijos, raginančios apriboti prezidento Viktoro Janukovyčiaus galias.
Keli deputatai apsikeitė smūgiais, kai salę kelioms minutėms apėmė sumaištis.
Parlamento pirmininkas Volodymyras Rybakas, kuris yra V.Janukovyčiaus sąjungininkas, paliko salę, tačiau dalis deputatų tęsė debatus.
11.40 val. D.Tuskas: Ukrainoje pasiektas tik preliminarus susitarimas
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas penktadienį nurodė, kad pavyko pasiekti preliminarų susitarimą su Ukrainos prezidentu, tačiau perspėjo, jog kol kas sunku prognozuoti, kaip vystytis aštri politinė krizė neramumų krečiamoje kaimyninėje šalyje.
„Sutartis dar nebuvo sudaryta. Tai, dėl ko buvo sutarta, tėra sutarties juodraštis“, – D.Tuskas sakė žurnalistams Lenkijos parlamente.
„Sutarties pasirašymas teikia vilties, kad tai bus pradžios taškas, tačiau būčiau atsargus, prognozuodamas šio konflikto pabaigą“, – pridūrė jis.
11.30 val. Kanada paskelbė sankcijas V.Janukovyčiaus režimui
Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius ir jo ministrai, siejami su smurtu prieš protestuotojus Kijeve, nuo šiol laikomi nepageidaujamais asmenimis Kanadoje, ketvirtadienį paskelbė tos šalies premjeras Stephenas Harperis.
Šis Kanados sprendimas buvo priimtas po to, kai Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai, susirinkę Briuselyje, paskelbė sankcijas Ukrainos ministrams ir saugumo pareigūnams, „susitepusiems rankas krauju“. Tuo tarpu Vokietijos, JAV ir Rusijos lyderiai išreiškė palaikymą Ukrainos krizės „politiniam sprendiniui“.
„Pasaulio matomas piktinantis smurtas privalo liautis, o mes laikome režimą atsakingu už tuos veiksmus prieš savo piliečius“, – sakoma S.Harperio pranešime.
Premjeras ne vien išplėtė draudimą išduoti vizas Kijevo režimo lyderiams, bet ir paskelbė naujas ekonomines sankcijas prieš V.Janukovyčių ir jo šalininkus.
„Viliamės, kad šie rimti žingsniai įtikins Ukrainos vyriausybę siekti taikaus krizės sprendimo“, – pabrėžė jis.
Kanadoje turi didelę ukrainiečių bendruomenę: šalyje gyvena 1,2 mln. iš Ukrainos kilusių žmonių, rodo vėliausio gyventojų surašymo duomenys.
„Mūsų vyriausybė, bendradarbiaudama su ukrainiečių kilmės kanadiečių bendruomene ... toliau palaikys Ukrainos žmones jų kovoje už laisvą ir demokratinę Ukrainą“, – pažymėjo S.Harperis.
11.16 val. Kijeve vėl aidi šūviai
AP praneša apie vėl prasidėjusius šaudymus Kijeve. Pasak agentūros, kol kas neaišku, kas paleido šūvius ir į ką jie nukreipti.
Vidaus reikalų ministerija kaltina opoziciją sulaužius paliaubų sutarimą ir ėmus šaudyti į milicininkus.
Tuo tarpu Kijevo centre esantis „Kyiv Post“ žurnalistas „Twitter“ tinkle praneša, kad nevyksta jokie susišaudymai ir nematyti milicininkų.
Taip pat pranešama, kad ginkluoti milicijos pareigūnai įėjo į parlamento pastatą.
10.35 val. Derybos bus atnaujintos vidurdienį, sako Lenkija
Derybos dėl sutarties, turinčios padėti išspręsti krizę Ukrainoje, bus atnaujintos Kijeve penktadienio vidurdienį, pranešė Lenkija, nors Ukrainos prezidentūra pareiškė, jog tas susitarimas jau yra sudarytas.
„Derybos baigėsi šį rytą. Kitas susitikimas įvyks vidurdienį vietos (ir Lietuvos) laiku“, – sakė vienas Lenkijos URM atstovas.
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis yra vienas iš Kijeve vykstančioms deryboms tarpininkaujančių Europos Sąjungos (ES) atstovų.
