Šiaurės Atlanto aljansas mano, jog Rusija pažeidė tarptautinę teisę, įsibraudama į Gruzijos teritoriją, ir nutarė įšaldyti bendradarbiavimą su Maskva. Rusija, atsakydama į tai, pranešė, kad pati ketina apriboti santykius su NATO.
Europos Sąjunga (ES) turi nuspręsti, ar sudarys rugsėjį planuotą bendradarbiavimo susitarimą su Maskva.
Nuo komunistinės sistemos žlugimo praėjo jau dvidešimt metų, ir Rusiją su Vakarų šalimis sieja glaudūs ryšiai – politiniai, ekonominiai, kariniai. Šie santykiai svarbūs abiems pusėms.
Rusija kol kas nė žodžio nepasakė, kad nori nutraukti santykius su Vakarais. Vienintelis dalykas, kurį sau leido Maskva – tai pareikšti pageidavimą, kad bendradarbiavimas būtų grindžiamas labiau lygiateisiu pagrindu.
Kadangi Maskva išveda dalį savo karinių dalinių iš Gruzijos ir vis akivaizdesnė darosi būtinybė diplomatinėmis priemonėmis išspręsti nesutarimus, Maskva ir Vakarai vis aktyviau siekia parodyti vieni kitiems, kad jeigu santykiai bus nutraukti, kita šalis nukentės labiau.
Kad ir pareiškę politinę paramą Tbilisiui dėl Rusijos kariuomenės įvedimo į Gruzijos teritoriją, atsakant į agresiją prieš Pietų Osetiją rugpjūčio 7-8 dienomis, Vakarai net nekėlė klausimo dėl karinio įsikišimo į konfliktą, nors NATO žadėjo priimti Gruziją į savo gretas.
Vakarų šalys, smerkdamos „pernelyg griežtus“ Maskvos veiksmus, neslėpė, kad nepritaria Gruzijos prezidento Michailo Saakašvilio sprendimui pradėti karinius veiksmus prieš separatistinę Pietų Osetiją.
Klausimas dėl JT sankcijų Rusijai net nebuvo keliamas, nes Maskva turi veto teisę Saugumo Taryboje.
Kaip vienintelę poveikio Maskvai priemonę Vakarai gali pagrasinti ją pašalinti iš įtakingų tarptautinių klubų: „išvaryti“ iš išplėtotos pramonės šalių Didžiojo aštuoneto (G-8) arba neįsileisti į Pasaulinę prekybos organizaciją (PPO), į kurią Rusija seniai mėgina įstoti.
Tačiau pirmadienį Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas pasiūlė sustabdyti kai kurių susitarimų, pasiektų Rusijai rengiantis įstoti į PPO, vykdymą.
Supykdyta Rusija
Aktyviausi Rusijos pašalinimo iš tarptautinių bendrijų šalininkai yra abu kandidatai į JAV prezidentus.
Respublikonų partijos pretendentas į prezidento kėdę Johnas McCainas jau seniai ragina išvaryti Maskvą iš Didžiojo aštuoneto, o jo varžovas iš Demokratų partijos Barackas Obama neseniai paragino peržiūrėti susitarimą dėl Rusijos stojimo į PPO.
Tačiau Vakarų šalių vyriausybės neskuba atsiliepti į tokius siūlymus.
„Tokie demonstratyvūs išpuoliai prieš rusus, kaip jų pašalinimas iš Didžiojo aštuoneto, ir panašios priemonės, kažin ar pakeis Rusijos elgesį. Didžiausia problema yra ta, kad mes turime ne taip daug poveikio svertų“, – sakė vienas aukštas Vakarų diplomatas, pageidavęs neskelbti savo pavardės.
Robertas Legvoldas, politologijos profesorius iš Harrimano instituto prie Kolumbijos universiteto, mano, kad tokie siūlymai vis dažniau skambės Jungtinėse Valstijose, o Amerikos Kongresas links prie minties sustabdyti gegužę pasirašyto Rusijos ir Amerikos susitarimo dėl taikaus atomo įgyvendinimą.
„Jeigu manęs paklausite, ar suveiks tokios priemonės, aš atsakysiu „ne“. Nemanau, kad jos gali rimtai paveikti rusus, nebent tik juos dar labiau supykdys“, – sakė R.Legvoldas.
Pirmasis ir paskutinis SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas neseniai pareiškė, kad Vakarai vargu ar pašalins Rusiją iš Didžiojo aštuoneto, ir pavadino „tuščiu grasinimu“ pažadą atšaukti pasiektus susitarimus dėl jos stojimo į PPO bei bendradarbiavimo su NATO.
„Rusai jau kurį laiką kelia sau klausimą: ar paisoma mūsų nuomonės šiose organizacijose ir ar reikia jų mums? Nejaugi tik tam, kad būtų galima sėdėti prie gražiai padengto stalo ir klausytis paskaitų?“ – sakoma M.Gorbačiovo straipsnyje, paskelbtame šią savaitę laikraštyje „The New York Times“.
Vyresniajai Vakarų politikų kartai bendrauti su priešiškai nusiteikusia Rusijos valdžia – ne naujiena. Tačiau, skirtingai nuo ekonomiškai nestiprios SSRS, dabartinės Rusijos nacionalizmas stiprėja esant dideliam naftos dolerių srautui, tuo tarpu Vakarų šalys priklauso nuo Rusijos naftos ir dujų tiekimo.
Be Rusijos negalima apsieiti
Negana to, Rusija vis aktyviau dalyvavo Vakarų mėginimuose pašalinti Irano ir Talibano judėjimo Afganistane grėsmę, ir be Rusijos, matyt, jau negalima apsieiti.
Interviu laikraščiui „Kommersant“ penktadienį JAV ambasadorius Rusijoje Johnas Beyrle teigiamai atsiliepė apie Maskvos vaidmenį įvedant JT sankcijas Iranui dėl jo branduolinės programos.
„Rusija užmezgė dialogą, tvirtą ryšį su Irano valdžia, ir tai mums labai padėjo“, – sakė jis.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šią savaitę pareiškė, kad „Rusijai reikia bendradarbiavimo su NATO ne daugiau nei NATO reikia Rusijos“.
Tačiau Vakarų politikai mano, kad Rusijos karinių dalių sėkmė Gruzijoje pakenks kitoms sritims.
„Jie sumokės savo reputacija pasaulyje, kompanijų pasiryžimu investuoti Rusijoje, Rusijos vertybinių popierių rinkos būkle, ir kai kurie rusai to nepamiršta“, – sakė anksčiau minėtas diplomatas.
