Šis vizitas vyks kitą dieną po JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino pokalbio telefonu dėl galimų paliaubų Ukrainoje.
V. Zelenskis susitiks derybų su Suomijos prezidentu Alexander'u Stubbu (Aleksandru Stubu), po to vyks pokalbiai su ministru pirmininku Petteri Orpo (Pėteriu Orpu) ir parlamento pirmininku Jussi Halla-aho (Jusiu Hala-ahu).
„Prezidentūroje vyksiančiose oficialiose derybose daugiausia dėmesio bus skiriama Suomijos paramai Ukrainai ir veiksmams, kuriais siekiama nutraukti Rusijos agresyvų karą“, – sakoma antradienį paskelbtame Suomijos prezidentūros pranešime.
JAV ir Rusijos prezidentai antradienį surengė svarbų pokalbį telefonu ir, jam prasidėjus, Baltieji rūmai skelbė, kad „pokalbis einasi gerai”.
D. Trumpas jau davė suprasti, kad yra pasirengęs aptarti, kokias iš dalies okupuotos Ukrainos dalis Rusijai bus leista pasilikti: savaitgalį jis pareiškė, kad Maskva ir Vašingtonas kalbasi apie „tam tikro turto padalijimą“.
Suomija, turinti 1 340 km sieną su Rusija, per pastarąjį šimtmetį kariavo du karus su Maskva.
Pagal taikos susitarimą su Sovietų Sąjungos vadovu Josifu Stalinu Šiaurės šalis galiausiai atidavė 10 proc. savo teritorijos, įskaitant rajoną, kuriame gimė A. Stubbo tėvas ir seneliai.
„Mes Suomijoje puikiai suprantame, ką jūs išgyvenate“, – vasario 24 dieną sakydamas kalbą, skirtą trečiosioms karo Ukrainoje metinėms paminėti, V. Zelenskiui sakė A. Stubbas.
„Esu tikras, kad mums teks sutikti su taika su Putinu“, – sakė jis ir pridūrė: „Parama, kurią demonstruoja Suomijos visuomenė, ... tai tapatybės ir istorinės patirties parama.“
Helsinkis atsisakė dešimtmečius trukusios neprisijungimo prie karinių aljansų politikos ir 2023 metų balandį įstojo į NATO.
Kovo pradžioje A. Stubbas pasiūlė, kad Ukraina automatiškai taptų NATO nare, jei Rusija ateityje pažeistų bet kokį paliaubų susitarimą.
