„Valdžia mus pamiršo“: po 15 dienų be elektros Krymo gyventojams trūko kantrybė

„Elektra dingo ir daugiau nebeatsirado. Net valandai“, – taip, anot Olgos, tęsėsi 15 dienų. Šiaurės Kryme su vyru ir vaiku gyvenanti moteris atviravo, kad dažnai pas juos nėra ir tekančio vandens.

„Valdžia mus pamiršo, tai akivaizdu“, – sakė ji telefonu.

Olga, kaip ir kiti pašnekovai, prašė, kad saugumo sumetimais straipsnyje nebūtų minimos jų pavardės.

Atakos prieš energetikos infrastruktūrą Kryme – pusiasalyje, kurį Rusija atėmė iš Ukrainos 2014 m. – atkartoja kur kas didesnio masto, ne vienerius metus Rusijos tęsiamą Ukrainos apšaudymo iš oro kampaniją, kai agresorė taikosi į civilinę energetikos sistemą, kiekvieną žiemą palikdama milijonus ukrainiečių tamsoje ir šaltyje.

„Shutterstock“ nuotr./Krymas

Nuožmūs smūgiai Krymo elektros energijos tinklui, kaip ir Ukrainos atakos prieš naftos perdirbimo gamyklas, dėl kurių Rusijoje susidarė degalų stygius, skirti padidinti spaudimą Kremliui, kad šis sutiktų derėtis dėl taikos susitarimo.

Tačiau Rusijos vadovas Vladimiras Putinas nepripažįsta, kad iš viso esama kažkokių elektros tiekimo sutrikimų.

Kampaniją prieš okupuotą Krymą Ukraina pradėjo birželio mėnesį ir daugiausiai taikėsi į infrastruktūrą, esančią netoli Rusijos karinių bazių šiauriniame Kryme, besiribojančiame su 2022 m. Rusijos užgrobtomis Ukrainos teritorijomis.

Besibaigiant liepai, visi didieji miestai ir miesteliai pusiasalio šiaurėje jau buvo susidūrę su plataus masto elektros energijos nutraukimais. Visur pranešama apie nenuspėjamus, ne vieną valandą trunkančius elektros tiekimo trukdžius.

Ši problema pažįstama kiekvienai savivaldybei, net turistų pamėgtame pietų Kryme. Kai nėra elektros, neveikia ir vandens siurbliai. Net ir tokių miestų, kaip Jalta, kurioje menkiau juntami tokie trikdžiai, gyventojai pripažino, kad vanduo iš čiaupo teka vos po tris valandas per dieną.

Petro Andriuščenka/ „Telegram“/Krymas

Krymo pareigūnai nedetalizavo, kokio masto yra ši problema, bet užtikrino gyventojus, kad ją sprendžia.

Vienas aukšto rango Rusijos diplomatas valstybinei naujienų agentūrai TASS nurodė, kad per savaitę Ukrainos smūgiai nutraukė elektros tiekimą į 1,4 milijono Krymo gyventojų namus. Prieš karą čia gyveno 2,5 mln. žmonių.

Rusijos naujienų portalo „Meduza“ palydovinių vaizdų analizė rodo, kad liepos pradžioje naktimis Krymo pusiasalis buvo apšviestas 20 proc. rečiau nei įprastai.

„Visi supranta, kad tai truks ne vieną ar dvi dienas, – nuogąstavo Rustemas, kirpėjęs, dirbantis centrinėje Krymo dalyje. Vyras pridūrė, kad žmonės trūks plyš bando įsigyti generatorius, saulės baterijų ir elektros įtampos keitiklius.

Vietiniai taip pat pradėjo svarstyti, „ar ne laikas išvykti, o jeigu taip – tai kur“, sakė Rustemas.

Šeimoms darosi vis sunkiau palaikyti ryšį su savo artimaisiais šiaurėje, kur dėl elektros tiekimo pertraukų buvo paralyžiuotas mobilusis ryšys. Praėjusią savaitę Jevpatorijos kurorto valdžia pranešė, kad įrengė taksofonus – praėjusios epochos reliktus.

