„Prancūzijos piliečiai patikėjo jums vadovauti šaliai sunkiu Europai ir viso pasaulio bendruomenei metu. Didėjančią terorizmo ir smurtinio ekstremizmo grėsmę lydi lokalių konfliktų eskalavimas ir ištisų regionų destabilizavimas“, – sakoma Kremliaus paskelbtoje V.Putino sveikinimo telegramoje.
„Esant šioms sąlygoms ypač svarbu įveikti abipusį nepasitikėjimą ir suvienyti jėgas, siekiant užtikrinti tarptautinį stabilumą ir saugumą“, – pridūrė V.Putinas.
Kremliaus pareiškime sakoma, jog V.Putinas „patvirtino savo pasirengimą konstruktyviam bendram darbui dabartiniais dvišaliais, regioniniais ir pasauliniais klausimais, išreikšdamas įsitikinimą, kad tai atitiktų pamatinius rusų ir prancūzų interesus“.
„Putinas taip pat palinkėjo Macronui stiprios sveikatos, gerovės ir sėkmės šiame atsakingame valstybės vadovo poste“, – nurodoma pareiškime.
Daugelio nuomone, Kremlius Prancūzijos prezidento rinkimuose palaikė E.Macrono varžovę, kraštutinių dešiniųjų lyderę Marine Le Pen. Šią kandidatę V.Putinas priėmė per vizitą Maskvoje, netikėtai surengtą prieš pirmąjį rinkimų turą.
Įtampą padidino įtariamos kibernetinės atakos prieš E.Macrono kampaniją, kai kurių ekspertų siejamos su Maskva. Be to, E.Macrono šalininkai kaltino Rusijos valstybinę žiniasklaidą bandymais apšmeižti kandidatą.
Įtampą padidino įtariamos kibernetinės atakos prieš E.Macrono kampaniją, kai kurių ekspertų siejamos su Maskva. Be to, E.Macrono šalininkai kaltino Rusijos valstybinę žiniasklaidą bandymais apšmeižti kandidatą.
Rusijos ir Prancūzijos santykiai šiuo metu yra įtempti, nes Paryžiaus balsas buvo vienas svarbiausių, sprendžiant dėl Vakarų šalių sankcijų Maskvai už jos vaidmenį Ukrainos krizėje.
ES įvedė griežtas ekonomines sankcijas Rusijai dėl 2014 metais jos įvykdytos Krymo aneksijos ir paramos promaskvietiškiems separatistams Rytų Ukrainoje, kur trejus metus trunkantis konfliktas pareikalavo jau maždaug 10 tūkst. gyvybių.
Prancūzija ir Vokietija vadovavo pastangoms tarpininkauti deryboms, kad šis konfliktas būtų užbaigtas, bet 2015 metais priimtų vadinamųjų Minsko taikos susitarimų įgyvendinimas stringa.
Rusija ir Prancūzija taip pat nesutaria dėl karo Sirijoje, kur Maskva padeda prezidento Basharo al Assado režimui ir bombarduoja jo priešininkų pozicijas. Paryžius laikosi nuomonės, kad B.al Assadas turi pasitraukti iš valdžios.
