Joe Bidenas pasirašė lendlizo Ukrainai įstatymą

Doncecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka pareiškė, kad Mariupolio gamykloje „Azovstal“, kurią kontroliuoja Ukrainos kariai, vis dar yra per šimtas civilių asmenų.

Pačiame Mariupolyje, pasak P.Kyrylenkos, likę per 100 tūkstančių gyventojų. „Gana sunku pasakyti, kiek iš jų nori išvažiuoti“, – sakė P.Kyrylenka.

„Scanpix“/AP nuotr./„Azovstal“ gamykla

Komentuodamas informaciją apie tai, kad rusai atnaujino „Azovstal“ apšaudymą, P.Kyrylenka pažymėjo: „Paprasčiau pasakyti, kada ten nevyksta apšaudymas.“

Gegužės 7 dieną Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščiuk pareiškė, kad visos moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės iš „Azovstal“ teritorijos buvo evakuoti.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pareiškė, kad Rusija ir Ukraina turėtų derybomis pasiekti paliaubas ir kad Maskvos „pažeminimas“ taikos pastangoms nepasitarnautų.

„Rytoj turėsime kurti taiką – niekada to neužmirškime, – jis sakė žurnalistams. – Turime tai padaryti Ukrainai ir Rusijai esant prie stalo.“

„Diskusijų ir derybų sąlygas nustatys Ukraina ir Rusija, bet tai nebus padaryta neįtraukiant vienai kitos, o juolab jas pažeminant“, – pridūrė Prancūzijos lyderis.

Jungtinių Tautų žmogaus teisių taryba (UNHRC) paskelbė, kad ketvirtadienį sušauks specialią sesiją dėl Rusijos per karą Ukrainoje įvykdytų įtariamų žmogaus teisių pažeidimų. 

Daugiau kaip 50 valstybių pirmadienį parėmė Kyjivo prašymą ir pareikalavo neeilinio Žmogaus teisių tarybos susitikimo „dėl Rusijos agresijos prastėjančiai žmogaus teisių padėčiai Ukrainoje“ išnagrinėti.

Ukrainos ambasadorė prie JT Ženevoje Jevhenija Filipenko sakė, kad taip bus pasiųstas aiškus signalas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui dėl Maskvos tarptautinės izoliacijos.

„Drauge siunčiame dar vieną įtaigią žinią Putinui ir jo karo nusikaltėlių klikai: jūs izoliuoti kaip niekada anksčiau“, – sakė ji tviteryje paskelbtame vaizdo pareiškime.

„Norime pamatyti JT praktinius žingsnius dėl Rusijos [vykdomų] žmogaus teisių pažeidimų Ukrainoje ir karo nusikaltimų, jos kasdien vykdomų prieš mūsų žmones, – sakė ambasadorė. – Tai apima Tyrimų komisijos tyrimą dėl Rusijos nusikaltimų Bučoje ir kitur.“

„Tai taip pat galimybė tarptautinei bendrijai sutelkti dėmesį į padėtį Mariupolyje ir į prievartinį mūsų gyventojų perkėlimą bei kitus pažeidimus... nekaltų civilių ukrainiečių atžvilgiu. Nenurimsime, kol užtikrinsime, kad vykdantys šiuos nusikaltimus būtų patraukti atsakomybėn“, – sakė J.Filipenko.

Sesija prasidės 8 val. Grinvičo (11 val. Lietuvos) laiku ir bus tiesiogiai transliuojama internetu šešiomis oficialiomis JT kalbomis.

Specialiai UNHRC sesijai sušaukti reikia trečdalio – 16 – Tarybos narių pritarimo.

Atitinkamą prašymą parėmė tokios narės kaip Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija, Japonija, Meksika, Nyderlandai, Lenkija, Pietų Korėja, Ukraina ir JAV.

Paramą taip pat išreiškė Tarybai nepriklausančios valstybės stebėtojos, tarp jų Kanada, Kolumbija, Italija, Moldova, Naujoji Zelandija, Norvegija, Peru, Portugalija, Ispanija, Švedija, Šveicarija ir Turkija.

Britų ambasadorius Simonas Manley tviteryje parašė, jog didžiuojasi tuo, kad Britanija palaiko Ukrainą dėl specialiosios sesijos sušaukimo, Rusijai „vykdant Mariupolyje ir kitur Ukrainoje pasibaisėtinus žiaurius nusikaltimus“.

„Atskaitomybė yra svarbi“, – pridūrė jis.

Tai bus tik 34-a Ženevoje įsikūrusios organizacijos, kuri yra pagrindinė JT žmogaus teisių stebėtoja, neeilinė sesija nuo pat jos įkūrimo 2006 metais.

Žmogaus teisių tarybą sudaro 47 valstybės narės, kurias išrenka JT Generalinė Asamblėja.

Rusija buvo Žmogaus teisių tarybos narė, bet balandžio 7 dieną Generalinė Asamblėja Niujorke nubalsavo už jos narystės Taryboje sustabdymą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pareiškė, kad prireiks „dešimtmečių“, kol tokia kandidatė kaip Ukraina įstos į ES, ir pasiūlė prie bloko sukurti platesnę politinę demokratinių valstybių bendruomenę.

„Net jeigu suteiktume jiems kandidatės statusą rytoj, – sakė jis, kalbėdamas apie Ukrainą, – visi puikiai žinome, kad leidimo jiems įstoti (į Bendriją) procesas užtruks kelerius metus, tiesą sakant, neabejotinai kelis dešimtmečius.“

Tačiau E.Macronas atkreipė dėmesį, kad Ukrainai ir kitoms narystės ES siekiančioms šalims, tokioms kaip Moldova ir Sakartvelas, reikia skubiai suteikti vietą Europos širdyje, ir paragino sukurti „Europos politinę bendruomenę“.

Vienas Rusijos įsiveržimo į Ukrainą vasario pabaigoje tikslų buvo sužlugdyti Kijevo siekį integruotis į ES ir į NATO. Dalį Sakartvelo ir Moldovos teritorijų taip pat yra okupavusios Rusijos pajėgos.