„Shutterstock“ nuotr./Krymas

Jau ir taip dalis dėl užsitęsusios degalų krizės sukrėstų Krymo gyventojų ir turistų šią vasarą nusprendė palikti pusiasalį. Tačiau dauguma lieka.

Olga 2021 m. apsigyveno Džankojuje, Krymo šiaurėje, ir nemano, kad yra pasirengusi dar kartą persikelti.

Pirmą kartą į tamsą Džankojaus miestas buvo panardintas birželio pabaigoje, tačiau netrukus elektra buvo iš dalies atkurta. Po savaitės per Ukrainos ataką smūgių sulaukė dvi vietinės elektros pastotės. Dėl to kai kuriose Krymo dalyse elektros nebuvo net 15 dienų.

Antradienį vietiniams gyventojams pranešta, kad po dvi valandas per dieną galės naudotis elektra, tačiau aukšta įtampa gali būti pavojinga buitiniams prietaisams.

24 metų amžiaus Olga mano, kad gimė po laiminga žvaigžde, nes su šeima gyvena kotedže, o ne bute, todėl gali naudotis elektros generatoriumi.

Tačiau jo nepakanka, kad veiktų šaldytuvas, todėl maisto pasirinkimas yra ribotas. Jos vyras leidžiasi į ilgas keliones per tiltą į pietų Rusiją, kad parvežtų pigesnių degalų generatoriui, tačiau vien naudojimąsis juo 5 valandas atsieina apie 20 dolerių, o tai rusams jau nemenka suma.

Olga prisipažino, kad vis dar tikisi, jog valdžia susitvarkys su šiais iššūkiais. Moteris taip pat prabilo tema, kuria dauguma rusų kalbėti bijo. Anot jos, žmonėms reikia ne tik atkurti galimybę naudotis pagrindinėmis paslaugomis, bet ir to, kad baigtųsi karas.

Net centrinėje Krymo dalyje, kur elektra dingsta ne taip dažnai, geležinkelio stotis neveikia. Nedirba ir daugybė parduotuvių, ant kurių iškabinti užrašai „nėra elektros“. Prekybos centrų lentynos taip pat pustuštės, nepavyksta jų greitai užpildyti.

„Reuters“/„Scanpix“/Kryme ribojamas elektros tiekimas

Rustemas savo salone kirpo klientui plaukus, kai vieną iš pirmųjų kartų dingo elektra. Jis naudojasi žirklėmis ir baterijomis įkraunama skutimosi mašinėle, todėl pareiškė „Kol už lango šviesu, man viskas gerai.“

Krymo gyventojai sakė, kad pažįsta žmonių, kurie dėl elektros tiekimo sutrikimų neteko darbo šiaurėje esančiose gamyklose arba buvo priversti išeiti atostogų. Vietos valdžia pažadėjo tam tikrą finansinę kompensaciją su turizmu susijusioms įmonėms, tačiau, kas bus su gamyklomis, nepasakė.

Ukrainos pareigūnai tvirtina, kad bombarduoja Krymą siekdami susilpninti Rusijos karinius pajėgumus. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusį mėnesį pareiškė, kad tikisi, jog tie, kurie gyvena Kryme, supras, kad Ukraina nesiekia jiems pakenkti.

Tuo tarpu Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdi trečiadienį pasigyrė, kad krymui „išjungė“ elektros tiekimą. Jo teigimu, per tris liepos savaites Ukraina pusiasalyje atakavo 117 energetikos infrastruktūros objektų.

Šiai krizei Krymas buvo visiškai nepasirengęs. Elektra tai atsiranda, tai dingsta jau keturias savaites, o vietos pareigūnai vis dar dalija pažadus, kad aprūpins kiekvieną ligoninę generatoriumi.

