Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Užrašai iš Ukrainos: sutikti Maidano žmonės iš prezidento rinkimų nieko nesitiki

Mitingas Maidano aikštėje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Mitingas Maidano aikštėje
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Vilniuje lipdamas į Ukrainos oro linijų lėktuvą, prisimenu kaip prieš tris mėnesius išskridau iš Kijevo, apimto Maidano pergalės euforijos, gedulo ir nuovargio. Akivaizdžiai kelias paras nemiegojęs studentiškos išvaizdos Savigynos savanoris, patruliavęs oro uosto prieigas, tada man sakė: „Dabar viskas bus gerai, Maidanas suvienijo mūsų Vakarus ir Rytus, o Kryme gyvena totoriai, kurie neleis jo nuo Ukrainos atskirti.“ Dar prisimenu, kad vos prieš tris mėnesius ir kai kurie mūsų apžvalgininkai, linkę „išmintingai“ pasišaipyti iš „propagandiškai perdedamos“ Rusijos grėsmės, Krymo užėmimo galimybę vadino „nerealia“.

Per tą laiką Putinas atsiriekė sau Krymą su visais totoriais, o jų vadovą Mustafą Džemiliovą atskyrė nuo savo tautos. Naujoji Ukrainos vyriausybė beveik be „kraujo lašo“ atidavusi Krymą, pakėlė ginklus prieš diversantus, Krymo pavyzdžiu pradėjusius ir rytinių Ukainos regionų atskyrimą vardan „tėvynės Rusios laisvės“.

Nors nuo pat Donbaso ir kitų Ukrainos regionų atriekimo operacijos pradžios buvo įžvalgiai paaiškinta, kad tikrasis Kremliaus tikslas – sužlugdyti gegužės 25 d. rinkimus, didesnėje Ukrainos dalyje pakankamai ramu, atrodo, rinkimai  turėtų įvykti.

Nors nuo pat Donbaso ir kitų Ukrainos regionų atriekimo operacijos pradžios buvo įžvalgiai paaiškinta, kad tikrasis Kremliaus tikslas – sužlugdyti gegužės 25 d. rinkimus, didesnėje Ukrainos dalyje pakankamai ramu, atrodo, rinkimai  turėtų įvykti.

Putinas ką tik globėjiškai pareiškė, jog gerbs ukrainiečių pasirinkimą. Tiesa, Ukrainos Nacionalinės gvardijos ir įvairių savanoriškų karinių grupių kariniai veiksmai šalies rytuose diversantų kol kas nesustabdė, beveik kasdien pranešama apie į šių samdinių pasalas patekančius, žūstančius ukrainiečių karius, tarp kurių gali būti ir tas, mane iš Kijevo prieš tris mėnesius išlydėjęs Maidano savanoris.  

„Chaosas ir visapusiškas pilietinis karas“, – aiškina padėtį Ukrainoje rinkimų išvakarėse Putinas. Tikiuosi, ši kelionė padės man suprasti kuo varomas neapykantos mechanizmas, ar įveiks jis Maidano revoliucijos dvasią, ar taps jos iškovojimas – nauji rinkimai – ne tik naujos teisėtos valdžios, bet ir naujos epochos Ukrainoje pradžia.

Paskutinė žinia prieš pakylant lėktuvui – dar penki žuvo kovose prie Donecko. Kartu skrenda kolegos iš LRT, kurių tikslas – Charkovas. Na taip, už jo į rytus – tik Doneckas ir Luhanskas.

Iki Lietuvos ambasados mane veža prie pensinio amžiaus artėjantis, darbininkiškos išvaizdos taksistas. Jis, matyt, naujokas, nes išgirdęs gatvės pavadinimą iš pradžių atsiverčia Kijevo schemų knygelę, o po to dar pasikonsultuoja su kolega. Skaitiklio jo automobilyje nėra, todėl prieš kelionę tenka išsiaiškinti kainą už kilometrą. Balsuos jis už Porošenką, nes Tymošenko buvo Lazarenkos partnerė, kartu jie pridarė „reikalų“.

Daugiau Porošenkos privalumų išklausti nepavyksta. „Šią naktį Kijeve, kairiajame krante, buvo šaudoma iš automatų“, lyg tarp kitko sako rusas vairuotojas. „Kaip nebus kariaujama, kai net zekams išdalino ginklus, „Pravyj sektor“ taip pat visi ginkluoti.“

„Pravyj sektor“ kelia nemenką susierzinimą šiam kijeviečiui, jis iš karto prisimena, kad gegužės 9-ąją dešinieji ekstremalai drįsdavę kažką skanduoti močiutėms ir seneliams, nešantiems gėlių ant karių kapų.