Visai prieš E.Macrono kalbą Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen tviteryje parašė, kad ES vykdomoji institucija savo „nuomonę“ dėl Ukrainos narystės pateiks birželį.

Savo kalboje, kur pasisakė už ES sutarties pakeitimus siekiant toliau stiprinti ES federalinę integraciją, E.Macronas pareiškė, jog blokas, „atsižvelgiant į jo integracijos lygį ir ambicijas“, negali būti vienintelė Europos organizacinė institucija.

„Mūsų istorinė pareiga yra sukurti tai, ką šiandien norėčiau apibūdinti kaip Europos politinę bendruomenę“, – kalbėjo Prancūzijos vadovas.

„Ši nauja Europos organizacija leistų demokratinėms Europos valstybėms rasti naują erdvę politiniam bendradarbiavimui, saugumui, bendradarbiavimui energetikos, transporto, investicijų, infrastruktūros, žmonių judėjimo srityse“,  – nurodė E.Macronas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį pasveikino E.Macrono iškeltą idėją sukurti platesnę politinę Europos demokratinių valstybių bendruomenę, apimančią ir Europos Sąjungai nepriklausančias šalis, pavyzdžiui, Ukrainą ir Jungtinę Karalystę.

„Noriu tiesiai šviesiai pasakyti, kad šis pasiūlymas labai įdomus“, – žurnalistams sakė O.Scholzas. Kancleris pridūrė, kad jam „labai malonu išgirsti pasiūlymą, apie kurį kartu diskutuojame“.

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka, svarbus Maskvos sąjungininkas, pirmadienį apkaltino Vakarus remiant nacių idėjas ir „kariaujant su Rusija“ Ukrainoje.

„Nacių sekėjus apsėdo keršto idėja, bet jie nepasirengę atvirai kovoti su sovietinės liaudies įpėdiniais“, – pareiškė A.Lukašenka, sakydamas kalbą Pergalės dienos, minimos Rusijoje ir dalyje kitų buvusių sovietinių šalių, proga.

„Štai kodėl jie tvindo Ukrainą ginklais, kariauja su paminklais, simboliais ir veteranais“, – sakė A.Lukašenka.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Aliaksandras Lukašenka

Jis apkaltino „Vakarų elitą“ suteikiant „nacizmui valstybinės ideologijos rangą“, nors ir niekaip nepagrindė tokios savo minties.

„Ne paslaptis, kad visas Vakarų pasaulis kariauja su Rusija Ukrainoje“, – sakė 67 metų A.Lukašenka, geležiniu kumščiu valdantis Baltarusiją nuo 1994-ųjų.

Jis taip pat kritikavo Vakarų sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, įvestas nuo invazijos į Ukrainą pradžios.

„Niekam užsienyje nerūpi, kad baltarusių kariuomenė nedalyvauja kovose“, – sakė jis ir pridūrė, kad šie „bandymai uždusinti“ Baltarusiją „tik sustiprins ją“.

„Baltarusiai nėra agresoriai, bet išlieka mūsų broliškos Rusijos sąjungininkas ir strateginis partneris; mes remsime ją visais įmanomais būdais“, – kalbėjo A.Lukašenka.

Rusija vasario 24 dieną savo kariuomenę į provakarietišką kaimynę Ukrainą pasiuntė iš savo teritorijos, iš aneksuoto Krymo ir iš Baltarusijos.

Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Benas Wallace'as pirmadienį apkaltino Rusijos prezidento Vladimiro Putino režimą, kad šis esąs „fašizmo veidrodinis atspindys“, Maskvai surengus kasmetinį Pergalės paradą Raudonojoje aikštėje.

B.Wallace'as, buvęs karininkas, savo kalboje pareiškė, kad medaliais pasipuošę V. Putino generolai turėtų stoti prieš karinį tribunolą už savo vadovavimą karui prieš Ukrainą.

Kalbėdamas Londone veikiančiame Nacionaliniame kariuomenės muziejuje B.Wallace'as sakė, kad „per invaziją Ukrainoje Putinas, jo artimiausia aplinka, jo generolai dabar yra fašizmo ir tironijos, [gyvavusių] prieš 77 metus, veidrodinis atspindys“.

Jis kaltino V.Putino režimą „kartojant praeito šimtmečio totalitarinių režimų klaidas“.

„Jiems ir Putinui negali būti jokios Pergalės dienos – tik nešlovė ir neabejotinas pralaimėjimas Ukrainoje“, – pridūrė B.Wallece'as.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Benas Wallace'as

V.Putinas savo ruožtu sakydamas kalbą Pergalės dienos proga, kai minimos Sovietų Sąjungos pergalės prieš nacistinę Vokietiją metinės, teisino Rusijos invaziją į Ukrainą, pareiškęs, kad kaimyninėje šalyje per „specialiąją karinę operaciją“ vykdoma „denacifikacija“.

Pirmadienį kreipdamasis į Raudonojoje aikštėje išrikiuotus karius V.Putinas sakė, kad Ukrainoje jie „kovoja už Tėvynę“, nes Rusijai buvo iškilusi „nepriimtina grėsmė“.

„Niekas neužmiršta Antrojo pasaulinio karo pamokų“, – teigė Kremliaus vadovas.

B.Wallace'as pažymėjo, kad jam norisi „atkreipti dėmesį į Rusijos generolų, tviskančių savo išpuoselėtomis paradinėmis uniformomis, slegiamų auksinių pynučių ir blizgančių medalių, absurdiškumą“.

„Jų kariuomenės vadovybė nuvylė paprastus karius tokiu mastu, kad jiems derėtų stoti prieš karinį tribunolą“, – teigė sekretorius.

