Pirmiausia turimas omenyje Rusijos prezidento padėjėjas, buvęs kultūros ministras, atsakingas už propagandinio istorijos mokyklos vadovėlio, pateisinančio vadinamąją „specialiąją karinę operaciją“, leidybą, Vladimirą Medinskį, skelbia „Bloomberg“ naujienų tarnyba.
Pažymima, kad jis vadovavo Rusijos delegacijai derybose su Ukraina Stambule 2022 ir 2025 metais. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskyrė V.Medinskį Rusijos derybų grupės vadovu susitikime su Ukrainos pusės atstovais gegužės 16 d. Stambule.
Tuo tarpu Ukrainos delegacijai vadovavo gynybos ministras Rustemas Umerovas. Prezidentas Volodymyras Zelenskis, sužinojęs apie Rusijos delegacijos sudėtį, ją pavadino „butaforine“, o JAV Valstybės departamento vadovas Marco Rubio pabrėžė, kad žemas Rusijos delegacijos lygis „nerodo galimybės pasiekti proveržio“.
Kaip pranešė „The Economist“ šaltiniai, V.Medinskis per derybas gegužės 16 d. atvirai pareiškė, kad atsisakius nuolaidų Rusija pasirengusi „kariauti amžinai“.
„Mes nenorime karo, bet esame pasirengę kariauti metus, dvejus, trejus – tiek, kiek reikės. Mes kariavome su Švedija 21 metus“, – pažymėjo V.Putino padėjėjas, kurį citavo šaltinis.
Rusijos derybininkai atsisakė nedelsiant sudaryti besąlygiškas paliaubas ir pareikalavo Kyjivo išvesti kariuomenę iš keturių iš dalies okupuotų rajonų – Luhansko, Donecko, Zaporižios ir Chersono.
Be to, V.Medinskio vadovaujama delegacija pagrasino užimti dar du Ukrainos rajonus – Sumus ir Charkivą. Po tokių pareiškimų derybos buvo baigtos.
Vienintelis konstruktyvus susitikimo rezultatas buvo susitarimas dėl karo belaisvių mainų pagal formulę „1000 už 1000“, taip pat principinis susitarimas tęsti derybas, pateikiant savo „galimo ateities ugnies nutraukimo“ projektus.
V.Medinskis vadovavo Rusijos derybų grupei ir bandant susitarti su Ukraina dėl karo pabaigos 2022 m. Baltarusijoje ir Stambule. Šios derybos žlugo.
2022 m. kovo mėn. Ukraina sutiko mainais už karo nutraukimą įtvirtinti neblokinės, branduolinio ginklo neturinčios šalies statusą su saugumo garantijomis, o Krymo priklausomybės klausimą pasiūlė spręsti diplomatinėmis priemonėmis per 10–15 metų.
Tačiau balandžio mėnesį Rusija iškėlė naujas sąlygas karo pabaigai: reikalavimą rusų kalbą padaryti antrąja oficialia Ukrainos kalba, panaikinti abipuses sankcijas ir nutraukti ieškinius tarptautiniuose teismuose, atkreipė dėmesį „Die Welt“.
Taip pat ginčytinas buvo klausimas dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų skaičiaus ir sudėties mažinimo. Dėl to derybos „įstrigo“.
Gegužę V.Medinskis pareiškė, kad dėl derybų sustabdymo kalta Ukrainos pusė: „Mes savo ruožtu esame pasirengę tęsti dialogą. Tačiau dar kartą pabrėžiu: sprendimas dėl taikos derybų tęsimo priklauso Ukrainos pusei. Derybų įšaldymas yra visiškai Ukrainos iniciatyva“.
Pasak jo, Volodymyro Zelenskio iniciatyva surengti dviejų šalių prezidentų susitikimą aukščiausiu lygiu neturėjo prasmės, nes valstybių vadovai turi susitikti pasirašyti galutinę taikos sutarties versiją.


