Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sakė, kad Maskva pageidauja Saugumo Tarybos veiksmų, kurie galėtų sustabdyti jau ne vieną savaitę besitęsiantį smurtą rytų Ukrainoje. Tame regione, kur dauguma gyventojų yra rusakalbiai, vyriausybinės pajėgos kaunasi su prorusiškais separatistais.
Tačiau Jungtinės Valstijos šį Maskvos žingsnį iškart pavadino veidmainišku.
Maskva pateikė rezoliucijos projektą, pradėdama mėnesį truksiantį pirmininkavimą Saugumo Tarybai.
Tame dokumente konflikto „šalys raginamos įsipareigoti laikytis tvarių paliaubų“ ir reikalaujama, „kad šalys atvertų humanitarinius koridorius“, kuriais būtų galima gabenti pagalbą ir kuriais galėtų saugiai pasitraukti civiliai gyventojai.
JAV valstybės departamento atstovė Jen Psaki pareiškė, kad Rusija elgiasi „veidmainiškai“, ragindama paskelbti paliaubas ir padėti civiliams saugiai išvykti iš kovos veiksmų zonos, tuo pat metu „nieko nedarydama, kad sustabdytų“ Ukrainos separatistus nuo išpuolių šalies rytuose ir tarptautinių stebėtojų grupių grobimo.
„Keturiskart vetavus (rezoliucijas dėl Sirijos) ir priešinusis bet kokiems protingiems veiksmams dėl humanitarinių problemų Sirijoje, siūlyti kažką dėl Ukrainos – mažų mažiausiai ironiška“, – pareiškė Lietuvos ambasadorė prie JT Raimonda Murmokaitė.
„Jeigu jie ruošiasi raginti ... mažinti įtampą ir deeskaluoti padėtį, būtų daug veiksmingiau jiems (patiems) baigti tuos veiksmus“, – sakė J.Psaki žurnalistams Vašingtone.
Pasak Vašingtono, sukilimas Ukrainoje yra diriguojamas Maskvos. Pirmadienį šimtai prorusišku kovotojų atakavo vieną Ukrainos pasieniečių stovyklą ir apšaudė ją iš minosvaidžių bei granatsvaidžių per vieną iš didžiausių iki šiol surengtų separatistų puolimų.
Ukrainos ambasadorius prie Jungtinių Tautų Jurijus Serhejevas pareiškė, kad Rusijos sprendimas pateikti rezoliuciją dėl padėties Ukrainoje yra „ciniškas ir amoralus“, turint galvoje tai, kad Maskva aneksavo kaimyninei šaliai priklausantį Krymo pusiasalį.
Jis sakė, kad ta rezoliucija yra „nereikalinga“ – Rusija turėtų vykdyti balandžio 17-ąją Ženevoje sudarytą susitarimą, turintį padėti atkurti taiką Ukrainos rytuose, taip pat sustabdyti samdinių ir ginklų srautą.
Maskva buvo praktiškai izoliuota per daugiau nei 12-a ankstesnių Saugumo Tarybos posėdžių dėl Krymo aneksijos ir besitęsiančios krizės. Tačiau nuolatinė Tarybos narė Rusija turi veto teisę, todėl Taryba negalėjo imtis jokių veiksmų.
Rusija ne kartą reikalavo sustabdyti smurtą rytų Ukrainoje, tačiau pirmąkart paragino Saugumo Tarybą priimti atitinkamą rezoliuciją.
Ambasadoriai pareiškė turintys pasitarti su savo šalių vyriausybėmis, tačiau pirminė reakcija rodo, kad Rusija turi nedaug šansų užsitikrinti palaikymą dokumentui.
Nei viena iš Tarybos narių nėra pripažinusi Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos, o Vakarų šalys neabejotinai reikalautų, kad bet kokioje rezoliucijoje turėtų būti patvirtintas Ukrainos teritorinis vientisumas. Šį akcentą pabrėžė ir Prancūzijos ambasadorius prie JT Gerard'as Araud.
Maskva pateikė rezoliucijos projektą tokiu metu, kai Rusija priešinasi humanitarinių koridorių įkūrimui Sirijoje, keldama pyktį daugeliui Saugumo Tarybos šalių.
„Keturiskart vetavus (rezoliucijas dėl Sirijos) ir priešinusis bet kokiems protingiems veiksmams dėl humanitarinių problemų Sirijoje, siūlyti kažką dėl Ukrainos – mažų mažiausiai ironiška“, – pareiškė Lietuvos ambasadorė prie JT Raimonda Murmokaitė.
