Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vladimiras Putinas atvyksta į Vengriją: vizitas didina regiono susiskaldymą

Vladimiras Putinas ir Viktoras Orbanas.
„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr. / Vladimiras Putinas ir Viktoras Orbanas.
Šaltinis: 15min
1
A A

Kremliaus tinklalapyje išdidžiai skelbiama apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizitą į Vengriją – jis į Budapeštą atvyks ketvirtadienį, nors daugelyje Europos Sąjungos šalių nėra pageidaujamas svečias. Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas nekantriai laukia svečio. Tiesa, netolimos Lenkijos lyderiai piktai šnairuoja į vengrus, rašo „The Washington Post“.

V.Putino vizitas į Vengriją tik parodo, kaip skirtingai bent jau dabar žvelgiama į Rusiją šalyse, kurios Šaltojo karo metu priklausė Varšuvos sutarčiai ir buvo priklausomos nuo Maskvos.

Viename spektro gale – Vengrija, kurios vyriausybės vadovas V.Orbanas nuosekliai negaili gerų žodžių V.Putinui ir pasirūpino, kad svečias išvystų atnaujintą paminklą per Antrąjį pasaulinį karą žuvusiems Raudonosios armijos kariams.

Kitame gale – Lenkija, kurios lyderiai nuogąstauja dėl vis agresyvesnės Rusijos užsienio politikos ir išskėstomis rankomis pasitinka kitų NATO šalių, ypač – JAV, karius.

Lenkijoje sovietiniai paminklai griaunami, o galingiausias šalies politikas, „pilkuoju generolu“ vadinamas valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ lyderis Jaroslawas Kaczynskis mano, kad Rusija kalta dėl 2010 metų katastrofos prie Smolensko, kai žuvo jo brolis dvynys, Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis.

„Scanpix“/AP nuotr./Jaroslawas Kaczynskis
„Scanpix“/AP nuotr./Jaroslawas Kaczynskis

Gaili prarastų milijardų

O dabar dar ir inauguruotas naujas JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Pastarojo politinė ideologija tiek Vengrijos, tiek Lenkijos valdžiai daug priimtinesnė nei jo pirmtako Baracko Obamos.

Tačiau D.Trumpo, tikėtina, švelnus požiūris į Rusiją – jis ne kartą gyrė V.Putiną, o NATO vadina „pasenusiu“ – Budapešte bei Varšuvoje vertinamas skirtingai.

„Scanpix“/„Sipa USA“ nuotr./Donaldas Trumpas.
„Scanpix“/„Sipa USA“ nuotr./Donaldas Trumpas.

Vengrijoje pareigūnai neslepia vilčių, kad Rusijai palankus JAV lyderis Baltuosiuose rūmuose atšauks sankcijas Rusijai, kurios buvo paskelbtos po Krymo aneksijos ir Rytų Ukrainoje kilus karui.

Peteris Szijjarto, Vengrijos užsienio reikalų ministras, praėjusią savaitę pareiškė, kad Vengrija dėl Vakarų sankcijų Rusijai prarado apie 6,5 mlrd. JAV dolerių – esą būtent tiek vertas nustojęs eksporto srautas į Rytus.

Diplomatas mano, kad V.Putino vizitui pasirinktas „tobulas metas – mes kaip tik bandome toliau gerinti santykius su Rusija, o iš amerikiečių nebus jokio spaudimo to nedaryti“.

V.Putinas 2015 metais jau lankėsi Vengrijoje, o pernai vasarį Rusijoje priėmė V.Orbaną.

„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./V.Putinas prie sovietinio karo memorialo Budapešte 2015 metais.
„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./V.Putinas prie sovietinio karo memorialo Budapešte 2015 metais.

Bijo sąlygų diktavimo

Tuo metu Lenkijoje daugelis politikų ir apžvalgininkų bijo, kad galimas JAV ir Rusijos suartėjimas taps grėsme šalies nacionaliniam saugumui. Varšuvoje Aljansas tikrai nelaikomas „pasenusiu“ – atvirkščiai, NATO yra geriausias nepriklausomybės garantas.

Peteris Szijjarto, Vengrijos užsienio reikalų ministras, praėjusią savaitę pareiškė, kad Vengrija dėl Vakarų sankcijų Rusijai prarado apie 6,5 mlrd. JAV dolerių.

„D.Trumpo požiūris į Rusija ir NATO nereiškia nieko gero tiek Lenkijai, tiek kitoms regiono šalims, įskaitant Baltijos valstybes.

Labiausiai baiminamasi dėl to, kad regiono šalys gali tapti didesnio sandėrio įkaitėmis“, – sako Varšuvoje įsikūrusio tyrimų centro „Europos lyderystės tinklas“ direktorius Lukaszas Kulesa.

Aišku, kol kas nežinoma, ką JAV ir Rusijos suartėjimas gali reikšti. Jis gali ir neįvykti. Tačiau V.Putinas itin nepatenkintas tuo, kad neseniai į Lenkiją atvyko JAV šarvuotoji brigada, kurią sudaro 3,5 tūkst. amerikiečių karių. Be to, 2018 metais turėtų būti aktyvuotas JAV raketinės gynybos skydo elementas.