Jis pridūrė, kad Rusijos kariuomenė „visokeriopai bendrininkauja Putinui grobiant jų protėvių išdidžią istoriją... kai buvo atremtas fašizmas“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį sakė besididžiuojantis ukrainiečiais, kovojusiais su nacizmu, ir pabrėžė neleisiąs pergalės Antrajame pasauliniame kare „savintis“ vien rusams.

B.Wallace'as sakė, jog Ukrainoje kovojančios V.Putino pajėgos „gana sparčiai“ eikvoja savo moderniausią tiksliai nutaikomą ginkluotę, kurios gamyba yra priklausoma nuo Vakaruose gaminamų komponentų tiekimo.

„Tiesa tokia, kad Rusijos generalinis štabas nesusitvarko, ir jie tai žino“, – teigė jis.

Gynybos sekretorius tvirtino, kad „Putinas privalo pralaimėti Ukrainoje“ ir pridūrė, kad „tebėra potencialo“ tokiai baigčiai, bet Kyjivas turi apsispręsti, ką laikytų savo pergale.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis, pirmadienį atvykęs į Ukrainos pietinį Odesos uostamiesty su iš anksto neskelbtu vizitu, buvo priverstas nutraukti vieną susitikimą ir skubėti į slėptuvę, paskelbus oro atakos pavojų, pranešė vienas Europos Sąjungos pareigūnas.

Naujas Rusijos raketų smūgis Odesoje buvo surengtas per Ch.Michelio derybas su Ukrainos ministru pirmininku Denysu Šmyhaliu.

„Per susitikimą su premjeru dalyviai turėjo jį nutraukti ir persikelti į slėptuvę, kai Odesos sričiai vėl smogė raketos“, – nurodė pareigūnas.

Ch.Micheliui per jo vizitą buvo aprodytas uostas, jis „savo akimis galėjo pamatyti Rusijos karo poveikį pasaulinėms tiekimo grandinėms“, sakė pareigūnas.

„Daug tonų grūdų, įstrigusių uoste dėl Rusijos [vykdomos] Juodosios jūros blokados siekiant ne tik pakenkti Ukrainos ekonomikai, bet ir trukdyti pasauliui gauti gyvybiškai svarbaus maisto, sukelti pavojų maisto saugumui visame pasaulyje“, – sakė jis.

Ukraina yra labai svarbi kviečių eksportuotoja, bet invazija sutrikdė ir sėją, ir paskirstymą, nes Rusija griauna transporto infrastruktūrą ir blokuoja Odesą – pagrindinį grūdų eksporto uostą.

Prieš karą Ukrainos eksportas sudarė apie 12 proc. pasaulinio kviečių eksporto; dėl šio konflikto smarkiai išaugo maisto prekių kainos.

Ch.Michelis taip pat išklausė Ukrainos karinio jūrų laivyno vado informaciją apie „Rusijos raketų, paleistų iš jūros, padarytą žalą ir galėjo pats pamatyti beprasmišką vieno gyvenamojo pastato sugriovimą ir poveikį nekaltiems civiliams“, sakė minėtas pareigūnas.

Estijos informacinių sistemų tarnybos (RIA) reagavimo į kibernetinius incidentus padalinys CERT-EE nustatė, kad pirmadienį ryte Užsienio reikalų ministerijos tinklalapis tapo elektroninės paslaugos trikdymo atakų (angl. Denial of Service, DoS) taikiniu.  

DoS atakos prasidėjo 7 val. 49 min. (ir Lietuvos laiku). 

Tokių atakų tikslas – taip paveikti kompiuterinę sistemą arba tinklą, kad kompiuterinės paslaugos taptų neprieinamos vartotojams.

Dėl kenkėjiškų užklausų Užsienio reikalų ministerijos tinklalapis tapo neprieinamas, tačiau ministerijos darbas nebuvo paveiktas, informavo ministerija naujienų agentūrą BNS. 

Ministerijos tinklalapis vėl tapo pasiekiamas 11 val. 45 minutės.  

Europos Komisija kitą mėnesį pateiks savo atsakymą dėl karo draskomos Ukrainos prašymo tapti Bendrijos nare, pirmadienį pranešė jos pirmininkė Ursula von der Leyen.

EK vadovė socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė, kad kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir laukia atsakymų į klausimyno dėl Ukrainos narystės klausimus. 

„Europos Komisija sieks pateikti savo nuomonę birželio mėnesį“, – pridūrė ji.

Balandžio mėnesį U.von der Leyen lankėsi Kijeve, kad parodytų solidarumą su Ukraina, ir pažadėjo, kad Briuselis apsvarstys ilgalaikį Ukrainos siekį prisijungti prie bloko.

Oficialiai sprendimą dėl kandidatės statuso suteikimo šaliai turi priimti 27 ES narės, pasiremdamos ekspertų rekomendacijomis iš Europos Komisija, kuri prižiūrėtų sudėtingą ir potencialiai ilgą stojimo procesą.

Siekiant narystės Bendrijoje Ukrainai teks laikytis griežtų valdymo standartų, kovoti su korupcija ir laikytis teisinės valstybės principų.

Rusijos ambasadorius Lenkijoje Sergejus Andrejevas buvo apipiltas raudonais dažais, kai dėjo gėlių vainiką sovietų karių kapinėse-mauzoliejuje gegužės 9-ąją. Kiek anksčiau ten pat ant vieno iš postamentų kažkas užrašė „Nužudyti Putiną“, praneša tvn24.pl. Užrašyta tai buvo mėlynos ir geltonos spalvos dažais.

Gegužės 9 d. rytą vienoje lankomiausių Rusijos naujienų svetainių Lenta.ru buvo paskelbti keli straipsniai, kuriuose griežtai kritikuojamas karas Ukrainoje ir Rusijos valdžios institucijos.

Pavyzdžiui, buvo paskelbti straipsniai su tokiomis antraštėmis: „Rusijos kariuomenė pasirodė esanti vagių ir plėšikų armija“ arba „Vladimiras Putinas tapo apgailėtinu diktatoriumi ir paranojiku“. Keletas straipsnių ir svetainės pagrindinio puslapio ekrano nuotrauka išliko interneto archyve. Jie pasirašyti Lenta.ru darbuotojų vardais. 