Gegužės 9-ąją jis vadina „mūsų pergale“, bet dėl Baltijos šalių sutinka: „Jums buvo kitaip“. Ir Antrojo pasaulinio karo pradžią jis vertina visai nerusiškai:– „Iš tikrųjų tai Stalinas planavo pirmas užpulti, bet Hitleris, pajutęs, jį aplenkė“. Paklaustas apie dabartinį Ukrainos rinkimąsi tarp Europos ir Maskvos, taksistas liūdnai atsako: „Kokia ten Europa, kai mums kas trečias žodis išeina rusiškas keiksmas“. Vietoj 10 nuvažiuotų kilometrų jis tuo pačiu liūdnu tonu paskelbia 12. Nesiginčiju.

Pasirodo, kad Maidano palapinės, barikados, užtvaros išsiplėtę lygiai tiek pat kiek vasarį – kelis kartus plačiau nei didingiausia sostinės aikštė! Ir ta stovyklavietė tebegyvenama! 

Trumpas vizitas ambasadoje. Prie ambasadoriaus P.Vaitiekūno kabineto Maidano artefaktų rinkimys. Apdegęs medinis skydas, savadarbė „neperšaunama“ liemenė, aprūkęs „Molotovas“, savigynos lazda.

Ambasadorius veš šiuos eksponatus kitą savaitę į Vilnių, į NATO asamblėją Seime, kad primintų vakariečiams kaip bebaimiškai Maidano kovotojai iškovojo savo pergalę.

Tokius neginkluoto pasipriešinimo ginklus Vilniuje verta demonstruoti ir tam, kad prisimintume savo Dainuojančią beginklę revoliuciją. Tiesa, mes buvome kantresni ir net žudymų akivaizdoje iki pat kolapso Maskvoje ginklų taip ir nepanaudojome. Nors buvome juos pasiruošę. Tikiuosi įmanoma bus pasiaiškinti, kaip vyksta žudynių Maidane tyrimas.

Ant ambasados sienos – didžiulis Ukrainos žemėlapis. Į pastebėjimą, kad su Krymu jau trys sritys atskirtos nuo didžiausios Europos šalies, ambasadorius atsako: „Bet juk ne aštuonios, kaip buvo sumanyta“.

Pasirodo, kad Maidano palapinės, barikados, užtvaros išsiplėtę lygiai tiek pat, kiek vasarį – kelis kartus plačiau nei didingiausia sostinės aikštė! Ir ta stovyklavietė tebegyvenama! Nors stebėti Maidane besibūriuojančius, nieko pernelyg neveikiančius uniformuotus Savigynos šimtininkus ir maistą katiluose jiems verdančias moteris tuo metu, kai plūsta žinios apie mirtinas kovas Rytuose, keista.

„Kokia ten Europa“, – prisimenu taksisto atodūsį, kai Chreščiatiko kioskininkas man atsako: „Kolos neturime“, o į nustebusį gestą link vitrinoje išrikiuotų butelių, piktai atšauna: „Čia muliažas!“

Ant vieno kovotojo, sėdinčio priešais savo palapinės angą kelių – automatas. Pirmas mano pamatytas ginklas šiandien Maidane. Iš nuostabos pradžioj net pagalvojau, kad tai – muliažas.

Rytą besileidžiant Maidano link – lengvas šokas. Iš žiemą sudegusio, didingai tebejuoduojančio Profsąjungų pastato veržiasi dūmai. Priartėjus paaiškėja, kad dega kaimyninis gyvenamas namas. Ugniagesiai liepsnas jau baigė gesinti, išsigelbėję padegėliai gatvėje aptarinėja galimą gaisro priežastį – kažkas užsidegė antrajame aukšte įrengtame ofise. Gaisras kaip taikos meto simbolis.   

Atvyksta Vygintas, vasario mėnesio lietuvių misijos Maidane bendražygis. Jį lydi Ivanas, kurį Vygintas sutiko tada Mežigorjėje. Ivaną, jauną teisininko padėjėją, Maidano apsauga atsivedė kaip liudininką Janukovičiaus turtams surašyti. Kai buvo kiek rimčiau įvertinta vertybių gausybė, jų perėmimu užsiėmė visas muziejaus skyrius.

