Šią savaitę Lietuvoje viešėjęs politologas interviu BNS naujienų agentūrai taip pat kritiškai įvertino naujojo NATO generalinio sekretoriaus pareiškimą, kad Rusija nėra grėsmė Baltijos šalims, nes, anot V.Socoro, Andersas Foghas Rasmussenas turėjo būti tikslesnis ir paminėti „potencialią grėsmę“.
„Nemanau, kad mažos Rusijos kaimyninės valstybės turėtų prisiimti naštą, bandydamos pagerinti santykius su Rusija, nes tie santykiai yra įtempti dėl Rusijos. Bet kuri šalis – didelė ar maža, Jungtinės Valstijos ar Baltijos šalys – klystų, jei elgtųsi taip, tarsi santykių su Rusija pagerinimas priklauso nuo jų“, – interviu Vilniuje sakė V.Socoras.
Anot žinomo Rytų Europos regiono eksperto, klaidinga būtų santykius su Maskva mėginti gerinti atsisakant iniciatyvų teisingai įvertinti Sovietų Sąjungos palikimą, įskaitant stalinizmo nusikaltimus, kuriuos Kremlius dabar mėgina reabilituoti.
„Būtų klaidinga manyti, kad santykius su Rusija galima pagerinti paprasčiausiai nustojus dėti lygybės ženklą tarp sovietų komunizmo ir nacizmo, nes abu yra totalitariniai režimai ir priklauso tai pačiai kategorijai, ar nustojus kalbėti apie sovietų okupaciją. Tai paprasčiausiai reikštų vertybių atsisakymą“, – sakė V.Socoras.
Politikos eksperto teigimu, Rusijos elgesys Baltijos šalyse neleidžia tikėtis, kad pati Maskva norėtų gerinti santykius.
Būtų klaidinga manyti, kad santykius su Rusija galima pagerinti paprasčiausiai nustojus dėti lygybės ženklą tarp sovietų komunizmo ir nacizmo, – V.Socoras„Kalbant apie santykių gerinimą pirmiausia reikia pokyčių Rusijos elgesyje. Pavyzdžiui, Rusija turėtų liautis – bet aš abejoju, kad taip bus – pavyzdžiui, vykdyti korumpuotą ir nešvarią verslo praktiką, turėtų nustoti pirkti žiniasklaidą Lietuvoje, turėtų liautis išnaudoti specialius santykius su oligarchais visose trijose Baltijos šalyse, kad paveikų Baltijos šalis iš vidaus, ji turėtų baigti apsimetinėti, kad nebuvo jokios sovietų okupacijos (...), turėtų nebelaikyti NATO savo priešu“, – sakė V.Socoras.
„Bet aš nematau tokių permainų. Priešingai, dabartiniai procesai žiūri atgal. Stalino palikimas integruojamas į Rusijos ir sovietinę istoriją kaip šlovingas puslapis Kremliaus požiūriu. Praeitis intepretuojama tokiu būdu, kad negalime būti tikri dėl Rusijos politikos“, – pridūrė politikos ekspertas.
Anot V.Socoro, atsižvelgiant į tai, tiek NATO, tiek Jungtinėms Valstijoms būtų klaidinga prisiimti naštą bandant vienašališkai pagerinti santykius tiesiog „gražiai kalbant“. „Manau, kad NATO vadovai, Amerikos vadovai ir Baltijos šalių vadovai apie Rusiją kalbėjo labai civilizuotai ir mandagiai, neatsisakydami savo vertybių“, – sakė politologas.
Anot BNS pašnekovo, vienašališki bandymai gali sudaryti Maskvai blogą įspūdį, kad „jaučiamės kalti“ ar „esame silpni“.
V.Socoras kritiškai įvertino šį mėnesį Baltijos šalyse viešėjusio NATO generalinio sekretoriaus A.F.Rasmusseno pareiškimą, kad jis „nelaiko Rusijos grėsme Baltijos šalims“.
„Manau, kad pareiškimas buvo pernelyg supaprastintas, jam trūko analitinio tikslumo. Tiesa, kad Rusija dabar nekelia grėsmės, bet ji kelia potencialią grėsmę ateityje, jei Rusija įvykdys persiginklavimo programą, kuri yra labai pavojinga“, – sakė V.Socoras.
Politikos ekspertas pabrėžė, kad NATO privalo turėti gynybos planus nenumatytoms aplinkybėms, kurie apimtų Baltijos šalių gynybą, ir rengti karines pratybas regione.
„NATO turi parengti planus nenumatytoms aplinkybėms ginti valstybes nares, įskaitant Baltijos šalis, nuo potencialių grėsmių ateityje, padidinti matomumą rengdama reguliarias pratybas pagal realistinius scenarijus valstybėse narėse, įskaitant Baltijos šalių teritorijoje, ir atkurti karinį buvimą sausumoje“, – sakė V.Socoras.