Visi straipsniai prasidėdavo paneigimu, kad „ši medžiaga nebuvo derinta su vadovybe, o Prezidento administracija už jos paskelbimą suteiks leidiniui žvaigždutes“.

„Mediazonos“ šaltinis Lenta.ru patvirtino, kad tai padarė portalo darbuotojai, pakeisdami tekstą kitose naujienose, kurios jau buvo paskelbtos anksčiau.

Už tai atsakomybę prisiėmė Ekonomikos ir Gyvenamosios aplinkos skyrių vadovas Jegoras Poliakovas ir šių skyrių redaktorė Aleksandra Mirošnikova. „Mediazona“ paskelbtame pareiškime J.Poliakovas teigė, kad ju juo jau pabendravo, todėl jis mano, kad galima sakyti, jog jau nebedirba Lenta.ru.

Jis taip pat patvirtino, kad į svetainę nebuvo įsilaužta, medžiagą paskelbė patys darbuotojai. „Pagrindinė priežastis – sąžinė. Suprantu, kad Rusijos žiniasklaidos erdvė jau seniai susiskaldžiusi į “rankų skėsčiojimo„ segmentus, ir Lenta.ru jiems nepriklauso“, – paaiškino J.Poliakovas ir paragino visus karo priešininkus susivienyti, nepriklausomai nuo pažiūrų.

„Po masinio blokavimo šalyje beveik neliko žiniasklaidos, kurią būtų galima žiūrėti be VPN arba dumscrollingo per televizorių. Turime milžinišką auditoriją, į kurią, be kita ko, įdėjau daug pastangų, todėl su Saša nusprendėme, kad toks pasirodymas būtų vienintelis teisingas dalykas“, – apie pasiruošimą akcijai pasakojo J.Poliakovas ir pridūrė, kad žurnalistai atrinko 40-45 svarbiausias karo aktualijas, kurias nutylėjo Rusijos žiniasklaida.

Lenta.ru dar nepateikė komentarų.

Ukrainos Luhansko regiono gubernatorius Serhijus Gaidajus paskelbė, kad Rusijos kariuomenė bando atkirsti Luhansko regioną nuo likusios Ukrainos dalies užimdama Lisičansko-Bachmuto greitkelį. S.Gaidajaus teigimu, rusų pajėgų karinė įranga jau gabenama per Severskij Doneco upę.

„Ši diena – lemtinga. Kovosime už gyvenimo kelią, – pareiškė S.Gaidajus, pridūręs, kad Rusija perkėlė per Severskij Donecą karinę techniką pontoniniais tiltais. – Jei Rusija ten įsitvirtins, ji galės išvystyti puolimą ir atkirsti Luhansko regioną.

Tai reikš vienintelės saugumo ir komunikacinės jungties su kitais regionais netekimą. Tikime Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis! Yra kaip smūgiuoti orkams.“

Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Benas Wallace'as pirmadienį pavadino „absurdu“ medaliais ir ordinais pasipuošusių Rusijos kariuomenės vadų dalyvavimą vadinamajai Pergalės dienai skirtame parade Maskvoje, kurio pagrindiniu akcentu tapo prezidento Vladimiro Putino kalba.

V.Putinas atidarė didžiulį paradą sostinės Raudonojoje aikštėje, kuris kasmet rengiamas paminėti Sovietų Sąjungos pergalę prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare. Šįmet paradas vyksta Rusijai patyrus didžiulių nuostolių Ukrainoje.

Britų gynybos sekretorius, pats buvęs karys, vėliau pirmadienį turėtų pasakyti kalbą Nacionaliniame kariuomenės muziejuje.

„Visi profesinės karo tarnybos kariai turėtų būti pasibaisėję tokiu Rusijos armijos elgesiu“, – savo kalboje ketina pabrėžti B.Wallace'as.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Benas Wallace'as

Jo kalbos ištraukas iš anksto paskelbė Gynybos departamentas.

„Jie ne tik vykdo neteisėtą invaziją ir karo nusikaltimus. Jų aukščiausia karinė vadovybė taip nuvylė savo karius, kad turėtų būti teisiama karo lauko teisme“, – pasakys B.Wallace'as.

V.Putinas pirmadienį kreipdamasis į tūkstančius Maskvos Raudonojoje aikštėje susirinkusių karių sakė, kad rusų pajėgos Ukrainoje gina „Tėvynę“.

Jis teisino Rusijos karinę agresiją tvirtindamas, kad rusų pajėgos vykdo kaimyninės šalies „denacifikaciją“.

Britų gynybos sekretorius sakė, kad nori „atkreipti dėmesį į Rusijos generolų, besipuikuojančių išpuoselėtomis paradinėmis uniformomis ir apsikarsčiusių daugybe medalių, absurdiškumą“.

Anot jo, šie generolai „besąlygiškai prisidėjo prie to, kad Putinas savo tikslams pasitelkė jų protėvių istoriją... apie fašizmo atrėmimą“.

Rusijos vyriausiasis derybininkas Vladimiras Medinskis pirmadienį pareiškė, kad derybos su Ukraina dėl paliaubų nėra sustojusios ir vyksta nuotoliniu būdu.

Anksčiau Maskva kaltino Kyjivą stabdant derybas ir naudojantis pranešimais apie rusų pajėgų įvykdytus nusikaltimus, kad būtų galima delsti. Rusija neigia, kad taikosi į civilius per invaziją į Ukrainą, kurią vadina „specialiaja karine operacija“.

Ukrainojo kovodamas su Rusijos okupantais žuvo žinomas jūrų karininkas, jūrų aviacijos vado pavaduotojas, pulkininkas Ihoris Bedzajus, savo paskyroje „Facebook“ pranešė fondo „Return Alive“ direktorius, jūrų ir karo ekspertas Tarasas Čmutas.