„Tokia jau mūsų istorinė patirtis – kai tik virš mūsų galvų galingesnės šalys ima tartis dėl kokių nors sandorių, mes nieko gero iš to negauname“, – teigė iki 2016 metų Lenkijos ambasadoriumi JAV dirbęs Ryszardas Schnepfas.

„Facebook“ nuotr./Estergomo mieste atnaujintas paminklas per Antrąjį pasaulinį karą žuvusiems Raudonosios armijos kariams.
„Facebook“ nuotr./Estergomo mieste atnaujintas paminklas per Antrąjį pasaulinį karą žuvusiems Raudonosios armijos kariams.

„Atrodo, kad D.Trumpas nori vystyti dialogą su didžiausiomis valstybėmis ir diktuoti sąlygas mažesnėms, silpnesnėms šalis. Man ir daugeliui Lenkijos žmonių tai nėra priimtina“, – pridūrė diplomatas.

Keičiasi laikai, keičiasi nuomonės

Požiūris į Rusiją Lenkijoje ir Vengrijoje ne visada buvo toks skirtingas. 1989 metais, komunizmui jau braškant, tiek V.Orbanas, tiek J.Kaczynskis smerkė sovietinę valdžią.

V.Orbanui pirmuoju karjeros laiptu tapo ugninga jo kalba, kurioje jis reikalavo, kad Raudonoji armija paliktų Vengriją, o J.Kaczynskis priklausė antikomunistiniam profesinių sąjungų judėjimui „Solidarnosc“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas

„Prieš ateidamas į valdžią V.Orbanas kartojo: „Rusai, važiuokite namo.“

V.Orbanas ir J.Kaczynskis turi daug ką bendro. Abiejose šalyse valdančiosios partijos propaguoja nacionalizmą ir mindo demokratines normas.

Tokios pat nuomonės laikėsi dauguma dešiniųjų, – teigė Estergome, kur buvo atnaujintas paminklas sovietų kariams, gyvenanti Maria Farkas. – Keičiasi laikai, keičiasi ir nuomonės. Bet jis – politikas, todėl tai nestebina.“

Tiesą sakant, net šiandien V.Orbanas ir J.Kaczynskis turi daug ką bendro. Abiejose šalyse valdančiosios partijos propaguoja nacionalizmą ir mindo demokratines normas. Ir Lenkijos, ir Vengrijos lyderiai nėra patenkinti ES, o V.Orbanas Bendriją lygina su Sovietų Sąjunga.

Galiausiai abu jie patenkinti D.Trumpo pergale JAV – juk jis irgi laikosi antiimigracinių, ancionalistinių nuostatų. Antai J.Kaczynskis neseniai išreiškė viltį, kad Amerika „nebesikiš į Lenkijos vidaus reikalus“.

O diplomatijos vadovas Witoldas Waszczykowskis tikina, jog amerikiečiai jam pažadėjo, kad geresni JAV ir Rusijos santykiai niekaip nepakenks Lenkijai.

Sudėtinga Lenkijos situacija

Bet ar įmanoma, kad D.Trumpo prezidentavimas būtų naudingas ir Rusijai, ir Lenkijai?

„Tai yra fundamentalus interesų konfliktas, – teigia Rusijos ekspertas, vienas savaitraščio „The Economist“ redaktorių Edwardas Lucasas. – Ar mes tikime, kad buvusios Rusijos kolonijos turi teisę būti nepriklausomos valstybės, ar ne? Vien diplomatija tokio interesų susikirtimo neišspręsi.“

Buvęs Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis savo ruožtu tikina, kad ES sankcijas Rusijai būtų galima atšaukti tik surengus pakartotinį referendumą Kryme, kur atvyktų stebėtojai iš užsienio. Be to, reikėtų grąžinti Ukrainos pareigūnams šalies sienos su Rusija kontrolę.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Radoslawas Sikorskis
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Radoslawas Sikorskis

„Sankcijų atšaukimas mainais negaunant nieko reikšmingo mums sudarytų įspūdį, kad D.Trumpu buvo pasinaudota“, – teigė R.Sikorskis.

Lenkijos situacija dar sudėtingesnė, nes Varšuva nesutaria su ES. Be to, pašliję dvišaliai santykiai su Vokietija, Prancūzija.

„Blogi santykiai su Rusija ir Europa tuo pačiu metu bei Amerikos prezidentas, kuris simpatizuoja Rusijos prezidentui, – tai nėra pati geriausia padėtis Lenkijai“, – sakė R.Sikorskis.

E.Lucasas mano, kad D.Trumpo valdžia JAV turėtų paskatinti Lenkiją daug glaudžiau bendradarbiauti su Baltijos ir Skandinavijos šalimis saugumo srityje: „Lenkija jau nebegali laikyti Amerikos vieninteliu savo saugumo problemų sprendiniu.“

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min