Analitikai stengiasi numatyti, kokių kitų veiksmų gali imtis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, rašo Billas Powellas iš „Newsweek“.
Pasak aukšto rango Vokietijos pareigūno, nerimą kelia du dalykai. Pirmasis – tai Novorusijos pasaka. Pasak šaltinių, Kremliuje rimtai vyksta kalbos apie tai, kokios konkrečiai turi būti šio išgalvoto darinio ribos. Į jį norima įtraukti ir Dniepropetrovską bei Charkovą – miestus, kurie yra visiškoje Kijevo kontrolėje. Rusai nori, kad Novorusijai priklausytų ir okupuotas Krymas, Padniestrė bei visa Rytų Ukraina.
Pastarųjų savaičių Rusijos karo lėktuvų provokacijos ore tik sustiprina nerimą, kad V.Putinas gali būti pakankamai išprotėjęs, jog drįstų žengti į NATO šalį.
Antrasis klausimas dar labiau kelia nerimą NATO. Tai – galimybė, kad Rusija įžengs ir į vieną iš Baltijos valstybių. Jose gyvena daug rusų, tad pretekstą Maskva gali rasti.
Pastarųjų savaičių Rusijos karo lėktuvų provokacijos ore tik sustiprina nerimą, kad V.Putinas gali būti pakankamai išprotėjęs, jog drįstų žengti į NATO šalį.
Rugsėjo pradžioje lankydamasis Taline B.Obama patikino Baltijos šalis, kad aljansas stiprins savo pajėgas jose, kad laikysis įsipareigojimų dėl kolektyvinės gynybos: „Jūs buvote praradę savo nepriklausomybę. Kartu su NATO jūs niekada jos nebeprarasite.“
Žadą atimantis klausimas – ar V.Putinas ryšis patikrinti šį pažadą? Jis gali manyti, kad naujasis oro karas prieš „Islamo valstybę“ Irake ir Sirijoje nukreips B.Obamos ir NATO dėmesį, ir jie nesureaguos į dar vieną Rusijos įsiveržimą.
Rusijos politologas Andrejus Piontkovskis neseniai rašė, kad diplomatai Europoje privačiai jau kalba, jog jeigu V.Putinui pasiseks pajungti Ukrainą ir užkirsti jai kelią į Europos Sąjungą, tuomet jis žengs toliau, ir kitas jo taikinys bus Baltijos šalys.
Rusija nuolat didina finansavimą gynybos sektoriui, rengia karines pratybas ir šalies Vakaruose, ir Rytuose. Klausimas išlieka – ar ši militarizacija dar sustabdoma?
Kas turėtų dar labiau kelti nerimą visiems, kurie baiminasi tolimesnių V.Putino žingsnių, – faktas, kad ši galimybė Vašingtone ir didžiojoje dalyje Vakarų Europos laikoma nerealia.
Vakarų politikai dažnai sako „Taip, V.Putinas – agresyvus, tačiau jis ne beprotis“. Ir nors rugsėjo pradžioje B.Obama Taline kalbėjo apie vieningus ir ryžtingus Vakarus, ta tariama vienybė maskuoja susiskaldymą. Paprastai tariant, Rytų Europos diplomatai ir politikai bijo tolimesnės Rusijos karinės agresijos, o Vakarai tokios grėsmės net nesuvokia.
Kad ir kaip būtų, JAV tikrai nėra pasiruošusi karui. O Maskva? O galbūt ji gali dabar smogti netikėtoje vietoje – pavyzdžiui, užimti visas Kurilų salas Azijoje, prie kurių taip pat rengė dideles karines pratybas? Rusija nuolat didina finansavimą gynybos sektoriui, rengia karines pratybas ir šalies Vakaruose, ir Rytuose. Klausimas išlieka – ar ši militarizacija dar sustabdoma?
Neseniai Ukrainos prezidentas Petro Porošenka kreipėsi į JAV Kongresą: „Be jokios abejonės, tarptautinė svertų ir balansų sistema Rusijos veiksmais yra sunaikinta. Pasaulis nugarmėjo į didžiausią saugumo krizę nuo Kubos raketų krizės 1962 m. laikų.“
Taip tikrai neatrodo daugumai amerikiečių, kuriems labiausiai dabar rūpi karas prieš „Islamo valstybę“. Tačiau daliai Europos V.Putino karinės ambicijos kelia didelę baimę. O kas, jeigu P.Porošenka yra teisus?