Pilotas žuvo vykdydamas kovinę užduotį kaip karinio sraigtasparnio Mi-14 įgulos narys. Sraigtasparnį numušė Rusijos naikintuvo paleista raketa raketa

T.Čmutas pasakojo, kad I.Bezdajui vadovaujant Ukrainai buvo išsaugota jos jūrų aviacija.

„Vienas geriausių karinio jūrų laivyno karininkų, jūrų aviacijos vado pavaduotojas pulkininkas Ihoris Bedzajus žuvo Ukrainos danguje. Jis geriau žinomas kaip buvęs 10-osios jūrų aviacijos brigados Kryme vadas.

2014 m. pulkininkas Bezdajus buvo beveik vienintelis iš visos laivyno vadovybės, kuris parodė lyderystę ir ryžtą – kol visi laukė mitinių “įsakymų iš Kijevo„, jis suorganizavo personalą, paruošė įrangą ir okupantų akivaizdoje perkėlė visus tinkamus naudoti orlaivius į žemyną. Kitą dieną jis tai pakartojo su tuo, ko nepavyko išskristi pirmąją dieną“, – rašė T.Čmutas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, pirmadienį atidarydamas kasmetinį paradą, skirtą vadinamajai Pergalės dienai pažymėti, pareiškė, esą rusų pajėgos Ukrainoje gina „Tėvynę nuo absoliučiai nepriimtinos grėsmės“.

Maskvos Raudonojoje aikštėje susirinkusiems tūkstančiams karių V.Putinas melagingai sakė, kad Rusijos pajėgos Ukrainoje tęsia kovą su „nacizmu“, tačiau svarbu „padaryti viską, kad pasaulinio karo siaubas nepasikartotų“.

2022 metų gegužės 9-osios paradas Maskvoje

+1

Pasak jo, Rusijos kariniai veiksmai Ukrainoje yra „savalaikis ir būtinas atsakas į Vakarų politiką“ ir „prevencinis žingsnis siekiant išvengti agresijos“.

Rusai gegužės 9-ąją įprastai mini kaip pergalės prieš nacistinę Vokietiją dieną. Tuo metu Europoje Antrojo pasaulinio karo pabaiga minima gegužės 8 dieną, pažymint jungtinėmis visų kovojusių valstybių pastangomis nulemtą jo pabaigą ir 1945 metais šią dieną Vokietijos pasirašytą besąlyginį kapituliacijos aktą.

Plačiau skaitykite ČIA. 

Kremliui švenčiant pergalės dieną Ukrainos prezidentas V.Zelenskis paskelbė pareiškimą, kuriame dar kartą pabrėžė, kad Ukraina laimės. 

„Mes kovojame už savo vaikų laisvę, todėl mes laimėsime. Niekada nepamiršime to, ką mūsų protėviai padarė per Antrąjį pasaulinį karą, per kurį žuvo daugiau kaip aštuoni milijonai ukrainiečių. Labai greitai Ukrainoje bus dvi pergalės dienos. O kažkas neturės nė vienos“, – sakė jis. 

Ukrainos prezidentas pasidalijo vaizdo įrašu:

„Šiandien švenčiame Pergalės prieš nacizmą dieną. Didžiuojamės savo protėviais, kurie kartu su kitomis tautomis antihitlerinėje koalicijoje nugalėjo nacizmą. Ir niekam neleisime aneksuoti šios pergalės. Neleisime jos pasisavinti“, – sakė V.Zelenskis ir pridūrė: „Mes tada laimėjome. Laimėsime ir dabar.“

Antrojo pasaulinio karo pabaiga Europoje minima gegužės 8 dieną, pažymint jungtinėmis visų kovojusių valstybių pastangomis nulemtą jo pabaigą ir 1945 metais šią dieną Vokietijos pasirašytą besąlyginį kapituliacijos aktą.

Rusija tą pačią progą švenčia gegužės 9-ąją ir vadina Pergalės diena prieš nacistinę Vokietiją „Didžiajame Tėvynės kare“.

Taip pat skaitykite ČIA. 

JK gynybos ministerija naujausioje situacijos Ukrainoje apžvalgoje atkreipė dėmesį, kad pradėtas karas atskleidė Rusijos gebėjimo vykdyti tikslius smūgius dideliu mastu trūkumus. 

Pastebima, kad įsiveržimo į Ukrainą pradžioje Rusija viešai gyrėsi savo gebėjimais atklikti karinius smūgius „chirurginiu“ tikslumu bei apriboti šalutinę žalą. Karas parodė, kad Rusijos tiksliųjų šaudmenų atsargos „greičiausiai labai išsekusios“, o tai verčia naudoti lengvai prieinamą, tačiau seną amuniciją, kuri mažiau patikima, mažiau tiksli ir lengviau perimama. 

„Tikėtina, kad Rusijai bus sunku pakeisti jau sunaudotą tiksliąją ginkluotę“, – sakoma apžvalgoje. 

ES turėtų apsvarstyti galimybę perimti įšaldytas Rusijos užsienio valiutos atsargas, kad padėtų padengti Ukrainos atkūrimo po karo išlaidas, interviu laikraščiui „Financial Times“ sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

ES ir jos Vakarų sąjungininkės apribojo Rusijos centrinio banko tarptautines atsargas nuo tada, kai šalis pradėjo invaziją į Ukrainą.

J.Borrellis laikraščiui sakė, kad būtų logiška, jei ES pasielgtų taip, kaip JAV pasielgė su Afganistano centrinio banko aktyvais po to, kai valdžią perėmė Talibanas.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Josepas Borrellis

Vašingtonas įšaldė Afganistano lėšas po to, kai kariuomenė perėmė Talibano valdžią, ir planuoja dalį jų panaudoti Afganistano žmonėms padėti, o likusią dalį laikyti, kad galbūt patenkintų su terorizmu susijusius islamistų kovotojų ieškinius.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas gegužės 9-ąją paragino Kremliaus režimo lyderį V.Putiną nedelsiant nutraukti karą Ukrainoje. 