Prie pusryčių išsikalbame su Ivanu apie įstatymų galiojimą kaip Vakarų ir Rytų skirtumą. Jis liūdnai prisipažįsta: „Aš dar nė vieno sandorio nesutvarkiau tiksliai pagal įstatymą. Iš mano oficialios algos – 3000 grivinų – niekaip neišgyvensi“.

Ukrainos krizės spaudos centre pataikome į kone skandalingą spaudos konferenciją. Automaidano aktyvistai Ivanas Rudyakas ir Kateryna Butko pasakoja apie savo kelionę į Luhanską. Jie išvažiavo norėdami išgirsti žmones, „su kuriais mes kariaujame“. Pamatyti tai, ką Putinas vadina pilietiniu karu tų žmonių akimis.

Pabrėžę, kad neslėpė nei savo veiklos, nei vieningos Ukrainos siekių, kad nepatyrė agresijos nei sukilėlių blokpostuose, nei bendraudami su civiliais gyventojais, aktyvistai kaip karo šaltinį nurodo neapykantos kalbą.

„Iš pradžių Janukovyčius, vėliau Putinas jiems pusę metų rodė tik blogybes apie mus. Ginkluotus žmones gatvėse, marodieriavimą. Mes juos pavadinome separatistais. Jie nesupranta, kodėl „prieš juos“ pradedama antiteroristinė operacija, mes nesuprantam, kad be provokatorių ir teroristų ten gyvena ir taikūs žmonės. Mes jų negirdim, jie mūsų nepažįsta. Šitas barikadas reikia pašalinti. Pradėti reikia nuo mažų dalykų. Mes pradedam akciją „Nešaudyk, kalbėk!“ 

Vasylis iki šiol bijo, kad Putino tikslas vis dar yra Kijevas. „Kam jam tas Donbasas?“

Abu aktyvistai atskirai kreipėsi ir į spaudos atstovus: „Nuo žiniasklaidos vaizdelio dabar priklauso gyvybės. Mes gavom ir Luhansko liaudies respublikos vadovų, ir ginkluotų sukilėlių žodį, kad prieš Ukrainos žurnalistus Luhanske nebus smurtaujama. Važiuokite ten, kalbėkitės. Ne politikai turi nuspręsti reikia karo ar taikos, o žmonės. Parodykite, kad ir ten gyvena taikūs žmonės.“

Spauda automaidanininkus iš karto užpuola klausimais ar aktyvistams kas nors davė garantijas dėl žurnalistų saugumo. Pamėginę išsisukti argumentais, kad ir Kijeve, kuriame vaikšto ginkluotų žmonių, jiems niekas neduoda garantijų, aktyvistai galų gale atsako – ne. Įdomu, ar lietuvių žurnalistai taip pat laukiami Luhanske?

Vladislavas Selezniovas, antiteroristinės operacijos atstovas spaudai telefonu papasakoja, kad tame fronte nieko ypatingai naujo. Rinkimų tylos dieną ir pranešimų apie mūšius bei žuvusius nėra. Jis nei patvirtina, nei paneigia CNN apskaičiavimų, kad operacijoje iš viso jau žuvo 33 Ukrainos kariai. Kodėl daug jų žuvo per pastarųjų dienų apsupimus ir pasalas, dar tebesiaiškinama.

Baigiamoji Ukrainos Baltųjų pirštinių – Visuomeninio rinkėjų komiteto vadovo Oleksandro Černenkos spaudos konferencija. Įvyko visiškai skirtingos dvi rinkimų kampanijos. Visoje Ukrainoje, nuobodi, bet demokratiška (didžiausi pažeidimai – nupirkti, bet nepažymėti straipsniai, siužetai), o Donbase rinkimų organizatoriai patyrė tiek fizinio ir moralinio spaudimo, kad ten rinkimai gręsia neįvykti.

Šitų dviejų regionų rinkėjai sudaro 15 proc. visos Ukrainos elektorato, bet dėl jų negalime atidėti visų rinkimų. Viena pagrindinių sužlugdytų rinkimų priežasčių ten – tų sričių milicijos proseparatizmas. Balsavimo internetu suorganizuoti nebespėtume, be to, negalėtume kontroliuoti ar rinkėjai nebus verčiami balsuoti automatais, ar nebus falsifikuojami balsai. Baigia O.Černenka optimistiškai – šie Ukrainos rinkimai pateks į istorijos vadovėlius, o jūs būsite prie jų prisidėję!

Kitas mano pašnekovas – trisdešimtmetis kultūrai skirto Ukrainos radijo kanalo laidų vedėjas Vasylis Šandra Jis sako, kad rinkimų kampanija buvo neįdomi, nekūrybinga, panaši į sutartas rungtynes. Taigi, paralelių su Lietuvos prezidento rinkimais yra ne tik chronologinių.