Telegram nuotr./Kryme įrengti taksofonai

Rusija pasiūlė vienkartinę 15 tūkst. rublių (apie 170 eurų) išmoką gyventojams, kurie buvo likę be elektros ilgiau nei 48 valandas. Tačiau šių pinigų nepakaktų net nedideliam generatoriui įsigyti ir jo eksploatacijos išlaidoms padengti.

Rusai, kurie gyvena už Krymo ribų, lengvai galėjo nesužinoti, kad pusiasalį purto viena krizė po kitos. Valstybinė televizija vengia rodyti vaizdus iš vietovių, kurias paveikė elektros tiekimo sutrikimai. Be kita ko, nuolat tvirtinama, kad ten problemos nėra – patenkinami visi būtiniausi poreikiai. Gyvenimo būdo tinklaraštininkai toliau skelbia vaizdo įrašus su idiliškais Krymo paplūdimiais ir saulėlydžiais, taip siekdami paneigti tai, ką jie atmeta kaip Ukrainos propagandą.

Šį mėnesį vykusio V.Putino susitikimo su aukščiausio rango pareigūnais metu buvo aptarinėjami degalų tiekimo į Krymą klausimai, tačiau nė žodžiu neužsiminta apie naktį prieš tai įvykdytus dronų smūgius, dėl kurių visa šiaurinė pusiasalio dalis paskendo tamsoje.

Televizijos transliuojamą propagandą tyrinėjantis išeivis, rusų žurnalistas Ilja Šepelinas įvertino, kad, visuomenei atskleidus realų problemos mastą, tai reikštų silpnumo pripažinimą, o Kremlius jokiu būdu nenori, kad paprasti rusai tai pamatytų.

Kai kurie Krymo gyventojai savo nuoskaudas lieja internete. Nusivylimo pilni jų komentarai plūsta Rusijos paskirto Krymo vadovo Sergejaus Aksionovo socialinių tinklų paskyras.

Aleksejus, vyras iš Krymo pietų, stebėjosi, „kaip tai įmanoma“, kad elektros sistema buvo visiškai neapsaugota nuo galimų smūgių. Jis paatviravo nežinantis, „kaip gyventi toliau“, kai neveikia komunikacijos sistemos. Laikraščiui „The New York Times“ vyras patvirtino savo žodžius, tačiau nesijautė pakankamai saugus, kad galėtų papasakoti daugiau.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Degalai Kryme

Kiek anksčiau vienas verslininkas socialiniuose tinkluose kreipėsi pagalbos į savo bičiulius ir kolegas, prašydamas pristatyti geriamojo vandens į pusiasalio šiaurę.

Olga Gerasimenka, koordinavusi šią akciją, paskelbė vaizdo įrašą iš ketvirtadienio vizito į Džankojų, kuriame užfiksuoti keli šimtai, daugiausiai pagyvenusių, žmonių, susirikiavusių į eilę, kad gautų geriamo vandens.

Praėjusį savaitgalį retame reportaže iš šiaurinės pusiasalio dalies valstybinė televizija „Krym Vesti“ parodė dešimtis moterų ir vaikų, sėdinčių ant žolės prie Krasnoperekopsko savivaldybės pastato. Jie visi buvo apsikarstę laidais: iš ten esančio generatoriaus bandė įkrauti telefonus ir išorines baterijas. Tačiau reportaže apie vandens trūkumą neužsiminta.

„Visos šios problemos neatbaido Krymo gyventojų, kurie jau yra pripratę prie Ukrainos provokacijų“, – teigiama laidoje.

Tačiau net neigimui yra ribos. Praėjus savaitei nuo to, kai pusiasalio šiaurėje visiškai dingo elektra, prabangiame pajūrio viešbutyje pietuose, kuris priklauso vienam iš didžiausių Rusijos valstybinių bankų, įvyko ištaigingas vakarėlis, kuriame dalyvavo tūkstančiai išsipusčiusių dalyvių, riogsojo milžiniški LED ekranai, staipėsi „go-go“ šokėjos ir poškėjo fejerverkai.