Vokietijos laikraščiui „Die Welt“ J.Stoltenbergas sakė, kad V.Putinas turėtų atitraukti savo karius iš Ukrainos ir pradėti taikos derybas.

„Mes tvirtai stovime Ukrainos pusėje ir toliau padėsime šiai šaliai apginti savo teisę į savigyną“, – sakė jis.

Ukrainos oficialiosios tarptautinės atsargos per keturis šių metų mėnesius sumenko 3,996 mlrd. JAV dolerių, arba 13 proc., iki 26,945 mlrd. JAV dolerių, pranešė šalies centrinis bankas.

Vien tik praėjusį mėnesį jos sunyko 1,162 mlrd. dolerių, arba 4 procentais.

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis skelbė, kad kas mėnesį Rusijos karinę agresiją patiriančiai Ukrainai reikia iki 7 mlrd. JAV dolerių valstybės biudžeto deficitui padengti, o šaliai prireiks, dabartiniais vertinimais, mažiausiai 600 mlrd. JAV dolerių viskam, ką sunaikino Rusijos kariuomenė, atstatyti.

2021-aisiais Ukrainos oficialiosios tarptautinės atsargos išaugo 6 procentais.

JAV pirmoji ponia Jill Biden sekmadienį atvyko iš anksto neskelbto vizito į Ukrainą ir susitiko su šios šalies prezidento Volodymyro Zelenskio sutuoktine Olena Zelenska.

Jų susitikimas įvyko mokykloje, kurioje glaudžiasi civiliai ukrainiečiai, palikę savo namus dėl karo.

„Norėjau atvykti per Motinos dieną. Pamaniau, kad svarbu parodyti Ukrainos žmonėms, kad šis karas turi baigtis, kad šis karas yra žiaurus ir kad Jungtinių Valstijų žmonės palaiko Ukrainos žmones“, – žurnalistams sakė J.Biden.

70-metė J.Biden buvo įsisegusi didelį Ukrainos vėliavos spalvų ženklelį.

„Scanpix“/AP nuotr./Jill Biden ir Olena Zelenska

JAV pirmoji ponia į Ukrainą atvyko iš Slovakijos, tęsdama regioninę kelionę, kurios metu taip pat aplankė Rumuniją. Šia kelione siekta dar kartą parodyti Amerikos paramą Ukrainai ir šalims, padedančioms Rusijos agresiją patiriantiems ukrainiečiams.

JAV pirmąją ponią kelionėje lydintis amerikiečių pareigūnas sakė, kad tai buvo pirmasis O.Zelenskos pasirodymas viešumoje nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną.

O.Zelenska padėkojo J.Biden „už šį labai drąsų poelgį“.

„Mes suprantame, ką reiškia JAV pirmajai poniai atvykti čia karo metu, kai kasdien vyksta karo veiksmai, kai kasdien, net ir šiandien, kaukia oro pavojaus sirenos“, – sakė ji J.Biden.

O.Zelenska taip pat pabrėžė J.Biden apsilankymo per Motinos dieną simboliškumą.

Plačiau skaitykite ŠIAME straipsnyje

Į Ukrainos kontroliuojamą Zaporižią sekmadienį atvyko aštuoni autobusai su 174 Mariupolio civiliais gyventojais, įskaitant 40 evakuotųjų iš Rusijos pajėgų apgultos uostamiesčio metalurgijos gamyklos „Azovstal“, pranešė naujienų agentūros AFP reporteris.

Tie 40 žmonių šeštadienį buvo evakuoti iš plieno gamyklos, kurioje yra likę paskutiniai ukrainiečių kariai šiame nuniokotame mieste.

Evakuotieji, kai kurie jų – su mažais vaikais, išlipo iš baltų autobusų, atvežusių juos į prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelę Zaporižioje, pietiniame Ukrainos mieste, kuris tapo bėgančiųjų iš Rusijos okupuotų teritorijų centru.

Humanitarinės pagalbos darbuotojai lydėjo pagyvenusius žmones, tarp jų ir moterį neįgaliojo vežimėlyje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Evakuacija iš Mariupolio

„Su palengvėjimu galiu patvirtinti, kad šiandien iš Mariupolio pragaro į saugią vietą pavyko išgabenti dar 174 žmones“, – tviteryje rašė Jungtinių Tautų nuolatinė koordinatorė Ukrainai Osnat Lubrani.

„Mūsų darbas dar nebaigtas. Nepamirštu tų, kurie liko ten“, – pridūrė ji.

Šiuo metu iš Mariupolio saugiais humanitariniais koridoriais evakuota daugiau kaip 600 žmonių, tačiau pastarosiomis dienomis dešimtys gyventojų negalėjo prisijungti prie konvojų, pareiškime teigė O.Lubrani.

„Toliau bendradarbiausime su abiem konflikto šalimis, kad užtikrintume, jog norintiems išvykti būtų suteiktos garantijos tai padaryti saugiai ir jų pasirinkta kryptimi“, – pridūrė ji.

Plačiau skaitykite ČIA. 

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pirmadienį ryte pateikė naujausią padėties šalyje apžvalgą. Joje nurodoma, kad Rusija tęsia plataus masto agresiją bei nesiliauja vykdyti atakų rytinėje šalies dalyje – Donecko ir Luhansko srityse, kurių kontrolę siekia įgyti. 

Generalinis štabas įspėja, kad išlieka didelę raketų smūgių tikimybė visoje šalyje. 

„Daugiausia dėmesio skiriama dalinių pergrupavimui, šaudmenų, degalų papildymui, anksčiau užimtų pozicijų palaikymui ir Ukrainos gynybos pajėgų dalinių judėjimo link valstybės sienos užkardymui“, – Rusijos pajėgų situaciją įvertino Generalinis štabas.