10.25 val. Prancūzijos ministras: susitarimas dar nėra galutinis
Prancūzija penktadienį perspėjo, kad susitarimas, turintis padėti nutraukti kraujo liejimą Ukrainoje, dar nėra galutinis.
„Negalėsime pateikti jokio galutinio atsakymo iki šio ryto pabaigos“, – Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas sakė savo šalies radijui iš Pekino, kur jis išvyko po tarpininkavimo kartu su kitais dviem Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrais Kijeve vykusiose derybose dėl krizės.
„Opozicija nori pasitarti su kai kuriais savo nariais, kas yra visiškai suprantama, – L.Fabiusas sakė radijui „Europe 1“. – Esant tokiai padėčiai, kol reikalai nėra visiškai sutvarkyti, svarbu išlikti labai atsargiems.“
Valdžios rėmėjai bėga iš Kijevo
V.Janukovyčių remiantys parlamento nariai masiškai palieka Kijevą, praneša iš Lvovo transliuojamas kanalas ZIK TV.
Žulianių oro uosto darbuotojai sakė, kad penktadienį užsakomųjų reisų skaičius yra tris kartus didesnis nei paprastai ir kad į VIP terminalus ištisai važiuoja prabangūs automobiliai, vežantys daugiausia moteris.
10.06 val. V.Janukovyčiaus ir opozicijos sutartyje numatomi pirmalaikiai rinkimai
Pagal preliminarią sutartį, kurią penktadienį planuoja pasirašyti Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius ir opozicija, numatoma pakeisti šalies konstituciją, suformuoti koalicinę vyriausybę ir gruodį surengti pirmalaikius prezidento rinkimus, penktadienį pranešė televizija.
Pagal sutartį, kurią, kaip nurodė prezidentūra, ketinama pasirašyti vidurdienį (12 val. Lietuvos laiku), šalis turėtų per 48 valandas grįžti prie 2004 metų konstitucijos redakcijos, o per 10 dienų – suformuoti koalicinę vyriausybę, informavo privati Ukrainos televizija „1+1“.
08.56 val. Derybos Ukrainoje buvo sėkmingos, skelbia CNN. Ukrainos prezidento internetiniame puslapyje skelbiama, kad po Viktoro Janukovyčiaus susitikimo su opozicijos ir Europos Sąjungos atstovais buvo parengtas susitarimas, kaip sureguliuoti kilusią krizę šalyje.
Šis dokumentas turėtų būti pasirašytas penktadienį pirmoje dienos pusėje.
08.52 val. Į Kijevą artimiausiu laiku atvyks dvi desantininkų brigados ir jūros pėstininkai iš Krymo, skelbia Ukrainos žiniasklaida. Jūros pėstininkai, žurnalistų teigimu, iškviesti iš Feodosijos miesto.
Informacija apie tai, kad desantininkų pajėgos bus dislokuotos Kijeve, buvo skelbta ir anksčiau. Tačiau Ukrainos Gynybos ministerija pranešė, kad karinių pajėgų stiprinimas susijęs ne su Maidano išvaikymu, o su būtinybe sustiprinti karinių objektų Kijeve apsaugą.
08.04 val. JAV grasina sankcijomis
Jungtinių Valstijų viceoprezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį perspėjo Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovyčių, kad Vašingtonas pasiruošęs paskelbti sankcijas pareigūnams, įsakiusiems saugumo pajėgoms šaudyti į protestuotojus.
Kalbėdamasis su Ukrainos lyderiu telefonu, J.Bidenas aiškiai pareiškė, kad Jungtinės Valstijos ruošiasi imtis sankcijų prieš pareigūnus, atsakingus už smurtą, sakoma Baltųjų rūmų pranešime.
Šis pokalbis įvyko neramią dieną Kijeve, kuri buvo kruviniausia nuo protestų prieš vyriausybę pradžios ir nusinešė per 60 žmonių gyvybių.
Vašingtonas anksčiau sakė esantis įtūžęs, kad vyriausybės pajėgos nukreipė automatinius ginklus į protestuotojus ir leido suprasti, kad dar labiau priartėjo prie sankcijų paskelbimo – žingsnio, kurį jau atliko Europos Sąjunga (ES).
