Ukrainos prezidentas V.Zelenskis pareiškė, kad jau priimtas sprendimas Rusijos teritorijoje dislokuoti 30–50 tūkst. Šiaurės Korėjos karių, kurie padėtų Maskvai kare prieš Ukrainą.
Apie tai sekmadienį pranešė „Reuters“.
Dar liepą V.Zelenskis kalbėjo apie maždaug 30 tūkst. papildomų Šiaurės Korėjos karių, todėl naujausias jo nurodytas skaičius yra gerokai didesnis. Ukrainos prezidentas neatskleidė, iš kur gauta ši informacija.
Šiaurės Korėja jau anksčiau tiesiogiai įsitraukė į Rusijos karinį puolimą Ukrainoje. Skaičiuojama, kad 2024 metais į Rusijos Kursko sritį buvo pasiųsta apie 14 tūkst. Šiaurės Korėjos karių, padėjusių Rusijos pajėgoms kovoti su Ukrainos kariuomenės įsiveržimu į šį Rusijos regioną.
Maskvos ir Pchenjano kariniai ryšiai itin sustiprėjo po to, kai 2024 metais abiejų režimų lyderiai Vladimiras Putinas ir Kim Jong Unas pasirašė strateginės partnerystės sutartį, kurioje numatyta abipusė pagalba vienai iš valstybių susidūrus su išorės agresija.
Kalbama ne tik apie karius
Naujausi duomenys rodo, kad bendradarbiavimas gali apimti ne tik gyvąją jėgą.
„Reuters“ šią savaitę, remdamasis Ukrainos karinės žvalgybos pareigūnu, paskelbė, kad Šiaurės Korėjos raketų dalinys pradėjo dislokavimą vakarų Rusijoje, Voronežo srityje.
Ukrainos žvalgybos duomenimis, maždaug 90 Šiaurės Korėjos karių dalinys gali disponuoti iki 120 balistinių raketų ir šešiais paleidimo įrenginiais, kurie galėtų būti naudojami smūgiams Ukrainoje.
Pasak Kyjivo, Rusija jau gavo naują 40 Šiaurės Korėjos KN-23 ir KN-24 raketų partiją.
Šiaurės Korėja nuo karo pradžios Rusijai taip pat tiekė milijonus artilerijos ir minosvaidžių sviedinių, balistines raketas, tolimojo nuotolio artileriją bei salvinės raketų ugnies sistemas, rodo Ukrainos ir nepriklausomi vertinimai.
V.Zelenskis teigia, kad Ukrainos teritorijoje jau aptikta Šiaurės Korėjoje pagamintų raketų liekanų.
Jo vertinimu, karas Ukrainoje suteikia Pchenjanui galimybę ne tik įgyti realios šiuolaikinio karo patirties, bet ir perimti Rusijos karines technologijas.
Ukraina kreipėsi į Pietų Korėją
Šiame kontekste V.Zelenskis paragino Pietų Korėją glaudžiau bendradarbiauti su Ukraina.
Kyjivui ypač trūksta modernių oro gynybos sistemų, galinčių numušti balistines raketas. Rusija pastaruoju metu tokių raketų naudoja daugiau, o jų perėmimas yra viena silpniausių Ukrainos oro gynybos vietų.
V.Zelenskis sakė, kad Ukraina norėtų Pietų Korėjos paramos būtent oro gynybos srityje. Jis taip pat pasiūlė Seului bendradarbiauti bepiločių orlaivių technologijų srityje ir teigė, kad Ukrainos diplomatai dėl galimų susitarimų jau palaiko ryšį su Pietų Korėjos puse.