Pranešime taip pat rašoma, kad „siekdamas užkirsti kelią Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinių judėjimui, Rusijos priešas sutelkė iki devyniolikos batalionų taktinių grupių Rusijos Federacijos teritorijoje Belgorodo srityje. Tęsiamas personalo ir karinės įrangos perdavimas siekiant papildyti Ukrainoje didelių nuostolių patyrusių dalinių gretas.“

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Irpinė

Anot Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo, Donecko kryptimi rusų priešas, remiamas lėktuvų ir artilerijos, sutelkė pastangas bandydamas perimti Rubižnės, Popasnos gyvenviečių kontrolę bei ruošiasi tęsti puolamąsias operacijas Siversko, Slovjansko, Lysičansko ir Avdijivkos gyvenvietėse. 

„Laikinai okupuotoje Zaporižios srities teritorijoje užfiksuota atvejų, kai iš vietos gyventojų be rimtos priežasties buvo paimti asmens dokumentai, kurie pažadėti grąžinti, jei pastarieji dalyvaus iškilminguose renginiuose pergalės dienos proga. Laikinai okupuotos Krymo autonominės respublikos teritorijoje rusų priešas aktyviai ruošėsi iškilmingiems paradams“, – rašoma toliau.

Skelbiama, kad Donecko ir Luhansko srityse Ukrainos gynėjai sėkmingai atrėmė šešias priešo atakas, sunaikino 20 tankų, vieną artilerijos sistemą, 28 vienetus šarvuotų kovos mašinų, vieną specialiąją šarvuotąją mašiną ir 5 vienetus priešo transporto priemonių.

Rusija pamiršo viską, kas rūpėjo Antrojo pasaulinio karo nugalėtojams, pareiškė Ukrainos prezidentas V.Zelenskis sekmadienį, dieną prieš Maskvai minint Sovietų Sąjungos pergalę prieš nacistinę Vokietiją.

Smerkdamas Rusijos vykdomą intensyvų apšaudymą Ukrainos rytuose, įskaitant vieną smūgį į mokyklą, jis pareiškė: „Rusija pamiršo viską, kas buvo svarbu Antrojo pasaulinio karo nugalėtojams.“

Kol normalūs žmonės metines sieja su taika ir šūkiu „Niekada daugiau!“, Rusija tęsia išpuolius, sakė V.Zelenskis savo naktiniame kreipimesi.

„Per Rusijos aviacijos smūgį Bilohorivkoje Luhansko srityje žuvo apie 60 žmonių“, – pridūrė jis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Tai – „civiliai, kurie tiesiog slėpėsi mokykloje nuo apšaudymo. Tai buvo tikslinis smūgis mokyklai. Dar vienas okupantų nusikaltimas“, kalbėjo Ukrainos prezidentas.

„Esu įsitikinęs, kad šiandien Ukraina parodė, jog jau esame visavertė laisvojo pasaulio ir suvienytos Europos dalis“, – pridūrė jis.

Antrojo pasaulinio karo pabaiga Europoje minima gegužės 8 dieną, pažymint jungtinėmis visų kovojusių valstybių pastangomis nulemtą jo pabaigą ir 1945 metais šią dieną Vokietijos pasirašytą besąlyginį kapituliacijos aktą.

Rusija tą pačią progą švenčia gegužės 9-ąją ir vadina Pergalės diena prieš nacistinę Vokietiją Didžiajame Tėvynės kare.

Maskvos Raudonąja aikšte per šią dieną rengiamą paradą žygiuos tūkstančiai karių, taip pat bus demonstruojami tankai, šarvuočiai ir raketų paleidimo įrenginiai.

Ukrainos kariai, esantys Rusijos apsuptoje ir nuolat apšaudomoje „Azovstal“ gamykloje atsidūrė aklavietėje, rašo BBC ukrainiečių kalba. Įstrigusieji teigia, kad jei Ukraina ir tarptautinės organizacijos vis dar nesusitars su Rusija dėl karo veiksmų nutraukimo ir ukrainiečių kovotojų išvedimo iš miesto, jie, tikėtina, žus.

„Nerealūs žygdarbiai nerealiomis sąlygomis“ bei kova prieš tankus su peiliais rankose – taip „Azovstal“ gynybą apibūdino „Azov“ pulko vado pavaduotojas Sviatoslavas Palamaras interviu BBC.

„Scanpix“/AP nuotr./„Azovstal“ gamykla

S.Palamaras pasakojo, kad vyksta intensyvus gamyklos bombardavimas iš oro, apšaudoma artilerija ir t.t. „Praėjusią naktį suskaičiavome daugiau kaip 25 lėktuvus, mėtančius bombas. Tai buvo trys strateginiai bombonešiai, tankai, pėstininkai, minosvaidžiai, snaiperiai, kulkosvaidžiai ir kt.“ – pasakojo jis ir pabrėžė, kad jokių paliaubų nėra, todėl nežinia ar pavyks evakuoti sužeistuosius. 

„Mes nebeturime chirurginių instrumentų. Kvalifikuotos medicininės pagalbos suteikti neįmanoma“, – kalbėjo jis. 

Vaizdo įrašo STOP kadras/Sviatoslavas Palamaras

Paklaustas, kiek žuvusiųjų ir sužeistųjų dabar yra gamykloje S.Palamaras atsakė: „Neįvardysiu žuvusiųjų skaičiaus. Iš tiesų kalbame apie šimtus Ukrainos karių. Beveik 600 žmonių buvo sužeisti. Tačiau šis skaičius kasdien didėja, kaip ir žuvusiųjų skaičius.“

BBC jis taip pat pasakojo, kad nuo pat Rusijos puolimo pradžios Mariupolį ir „Azovstal“ ginantys kariai girdėjo pažadus ir prašymus išsilaikyti, pradžioje iki kovo, bet jam atėjus niekas nepasikeitė, vėliau – balandžio vidurio, tačiau rezultatas tas pats: „Galiausiai vėl nieko.“

Nuotr. iš „Facebook“/36-osios kontradmirolo Michailo Bilinskio jūrų pėstininkų brigados karys

Mariupolio gynėjas sakė besitikintis, jog su žiniasklaidos ir politikų pagalba pavyks suorganizuoti sužeistų karių evakuaciją, o likusius karius, tarpininkaujant tarptautinei bendruomenei, išgabenti į saugią zoną. 

