J.D.Vance'as nuo tada, kai tapo JAV viceprezidentu, pagarsėjo savo priešiškumu Europai. Daugelis vyriausybių baiminasi, kad jo įtaka prezidentui Donaldui Trumpui dėl ambicijos atimti Grenlandiją yra žalinga.
„Politico“ žurnalistai anonimiškai kalbėjosi su 10 ministrų ir pareigūnų iš Europos, kurių nė vienas nepavadino J.D.Vance'o sąjungininku nei derybose dėl Grenlandijos, nei jokiais kitais klausimais.
„Vance'as mūsų nekenčia“, – pareiškė vienas Europos diplomatas, kuriam, kaip ir kitiems šiame straipsnyje cituojamiems asmenims, buvo suteiktas anonimiškumas, kad galėtų atvirai išsakyti savo nuomonę.
Pranešimas, kad jis vadovaus Vašingtono deryboms dėl Grenlandijos, sukėlė nerimą Europos pusei.
„Jis yra kietas vyrukas, – pabrėžė tas pats diplomatas. – Tai, kad jis ten yra, daug ką pasako ir, manau, neigiamai veikia rezultatus“.
D.Trumpas sako, kad nori Grenlandijos kaip savo nuosavybės JAV nacionalinio saugumo sumetimais ir ne kartą pabrėžė, kad ją gaus arba derybomis, arba, jei reikės, galbūt karinėmis priemonėmis.
Karinga Baltųjų rūmų retorika pribloškė Amerikos NATO sąjungininkus ir išprovokavo Danijos perspėjimus, kad toks žingsnis sugriautų Vakarų aljansą.
Tačiau trečiadienį Vašingtone vykusios derybos vyko taip gerai, kaip ir buvo galima tikėtis, sakė pareigūnai: amerikiečiai buvo tiesmuki, tačiau karas nebuvo paskelbtas. Išvengta ir viešo pažeminimo, kokį J.D.Vance'as pernai per vizitą Baltuosiuose rūmuose suorganizavo Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.
Abi pusės aiškiai argumentavo savo tiesą, tačiau nusprendė toliau kalbėtis. Aukšto lygio darbo grupė nagrinės, ar danai ir Grenlandija bei D.Trumpas gali pasiekti kokį nors kompromisą.
„Esminiai nesutarimai“
Pažymima, kad pokalbis „nebuvo toks sėkmingas, kad pasiektume išvadą, jog mūsų kolegos amerikiečiai pasakytų: „Atsiprašome, tai buvo visiškas nesusipratimas, mes atsisakėme savo ambicijų“, – ironizavo Danijos užsienio reikalų ministras L.L.Rasmussenas po to, ką jis pavadino „nuoširdžiu“ apsikeitimu nuomonėmis su J.D.Vance'u ir Rubio.
„Prezidentas nori užkariauti Grenlandiją, – pridūrė Danijos diplomatijos vadovas. – Mums, žinoma, visiškai nepriimtinos idėjos, kurios nepaisytų Danijos Karalystės teritorinio vientisumo arba Grenlandijos žmonių apsisprendimo teisės. Todėl mes vis dar iš esmės nesutariame. Ir mes sutinkame nesutikti.“
Pasak jo, būsimose derybose turi būti paisoma Grenlandijos ir Danijos nustatytų „raudonųjų linijų“. Tikimasi, kad darbo grupė, pradėjusi darbą artimiausiomis savaitėmis, padės sumažinti „temperatūrą“ šiuo klausimu, pridūrė L.L.Rasmussenas.
Po derybų pasirodė ir D.Trumpo pareiškimas, kuriuo jis paliko atvirą galimybę rasti sprendimą dėl jo planų Grenlandijos atžvilgiu.
„Mano santykiai su Danija labai geri, ir pamatysime, kaip viskas susiklostys. Manau, kad tai kaip nors išsispręs“, – sakė D.Trumpas neišsiplėsdamas.
Nerimas Europoje
D.Trumpo sąjungininkų pranešimų srautas socialiniuose tinkluose kartu su bekompromisiais paties prezidento pareiškimais privertė Europos pareigūnus sunerimti, pastebėjo „Politico“.
Viename iš jų, kurį šią savaitę paskelbė Baltieji rūmai, D.Trumpas matomas žvelgiantis pro Ovaliojo kabineto langą į sceną, vaizduojančią apledėjusį Grenlandijos žemėlapį. Už jo stovi J.D.Vance'as.
„Tai buvo siaubinga“, – pakomentavo pirmasis minėtas diplomatas.
Nedaugelis europiečių gali pamiršti J.D.Vance'o išpuolius prieš V.Zelenskį per praėjusių metų vasarį įvykusį susitikimą Baltuosiuose rūmuose.
JAV viceprezidentas taip pat privertė europiečius nusijuokti ir pasibaisėti, kai išvadino juos nevykėliais už tai, kad atsisako bendradarbiauti su kraštutiniais dešiniaisiais, ir skundėsi, kad jam nepatinka, jog Amerika moka už Europos saugumą.
Kai kurie ES pareigūnai pastebi, kad D. rumpas gali būti išsiblaškęs, o J.D.Vance'as atrodo labiau ideologiškai nusiteikęs priešiškai Europos atžvilgiu. Tai keltų pavojų ne tik Grenlandijai, bet ir NATO bei Ukrainai.
