Vladimiras Putinas yra pasiryžęs atsiųsti Rusijos karius į Ukrainą „humanitarinei“ misijai. Prie sienos jis yra sutelkęs kelių dešimčių tūkstančių armiją, kuri ten vykdo pratybas. Net jeigu kariai ir neperžengs Ukrainos sienos, konfrontacija tarp Vakarų ir Rusijos, atrodo, tęsis visą V.Putino valdymo laikotarpį – galbūt ir ilgiau.
Didindamas paramą teroristams po Malaizijos lėktuvo numušimo praėjusį mėnesį, V.Putinas parodė, kad jis labiau vertina savo paties Rusijos „istorinės lemties“ viziją nei jo šalies ekonominę gerovę ir reputaciją pasaulyje. Jis labai rizikuoja ir tikisi, kad po Šaltojo karo sukurtos sistemos griovimas duos savos naudos ir atpirks gyvenimo lygio nuosmukį.
V.Putinas parodė, kad jis labiau vertina savo paties Rusijos „istorinės lemties“ viziją nei jo šalies ekonominę gerovę ir reputaciją pasaulyje
Vienas Dūmos deputatas aiškino, kad V.Putiną laikyti merkantilistu yra klaida – jis greičiau yra „istorinė figūra“, kuri įtvirtins Rusiją kaip galios centrą, kuris gali pats save aprūpinti. Praėjusį mėnesį pats V.Putinas pareiškė, kad „Rusija, laimei, nėra jokio aljanso narė, o tai yra suverenumo garantas“.
Nauja priešprieša tarp Rusijos ir Vakarų nebus kova tarp supergalybių. Pirma, šiandieninėje Rusijoje nėra ideologijos, kuri būtų priimtina už šalies ribų. Interviu „The Economist“ praėjusį mėnesį JAV prezidentas Barackas Obama pareiškė, kad Rusijos keliami iššūkiai yra regioniniai.
Kremlius išdidžiai aiškina, kad jis pakeis Vakarų prekes ir paslaugas vietinėmis. Tai būtų galima padaryti, jeigu gamintojai jau ir dabar nedirbtų beveik pilnų pajėgumu, ir jiems būtinai nereikėtų naujų investicijų (kurių vis mažės, nes mažės užsienio finansavimas). Valstybiniame investiciniame fonde sukaupti 173 mlrd. JAV dolerių ištirps siekiant stabilizuoti rublį ir apmokėti valstybės bankų ir įmonių skolas. „Tai mūsų nenužudys, bet sukurs problemų“, – sakė „vieningos Rusijos“ deputatas.
V.Putinas finansinius išteklius turės visiškai išnaudoti, jeigu nori išpildyti savo pažadus, duotus grįžus į prezidento postą 2012 gegužę. Tuo metu Rusija prognozavo, kad jos BVP augs 5 proc. kasmet. Tarptautinis valiutos fondas dabar prognozuoja, kad augimas bus vos 0,2 proc.
Dabar, kai V.Putinas žino, kad santykiai su Vakarais yra šiaip ar taip žlugę, jis gali būti pasiryžęs kelti statymus dar kartą
V.Putinas jau pasiūlė įvesti 3 proc. pardavimo mokestį – kaip būdą užkaišyti skyles regionų biudžetuose. Valdžia taip pat paskelbė, kad įmokas į privačius pensijų fondus ji perpumpuos į federalinį biudžetą. Ekonominio vystymo viceministras socialiniame tinkle pareiškė, kad jam yra gėda dėl tokio kvailo sprendimo. Jau kitą dieną jis buvo atleistas.
Šios problemos iki šiol nepadarė žalos V.Putinui. Jis yra populiaresnis nei kada nors anksčiau, o jo propagandos aparatas atrodo labai efektyvus. Šią savaitę „Levada Centre“ paskelbti apklausos duomenys rodo, kad 74 proc. rusų neigiamai žiūri į JAV – tai didžiausias skaičius per visą posovietinę istoriją.
Kova su Vakarais dėl Ukrainos leido išlieti milžinišką susierzinimą, kuris vis kaupėsi po Sovietų Sąjungos žlugimo, teigia „Levada Centre“ direktorius Levas Gudkovas. Ir dabar, kai V.Putinas žino, kad santykiai su Vakarais yra šiaip ar taip žlugę, jis gali būti pasiryžęs kelti statymus dar kartą.