„Mano nuomone, įgula padarė daugiau, nei galėjo. Jūs galite suprasti, su kokia didžiule priešo jėga mes kovojame.“

Kalbėdamas apie civilių evakuaciją S.Palamaras BBC pabrėžė nusivylęs politikų kalbomis apie sėkmingą operaciją: „Prieš dvi dienas trys mūsų kariškiai žuvo kaip tik per paliaubas, paskelbtas civiliams gyventojams evakuoti iš Azovstalio. Į transporto priemonę, turėjusią paimti civilius gyventojus ir nuvežti juos į paskirties vietą, pataikė nešiojamosios priešlėktuvinės gynybos sistemos. Vienas karys žuvo, šeši buvo sužeisti. Dar du kariai žuvo nuo bombų, numestų iš bepiločio orlaivio. Tai vyko paliaubų bei evakuacijos metu.

<...> Šimtai civilių buvo išvežti, bet jie nė žodžiu neužsiminė apie ukrainiečių karius, apie tai, kad jie žuvo.“

Pasak S.Palamaro, dabar būtina pasiekti, kad kovos veiksmai gamyklos teritorijoje baigtųsi ir būtų galima išvežti sužeistuosius, o likusius karius perkelti į saugią trečiosios šalies arba Ukrainos teritoriją.

„Šie kariai, patikėkite, to nusipelnė. Šie vaikinai tokiomis Ukrainos sąlygomis padarė neįmanomą dalyką. Grubiai tariant, jie mėto peilius į lėktuvus ir tankus. Nežinau, ar istorijoje būta tokio didvyriškumo precedentų“, – sakė jis. 

Ukrainos kontrpuolimas į šiaurės rytus nuo Charkivo veikiausiai privertė Rusijos karius persigrupuoti, o ne stiprinti įstrigusias Rusijos puolamąsias operacijas kitose Rytų Ukrainos vietose, teigiama naujausioje Karo instituto atliktoje konflikto analizėje.

Tikėtina, kad Rusijos pajėgos telkiamos Belgorode tam, kad būtų dislokuotos Charkivo miesto regione bei neleistų Ukrainos kontrpuolimui šiame regione išsiplėsti bei pasiekti sieną. 

Rusijos pajėgos ir toliau bandė pasiekti Donecko ir Luhansko sričių administracines ribas, tačiau nuo šeštadienio, kai užėmė Popasną, didelių teritorinių laimėjimų jos nepasiekė, pridūrė JAV įsikūręs analitinis centras.

Kiti galimi įvykiai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:

• Tikėtina, kad Rusijos pajėgos ir toliau sujungs puolimo veiksmus į pietus nuo Iziumo su puolimu į vakarus nuo Donecko, siekdamos apsupti Ukrainos karius pietinėje Charkivo srityje ir vakarinėje Donecko dalyje.
• Rusija gali pakeisti Donecko ir Luhansko liaudies respublikų statusą, galbūt sujungdama jas į vieną „Donbaso respubliką“ ir (arba) tiesiogiai prijungdama prie Rusijos.
• Rusijos pajėgos, matyt, nusprendė užimti gamyklą „Azovstal“ sausumos puolimu ir tikriausiai atitinkamai tęs operacijas.
• Gali būti, kad Rusijos pajėgos ruošiasi artimiausiomis dienomis vykdyti atnaujintas puolamąsias operacijas ir užimti visą Chersono sritį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį vėlai vakare patvirtino tai, ko daugelis baiminosi: per išpuolį žuvo 60 žmonių, kurie slėpėsi Bilohorivkos mokykloje, kurią šį savaitgalį bombardavo Rusijos pajėgos.

Išpuolio metu toje mokykloje buvo pasislėpę apie 90 žmonių.

S.Haidajaus „Telegram“ kanale publikuota nuotr. /Luhansko regione ant mokyklose, kurioje slėpėsi žmonės, Rusija numetė bombą

Jungtinės Karalystės vyriausybė sekmadienį paskelbė naujas sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, nukreiptas prieš 1,7 mlrd. svarų sterlingų (2,1 mlrd. JAV dolerių) vertės prekybą.

Sankcijos apima importo muitus ir eksporto draudimus bei yra taikomos siekiant „dar labiau susilpninti V.Putino karinę mašiną“, teigiama Iždo departamento ir Tarptautinės prekybos departamento bendrai paskelbtame pareiškime.

Pareiškime teigiama, kad naujieji importo muitai bus taikomi 1,4 mlrd. svarų sterlingų (1,7 mlrd. JAV dolerių) vertės prekėms, įskaitant platiną ir paladį.

 Rusija yra viena didžiausių platinos ir paladžio gamintojų pasaulyje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

„Esame pasiryžę padaryti viską, kad sutrukdytume Putino tikslams Ukrainoje ir pakenktume jo neteisėtai invazijai, kurios metu buvo įvykdyti barbariški veiksmai prieš Ukrainos žmones“, – sakė Jungtinės Karalystės valstybės sekretorė tarptautinei prekybai Anne-Marie Trevelyan.

Planuojama uždrausti eksportuoti daugiau kaip 250 mln. svarų sterlingų (308 mln. JAV dolerių) vertės prekes iš tų Rusijos ekonomikos sektorių, kurie yra labiausiai priklausomi nuo Jungtinės Karalystės prekių, pavyzdžiui, cheminių medžiagų, plastiko, gumos ir mašinų.

Dėl naujausio sankcijų paketo bendra produktų, kuriems nuo Rusijos neteisėtos invazijos į Ukrainą pradžios taikomos visiškos arba dalinės importo ir eksporto sankcijos, vertė viršija 4 mlrd. svarų sterlingų (4,9 mlrd. JAV dolerių).