Baltųjų rūmų pranešime sakoma, kad J.Bidenas paragino V.Janukovyčių nedelsiant atitraukti visas saugumo pajėgas: policiją, snaiperius, karinius ir sukarintus dalinius bei nereguliariąsias pajėgas.
„Viceprezidentas ragino prezidentą V.Janukovyčių nedelsiant pradėti dirbti su opozicija ir pasiekti apčiuopiamų rezultatų, kurie atitiktų teisėtus Ukrainos žmonių lūkesčius“, – nurodė Baltieji rūmai.
07.54 val. Auga žuvusiųjų skaičius
Ukrainos Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė naujus skaičius apie žuvusiuosius per neramumus Kijeve. Naujausiais duomenimis, Kijeve žuvo 77 žmonės.
Ministerija informavo, kad per parą skubios medicininės pagalbos kreipėsi 132 žmonės, 82 jų atsidūrė ligoninėje.
Paleido į nelaisvę paimtus karius
Kaip praneša leidinys „Ukrainskaja pravda“, penktadienį paleisti kariai, kurie buvo paimti į nelaisvę Kijeve.
Tiesa, kai kurie opozicijos atstovai priešinosi planui paleisti kariškius. Radikaliai nusiteikę opozicionieriai apsupo autobusą, kuriuo buvo išvežami kariai, išmušė stiklus ir pradūrė padangas. Pranešama, kad autobusu išvežami kariškiai buvo įbauginti ir verkė. Visgi opozicijos lyderiams pavyko užkirsti kelią susidorojimui, ir kariai paliko įvykio vietą gyvuoju koridoriumi. Dabar kariai grįžta į savo karinius dalinius, esančius kituose šalies miestuose.
Pateikiami skirtingi duomenys apie tai, kiek kariškių buvo paimta į nelaisvę. Vienais duomenimis, jų buvo 20, kitais – 67. Daugeliui jų – 18–20 metų.
Griovė V.Lenino paminklus
Naktį į penktadienį dviejuose Ukrainos miestuose buvo nugriauti paminklai V.Leninui.
Vienas jų buvo nugriautas Brovarų mieste, kitas – Žyromyro mieste.
V.Janukovyčius prabilo apie pirmalaikius rinkimus
Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius pareiškė ES pasiuntiniams esąs nusiteikęs surengti šiais metais pirmalaikius rinkimus, – ketvirtadienį pranešė Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir JAV prezidentas Barackas Obama ketvirtadienį kartu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu paragino siekti neatidėliotino politinio sprendimo siekiant rasti išeitį iš Ukrainą krečiančios kruvinos krizės.
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis nurodė, kad per ES derybas Kijeve buvo žengtas didelis žingsnis siekiant išspręsti Ukrainos krizę.
„Pažanga buvo pasiekta, bet reikšmingi skirtumai liko“, – parašė R.Sikorskis, vienas iš trijų ES pasiuntinių Kijeve.
Baltieji rūmai išplatino pareiškimą, kuriame sakoma, kad B.Obama ir A.Merkel sutarė, jog kritiškai svarbu, kad Jungtinės Valstijos, Vokietija ir Europos Sąjunga artimiausiomis dienomis toliau palaikytų glaudų ryšį dėl žingsnių, kuriuos mes galime žengti siekdami paremti smurto nutraukimą ir politinio sprendimo, kuris atitiktų geriausius Ukrainos žmonių interesus, radimą.
Daugiau apie ketvirtadienio įvykių eigą Ukrainoje skaitykite čia.Priminsime, kad Ukrainoje jau kelis mėnesius tęsiasi protestai prieš prezidentą V.Janukovyčių. Jie prasidėjo prezidentui lapkritį viršūnių susitikime Vilniuje atsisakius pasirašyti asociacijos sutartį su Europos Sąjunga.
Pastarosiomis dienomis demonstracijos peraugo į kruvinus susirėmimus, per kuriuos žuvo dešimtys žmonių.
Opozicija skelbia jau identifikuotų žuvusiųjų sąrašą. Jį galite pamatyti čia: http://society.lb.ua/accidents/2014/02/21/256239_poyavilsya_predvaritelniy_spisok.html
Gyvenate Ukrainoje? Karštomis naujienomis dalinkitės ikrauk@15min.lt.
