Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris teigė, kad Londonas kartu su sąjungininkais rengia perspektyvų planą, kaip atidaryti šį strateginį vandens kelią, tačiau atmetė NATO misijos galimybę, o Berlynas pabrėžė, jog „visada buvo aišku, kad šis karas nėra NATO reikalas“.
„Niekada nebuvo bendro sprendimo dėl įsikišimo. Todėl klausimas, kaip Vokietija galėtų prisidėti kariškai, net nekyla. Mes to nedarysime“, – sakė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas.
Lenkija, Ispanija, Graikija ir Švedija buvo tarp kitų Europos valstybių, kurios po D.Trumpo raginimo atsiribojo nuo bet kokio karinio įsitraukimo Hormūzo sąsiauryje.
Japonija ir Australija panašią poziciją išsakė anksčiau pirmadienį, o Kanbera pareiškė, kad nesiųs karinio jūrų laivyno laivo į Hormūzo sąsiaurį.
Trumpas: parodykite entuziazmą
Savaitgalį JAV prezidentas paragino tokias šalis kaip Kinija, Prancūzija, Japonija, Pietų Korėja ir Didžioji Britanija siųsti karo laivus, kad šie lydėtų tanklaivius per sąsiaurį, perspėdamas, kad atsisakymas būtų „labai blogas NATO ateičiai“.
Pirmadienį jis vėl padidino spaudimą sakydamas, kad tikisi, jog Didžioji Britanija ir Prancūzija padės užtikrinti laivybos saugumą šiame svarbiame vandens kelyje, ir kritikavo JAV sąjungininkes dėl jų lėkšto atsako.
„Mes primygtinai raginame kitas tautas įsitraukti kartu su mumis, įsitraukti greitai ir su dideliu entuziazmu“, – sakė jis, pridurdamas tikįs, kad Didžioji Britanija prisijungs prie misijos Hormūze.
Uždarius sąsiaurį gerokai šoktelėjo naftos kainos.
Šis nepastovumas dar labiau pabrėžė, kaip svarbu užtikrinti saugų tanklaivių plaukimą šiuo gyvybiškai svarbiu transporto maršrutu.
K.Starmeris, sulaukęs aštrios D.Trumpo kritikos dėl Didžiosios Britanijos atsisakymo prisijungti prie JAV ir Izraelio atakų prieš Iraną, žurnalistams sakė, kad sekmadienį aptarė šį vandens kelią su JAV vadovu.
„Dirbame su visais savo sąjungininkais, įskaitant Europos partnerius, siekdami parengti perspektyvų kolektyvinį planą, kuris galėtų kuo greičiau atkurti laivybos laisvę regione ir sušvelninti ekonominį poveikį“, – Dauningo gatvėje sakė jis.
„Leiskite pasakyti aiškiai: tai nebus ir niekada nebuvo numatyta kaip NATO misija“, – sakė K.Starmeris, kartu pabrėždamas, kad Didžioji Britanija „nebus įtraukta į platesnį karą“.
„Tai turės būti partnerių aljansas“, – pridūrė jis apie bet kokią misiją Hormūzo sąsiauryje.
„Sudėtinga“
Vienas anonimiškai kalbėjęs NATO pareigūnas pažymėjo, kad narės „jau ėmėsi veiksmų, siekdamos užtikrinti papildomą saugumą Viduržemio jūroje“.
„Žinome, kad atskiros sąjungininkės kalbasi su JAV ir kitomis šalimis apie tai, ką dar galėtų padaryti, įskaitant saugumo Hormūzo sąsiauryje kontekstą“, – naujienų agentūrai AFP sakė pareigūnas.
Po D.Trumpo reikalavimo suteikti karinę paramą, kai kurios Europos šalys stengėsi atrodyti atviros, tačiau neprisiėmė jokių įsipareigojimų.
„Mes nenorėjome šio karo. Nuo pat pirmos dienos raginome deeskaluoti situaciją“, – prieš Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje Danijos žiniasklaidai sakė Danijos užsienio reikalų ministras Larsas Lokke Rasmussenas.
„Vis dėlto manau, kad turime išlikti atviri ir pažiūrėti, kaip galime prisidėti“, – sakė jis, apibūdindamas situaciją kaip „labai, labai rimtą“.
Nyderlandų ministras pirmininkas Robas Jettenas šalies naujienų agentūrai ANP sakė, kad „trumpuoju laikotarpiu ten pradėti sėkmingą misiją būtų labai sudėtinga“.
