„Idėja, kad jis (D.Trumpas) apsišvies ir viskas pasikeis, daugiau nebesvarstoma“, – sakė aukšto rango diplomatas.
Vietoj to, užsienio diplomatai mato administraciją, kurioje autoritetas ir sprendimų priėmimas nėra aiškūs, kurioje „Twitter“ įrašai tampa politika ir atsisakoma sunkiai iškovotų tarptautinių klimato bei prekybos susitarimų.
Toks D.Trumpo prezidentavimo rezultatas – iššūkis tiems, kurių darbas apima atstovimą savo šalims ir bandymus namuose paaiškinti prezidentą bei netradicinius jo sprendimus.
Aukšto rango diplomatai ir pareigūnai beveik iš tuzino Europos, Lotynų Amerikos ir Azijos šalių, pastarąsias savaites duodami interviu išreiškė labai panašų požiūrį.
Paprašyti papasakoti apie santykius su prezidentu ir jo komanda baigiantis pirmiesiems D.Trumpo vadovavimo metams, daugelis apibūdino juos kaip audringą kelionę: prasidėjusią nedrąsiu optimizmu, kurį vėliau sekė pavojaus signalas, ir, galiausiai – susitaikymas, kad situacija greičiausiai nepagerės.
„Tiesiog turime prie to prisitaikyti“, – sakė diplomatas iš kito žemyno.
Bergždžios pastangos suvokti administraciją
Diplomatų reiškiamą susirūpinimą atkartoja ir tokie respublikonų įstatymų leidėjai kaip Senato užsienio reikalų komiteto pirmininkas Bobas Corkeris. Jis kalbėjo apie administracijos „chaosą“ ir pavadino D.Trumpo vadovaujamus Baltuosius rūmus „suaugusiųjų dienos priežiūros centru“, kuriame reikia suvaldyti prezidento elgesį.
Jau keletą mėnesių augantis nusivylimas ir baimė ypač suintensyvėjo pastarosiomis savaitėmis, kai D.Trumpas tyčiojosi iš Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno. O kur dar paskelbimas, kad Irano elgesys neatitinka tarptautinio susitarimo dėl Teherano branduolinės programos dvasios?
Užsienio diplomatų darbas neleidžia atvirai kalbėti apie užsienio vyriausybių, kuriose jie dirba, politiką. Vis dėlto pirmosiomis naujosios administracijos dienomis, kai trūksta informacijos ir neaišku, kurie aukščiausio rango pareigūnai turi daugiausia įtakos laisvojo pasaulio lyderiui, jie dažnai dalija patarimus ir skleidžia paskalas.
Vis dėlto suglumimas dėl to, kaip tartis su D.Trumpo administracija, tarsi apsėdo kai kuriuos ambasadorius.
Užsienio diplomatas: „Kai susieiname, visada apie tai kalbame. Nuolat vienas kito klausiame „su kuo iš administracijos vidaus tariesi?“ „Kaip susitvarkai su sudėtingomis situacijomis?“
„Kai susieiname, visada apie tai kalbame, – „The Washington Post“ pasakojo kitas diplomatas. – Nuolat vienas kito klausiame: „su kuo iš administracijos vidaus tariesi?“, „kaip sprendi sudėtingas situacijas?“.
„Kai kas nors iš tiesų susitinka su Trumpu, žmonės iškart jį apspinta. Jie klausia: „Ką tu matei? Ką jis sakė? Ar kartu buvo Ivanka? Kokia buvo Kelly veido išraiška?“ – sakė jis, omenyje turėdamas Baltųjų rūmų administracijos vadovą Johną Kelly.
Vis dėlto kai kurie diplomatai bando koncentruotis į teigiamus dalykus. Estijos ambasadorius Lauris Lepikas, kurio šalį kausto baimė dėl prie rytinių sienų suaktyvėjusios Rusijos, gyrė viceprezidento Mike Penco'o vasaros vizitą Taline.
Toks apsilankymas suteikė pasitikėjimo NATO sąjungininkėms po to, kai ankstesnės kelionės į Briuselį metu D.Trumpas nepatvirtino JAV gynybinių įsipareigojimų.
„Tai – puikiai įvertintas vizitas, – sakė L.Lepikas. – Administracija buvo įsitraukusi, nuolat kontaktavome.“
Priešai tampa draugais
Kiti diplomatai, turėję sunkumų prie ankstesnės administracijos, vadovaujant D.Trumpui suartėjo su JAV. Pavyzdžiui, Saudo Arabija, nuolat sulaukdavusi Baracko Obamos kritikos dėl žmogaus teisių pažeidimų, dabar yra D.Trumpo mėgstama šalis.
Naujasis Vengrijos ambasadorius Laszlo Szabo, kurio vyriausybė linksta į nacionalistinę dešinę, sakė, kad dvišalė prekyba „puiki ir nuolat gerėja“.
Tuo tarpu Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas buvo pirmasis Europos lyderis, praeitais metais vykusios JAV prezidento rinkimų kampanijos metu pasakęs, kad D.Trumpo išrinkimas Europai būtų naudingesnis. Tokį požiūrį Europos partnerės išjuokė.
Afganistano ambasadorius Hamdullah Mohibas, kurio vyriausybei nerimą kėlė B.Obamos administracijos perspėjimas dėl planų iš šalies patraukti didžiąją dalį JAV pajėgų, sakė, kad jis ir jo vyriausybė, šią vasarą užvirus diskusijoms dėl karo, reguliariai bendravo su aukšto rango D.Trumpo administracijos pareigūnais.
Tačiau galimybė bendrauti ne visada suteikia aiškumo, ypač bandant suvokti, kaip Vakarų sparne veikia vienas su kitu besivaržantys įtakingi asmenys.