Porošenka tikrai nėra Timošenko priešas, nors kartais ir stengiamasi tai pavaizduoti. Vasylis iki šiol bijo, kad Putino tikslas vis dar yra Kijevas.

„Kam jam tas Donbasas?“ Neatmeta ir teroro aktų balsavimo dieną galimybės. Bet labiausiai jam rūpi kultūrinė, humanitarinė Ukrainos padėtis, neleidžianti sėkmingai kurti vieningos tautos tapatybės: „Mes laimėjom informacinį karą pasaulyje, bet pralaimim jį čia, viduje. Baisiausia, kad ir rinkimai ničnieko nepakeis, nes jie vėl atves į valdžią tuos pačius žmones.“

– Argi ne Maidano nugalėtojai sudarė naują vyriausybę, – klausiu Vasylio, – pvz. A.Parubijus, argi jis irgi tas pats žmogus? 

– Valdžioj tikrai yra puikių žmonių, bet ar tu žinai, kad vasario 18-ą ir 19-ą nė vieno jų nebuvo Maidane? 

– Ir Parubijaus, Maidano komendanto?

– Jis, regis, tada susirgo, buvo priešinfarktinės būsenos. Ir Turčynovas, ir kiti tomis dienomis kažkur dingo. Lyg būtų žinoję, koks duotas įsakymas.

Vasylio radijo studija visai šalia Maidano, jis buvo jame ir žudynių dienomis. „Vasario 18-ąją prie Profsąjungų rūmų pro mane pranešė 11 kūnų, vieną – mano draugo. Nors aš iš viso nebuvau matęs lavonų, tuo metu nebuvo baisu. Padėjo konkretūs veiksmai – reikėjo nuolat kažką daryti, kažką nešti, kažkam padėti. Baisu pasidarė tik vėliau, prisimenant tai, kas įvyko.“

O po pergalės, svarsto Vasylis, Putinas tyčia nedavė mums atsigauti, panaikinti visokias Komunistų, Regionų partijas. Mums buvo neduota laiko surasti atsakingų už žudynes ir juos nuteisti, neduota laiko ir Maidanui iškilmingai sudėti visus ginklus, pažadėjus jų imtis tik jei valdžia vėl prisidirbs.

– Ar po rinkimų Maidanas taps įprasta aikšte?

– Nežinau. Neįsivaizduoju kaip kokie nors veikėjai mitinguos ten, kur vyko tokie įvykiai.

Po antro alaus Vasylis, Ukrainos istorijos, literatūros, muzikos žinovas papasakoja man, kaip kai kurie ukrainiečių istorikai mėgina aiškinti XVII a. geopolitinį lūžį, nulėmusį ilgaamžę Maskvos persvarą ir ekspansiją, – ATR pavaldinio, kazokų atamano Bogdano Chmelnickio persimetimą caro pusėn. Tai buvo tik situacinė sutartis (originalas nerastas), paties kazokų vado laikyta laikina. Jam neva tiesiog reikėję pamokyti pernelyg įsigalėjusius lenkų šlėktas, tuomečius oligarchus. Kita vertus, yra užuominų ir apie Stačiatikių cerkvės siekį tokiu būdu – per politinę sąjungą – kristianizuoti Moskoviją, išoriškai krikščionišką, bet savo esme tęsiančią Aukso Ordos barbarišką ideologiją. Chmelnickis, regis, buvo nunuodytas, o vėliau maskolis Petras I iš mano tėvynės – Kijevo Rusios – atėmė ir vardą“, – bendros mūsų nelaimės užuomazgas apibendrina Vasilis.

Vakare ateina patvirtinimas, kad esam akredituoti Porošenkos rinkimų štabe. Gal sekmadienį pavyks užduoti kelis klausimus rinkimų nugalėtojui? Įdomu, ar eis jis į Maidano sceną simbolinei inauguracijai?

Naktinė žinia – internetinė rinkimų programa nulaužta, duomenys ištrinti, rezultatus reikės skaičiuoti „rankomis“. Vadinasi, ateinančią naktį lemtingųjų skaičių teks laukti labai ilgai, o nepatenkintieji (nepatenkintoji) galės nesunkiai skleisti abejones dėl jų tikrumo. Kaip keista, kad šį vakarą Visuomeninio rinkėjų komiteto vadovas nė žodeliu neužsiminė apie tokią problemą. 

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min