15min be reklamos
2022 12 06, 12:41

Vakarų Balkanų ir ES lyderiai susitikime aptars bloko plėtrą

Vakarų Balkanų šalių pareigūnai ir Europos Sąjungos lyderiai antradienį renkasi į aukščiausiojo lygio susitikimą, kurio darbotvarkės svarbiausias klausimas bus bloko plėtra.
Albanijos ministras pirmininkas Edis Rama sveikina į susitikimą atvykusią Europos komisijos pirmininkę Ursula von der Leyen
Albanijos ministras pirmininkas Edis Rama sveikina į susitikimą atvykusią Europos komisijos pirmininkę Ursula von der Leyen / „Reuters“/„Scanpix“

Europos Komisija ne kartą žadėjo Albanijai, Bosnijai ir Hercegovinai, Kosovui, Juodkalnijai, Šiaurės Makedonijai ir Serbijai, kad jų ateitis yra Bendrijoje. Tačiau pastaraisiais metais šių šešių šalių pažanga siekiant šio tikslo apstojo.

Albanijos ministras pirmininkas ir aukščiausiojo lygio susitikimo šeimininkas Edi Rama paragino imtis ryžtingų veiksmų karo Ukrainoje akivaizdoje.

„Jums reikia Balkanų – Vakarų Balkanų – tiek pat, kiek Vakarų Balkanams reikia ES, – sakė jis interviu agentūrai AP. – Ateitį turime pasitikti būdami vis labiau kartu.“

Pastarąjį kartą ES priėmė naują narę – Kroatiją, kuri taip pat priklauso Balkanams, – 2013 metais. Prieš tai, 2007 metais, į ES įstojo Bulgarija ir Rumunija. 2021 metais iš ES pasitraukus Jungtinei Karalystei, dabar blokas turi 27 valstybes nares.

Nors tarp jų tebėra nesutarimų dėl stojimo derybų spartos ir kai kurių sudėtingų dvišalių klausimų, ES pareigūnai mano, kad kaip niekada svarbu aiškiai parodyti, jog šešios Vakarų Balkanų šalys priklauso Europos šeimai, kad jos neatsigręžtų į Rusiją ar Kiniją.

„Plėtros politika yra vienas iš trijų svarbiausių ES vadovų prioritetų“, – sakė už kaimynystę ir plėtrą atsakingas EK narys Oliveris Varhelyi, praėjusią savaitę apsilankęs Serbijos sostinėje Belgrade.

„Vienintelis tikras ilgalaikis taikos, stabilumo ir klestėjimo sprendimas yra narystė ES“, – pridūrė jis.

Birželį ES šalių lyderiai sutarė dėl kandidatės į Bendriją statuso suteikimo Ukrainai ir Moldovai. Tuo metu Sakartvelui ES lyderiai sutarė suteikti „europinę perspektyvą“, tvirtindami, kad valstybei reikės atlikti tam tikrus žingsnius prieš oficialiai tampant kandidate į Bendriją.

Liepą ES pradėjo derybas dėl narystės su Albanija ir Šiaurės Makedonija, kurios buvo atidėliojamos daugelį metų. Bosnija ir Hercegovina žengė nedidelį žingsnį link narystės galingame ekonominiame bloke, kai spalį EK rekomendavo narėms suteikti jai kandidatės statusą, nepaisant nuolatinės kritikos dėl šalies valdymo.

Kosovas tik žengė pirmąjį žingsnį – pasirašė Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą. Priština pareiškė, kad vėliau šį mėnesį pateiks paraišką dėl kandidatės statuso suteikimo.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas praėjusią savaitę tvirtino, kad parama Moldovai, Sakartvelui bei Bosnijai ir Hercegovinai yra labai svarbi karo kontekste. J.Stoltenbergas pažymėjo, kad Bosnija ir Hercegovina, kurioje Rusijos kišimasis ir etninė įtampa jau seniai drumsčia ramybę, yra „svarbi stabilumui visuose Vakarų Balkanuose“.

Tačiau laukiančiųjų šalių problema yra ta, kad Briuselis dar nemano, jog jų ekonomika ir politinės institucijos yra pasirengusios integruotis į ES bendrąją rinką, paremtą atvira prekyba ir Vakarų demokratijos idealais.

„Nė viena šalis nėra arti įstojimo į ES, – sakė Londone įsikūrusio Europos reformų centro tyrėjas Luigi Scazzieri.

„Visos jos turi įveikti dideles kliūtis, kad atitiktų Kopenhagos kriterijus, kurie apibrėžia ES stiprių demokratinių institucijų, funkcionuojančios rinkos ekonomikos ir gebėjimo prisiimti narystės įsipareigojimus standartus“, – teigė jis.

Antradienį Albanijos sostinėje Tiranoje vyksiančiame susitikime taip pat turi būti aptarti neigiami Rusijos karo Ukrainoje padariniai energetiniam ir maisto saugumui. EK pirmininkė Ursula von der Leyen jau paskelbė apie finansinę paramą, skirtą padėti Vakarų Balkanų šalims susidoroti su energijos trūkumu ir didesnėmis kainomis.

„Sukūrėme paramos energetikai paketą, pagal kurį regionui turėtų būti skirta bent 2,5 mlrd. eurų“, – sakė O.Varhelyi.

Prieš derybas Tiranoje Vakarų valstybėms didelį susirūpinimą tebekelia įnirtingas Serbijos ir Kosovo, buvusios Serbijos provincijos, kuri 2008 metais paskelbė nepriklausomybę, ginčas. Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius pagrasino boikotuoti susitikimą, protestuodamas dėl Kosovo ministro pirmininko pasirinkto kandidato į etninių grupių ministrus.

Kelionės į Belgradą metu O.Varhelyi aiškiai pasakė A.Vučičiui, kad jis turės suderinti Serbijos užsienio politiką su ES politika, jei šalis tikisi kada nors prisijungti prie bloko. A.Vučičius teigia, kad nori, jog Serbija taptų Europos Sąjungos nare, tačiau tuo pat metu puoselėja ryšius su Rusija.

Nors Serbija Jungtinėse Tautose pasmerkė Vladimiro Putino invaziją į Ukrainą, ji atsisakė prisijungti prie Vakarų sankcijų Rusijai. Pats A.Vučičius atsisakė aiškiai pasmerkti Maskvą.

„Tolesnė pažanga teisinės valstybės srityje yra labai svarbi, tačiau jos nepakaks, – sakė O.Varhelyi. – Susiderinimas su ES užsienio politika taip pat vaidina daug svarbesnį vaidmenį nei anksčiau. Nes Europa taip pat yra puolama.“

Jis sakė, kad Tiranoje susitikę lyderiai taip pat planuoja aptarti pastaruoju metu padidėjusį migrantų ir prieglobsčio prašytojų, kurie keliauja per Vakarų Balkanus be leidimų įvažiuoti į šalį ir kurių dauguma tikisi galiausiai pasiekti ES, skaičių.

2013 metais ES priėmus Kroatiją, plėtros procesas sulėtėjo, tokiose šalyse steigėjose kaip Vokietija, Prancūzija, Italija ir Nyderlandai pasigirdus euroskeptiškų balsų. Euro zonos skolų krizė prieš 10 metų, masinė migracija į Europą 2015–2016 metais, Jungtinės Karalystės referendumas dėl „Brexito“ taip pat prisidėjo prie politinio nerimo dėl tolesnės bloko plėtros.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min