„Popiežius yra sakęs, jog niekada nebuvo Hitlerjugendo, kuris buvo fanatiškų savanorių judėjimas, narys", – sakė per spaudos konferenciją F.Lombardi.
Būdamas šešiolikmetis seminaristas, popiežius tarnavo pagalbinėje oro gynybos eskadrilėje, „kuri neturėjo nieko bendra su nacizmu ar nacių ideologija", – tvirtino atstovas.
Jau po spaudos konferencijos F.Lombardi vėl pakartojo agentūros AFP korespondentui, kad popiežius „niekada nedalyvavo ideologiškai su nacizmu susijusio jaunimo judėjime".
Dar jis pridūrė, jog šias pastabas jis pareiškė norėdamas atsakyti „į melą, kurį skleidžia žiniasklaida čia ir tarptautiniu mastu".
Šis pareiškimas prieštarauja tam, ką pontifikas pats yra sakęs daugelyje interviu, kuriuose jis nurodydavo Antrojo pasaulinio karo metais priverstinai priklausęs Hitlerjugendui.
2005-ųjų balandį, prieš pat išrenkant jį popiežiumi, kardinolas Jospehas Ratzingeris (Jozefas Racingeris) prisipažino nenoromis buvęs nacistinės jaunimo organizacijos „Hitlerjugend" dalyvis.
„Vos baigęs seminariją, aš nenuėjau tiesiai į Hitlerjugendą, – sakė jis vokiečių žurnalistui Peteriui Seewaldui, – Tai buvo sunku, nes norint siekti mokslo mokesčio nuolaidos, reikėjo įrodyti, jog lankaisi Hitlerjugende".
1941 metais, kai narystė šioje organizacijoje tapo privaloma, J.Ratzingerio vyresnysis brolis Georgas įstojo į ją, o būsimasis popiežius Benediktas XVI buvo įrašytas prieš savo valią, – taip popiežius kalbėdavo daugelyje interviu.
„Iš pradžių mes nestojome, bet kai Hitlerjugendas tapo privalomas 1941 metais, mano brolis buvo priverstas įstoti, – sakė J. Ratzingeris, – Aš buvau per jaunas, bet vėliau, kai jau buvau seminarijoje, aš buvau įrašytas į Hitlerjugendą. Bet kai išėjau iš seminarijos, aš niekada nebesilankiau ten".
Kardinolo J.Ratzingerio šalininkų klubo tinklalapyje nurodoma, kad 1943 metais J.Ratzingeris ir visa jo klasė seminarijoje buvo pašauti tarnauti priešlėktuvinės gynybos korpuse „Flak", nors tris kartus per savaitę jam buvo leidžiama lankyti paskaitas Miunchene.
1944-ųjų rugsėjį, kai jam suėjo šauktinio amžius, jis buvo paleistas iš korpuso „Flak" ir grįžo namo, bet buvo pašauktas į darbo būrį, kuriam vadovavo, anot jo, „fanatiški ideologai", pažymima tinklalapyje.
1944-ųjų lapkritį jis buvo rengiamas tarnybai Vokietijos pėstininkų daliniuose, bet dėl ligos, jis buvo atleistas nuo sunkiausių fiziškai karinių mokymų.
Artėjant sąjungininkų kariuomenei, J.Ratzingeris dezertyravo ir kurį laiką buvo karo belaisvių stovykloje, iš kurios 1945-ųjų birželį buvo paleistas į laisvę, praėjus daugiau kaip mėnesiui po nacių Vokietijos kapituliavimo.