„Kasdien buvau Baltuosiuose rūmuose“, – sakė H.Mohibas.
Tačiau galimybė bendrauti ne visada suteikia aiškumo, ypač bandant suvokti, kaip Vakarų sparne veikia vienas su kitu besivaržantys įtakingi asmenys.
Rugpjūtį Afganistanas pasirašė 120 tūkst. dolerių (101 tūkst. eurų) vertės trijų mėnesių sutartį su „Sonoran Policy Group“ – lobistine įmone, glaudžiai susijusia su Baltaisiais rūmais. H.Mohibo teigimu, sutartis pasirašyta siekiant geriau suvokti, kaip D.Trumpo administracija veikia iš vidaus.
Tiesa, daugelis „The Washington Post“ kalbintų diplomatų buvo kur kas kritiškesni ir sakė, kad atvirai kalbės tik neatskleidę savo tapatybės.
Kai kurie kalbėjo apie sunkumus bandant nustatyti, kieno iš administracijos rankose sutelkta valdžia ir kaip priimami sprendimai.
„Mes vis dar nesame tikri, kas administracijoje už ką atsakingas, – sakė aukšto rango diplomatas iš Europos. – Ar tai – Baltieji rūmai? Valstybės departamentas? O gal Gynybos departamentas priima sprendimus? Aš analizuoju, o ne priekaištauju. Tokia dabar situacija. Kartais mes spėliojame.“
Tuo tarpu diplomatas iš Lotynų Amerikos pridūrė, kad kai vasarą prie Baltųjų rūmų prisijungė J.Kelly, reikalai „šiek tiek pagerėjo“.
„Jei ne politika, bent jau procesas. Akivaizdu, kad Kelly turi įtakos. O kaip Jaredas? McMacteris? Nežinome, jie įtakingi ar ne“, – kalbėjo diplomatas, omenyje turėdamas D.Trumpo žentą Jaredą Kushnerį ir prezidento patarėją nacionalinio saugumo klausimais Herbertą Raymondą McMasterį.
Kai kurie bando elgtis taip, kaip, jų manymu, patiks D.Trumpui ir jo aplinkos žmonėms. Anot tarptautinių studijų profesoriaus iš Handongo universiteto Joon Hyung Kimo, Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae Inas, birželį lankydamasis Baltuosiuose rūmuose, „bandė sinchronizuotis su juo (D.Trumpu – red.), tačiau nieko neišdegė“.
„Moon Jae Inas labiau detalių žmogus, jis bandė detaliai jam papasakoti dalykus, susijusius su gynyba ir ekonomika, – sakė Joon Hyung Kimas. – Nemanau, kad Trumpui tai iš tikrųjų patiko.“
„Norime pasitikėti Mattisu ir kitais, – sakė jis, omenyje turėdamas gynybos sekretorių Jamesą Mattisą, laikomą nuosaikiu D.Trumpo buferiu. – Tačiau nesame tikri, kad jie šimtu procentų atsparūs.“
Politika – ne verslas
Daugelis laikraščio kalbintų diplomatų teigė, kad administracija dažnai jiems liepia ignoruoti D.Trumpo tviterio įrašus ir nediplomatiškas pastabas. Tačiau diplomatai pripažįsta, kad tai – rizikingas žaidimas.
Užsienio diplomatas: „Verslo sektoriaus derybose gali būti labai nuožmus. Gali prasivardžiuoti visą dieną, tačiau vakare atsisėdi ir išgeri martinio. Užsienio politikoje prasivardžiavimas turi pasekmių. Žala jau padaryta.“
„Verslo sektoriaus derybose gali būti labai nuožmus, – sakė diplomatas, kurio vyriausybė taip pat nepatenkinta D.Trumpo įrašais „Twitter“. – Gali prasivardžiuoti visą dieną, tačiau vakare atsisėdi ir išgeri martinio. Užsienio politikoje prasivardžiavimas turi pasekmių. Žala jau padaryta.“
Kai kurie užsienio diplomatai bandė suvokti Baltuosius rūmus gerindami santykius su sulamdytu ir skęstančiu demokratų ir respublikonų užsienio politikos aparatu Kongrese.
Anot keleto užsienio diplomatų, kita strategija, ypač dėl su klimato kaita ir prekyba susijusių klausimų – tiesiogiai dirbti su gubernatoriais visiškai vengiant Vašingtono.
Kiti sakė, kad jų lyderiai susitikimuose su D.Trumpu turi nuspręsti, ar priimti tai, ką vienas jų apibūdino kaip „vieno sakinio ilgio labai drąsius teiginius“. Paprašytas nurodyti pavyzdį, pareigūnas prisiminė, kad kalbant apie Irano branduolinį susitarimą, D.Trumpas pasakė, kad „Iranui leidžiama kurti bombą“ iškart, kai susitarimas nustos galioti.
Irano branduolinio susitarimo signatarai iš Europos nustojo bandyti pakeisti D.Trumpo nuomonę ar įrodyti, kad susitarimo pratęsimo peržiūrėjimas nesuteikia Teheranui leidimo atnaujinti branduolinę programą. Dabar Europos signatarai visą dėmesį skiria bandymams įkalbėti Kongresą neskirti naujų sankcijų Iranui.
Diplomatas, kurio šalies santykiai su D.Trumpo administracija artimi ir šilti, sakė, kad jo vyriausybė bando gerinti prekybos ir diplomatinius ryšius su Azija.
„Iš pradžių Trumpas buvo žavus. Kai praėjo keletas mėnesių, visas tas gluminantis triukšmas iš Vašingtono tapo foniniu triukšmu. O JAV – mažiau svarbios nei anksčiau“, – sakė jis.
