Visa tai – gera žinia Rusijos prezidentui. Vakarų sankcijos nesugebėjo paversti superturtingųjų jo priešininkais, o botago ir meduolio politika padarė juos tyliais režimo rėmėjais.
Buvęs bankininkas ir milijardierius Olegas Tinkovas gerai žino, kaip veikia botagas.
Kitą dieną po to, kai jis savo socialinio tinklo „X“ (anksčiau „Twitter“) paskyroje pavadino karą „beprotišku“, su jo verslo aukščiausiais vadovais susisiekė Kremlius.
Jiems buvo pranešta, kad bankas „Tinkoff“ – tuo metu antras pagal dydį Rusijoje – bus nacionalizuotas, jei nebus nutraukti visi ryšiai su jo įkūrėju.
„Aš negalėjau derėtis dėl kainos, – pasakojo O.Tinkovas „The New York Times“. – Tai buvo kaip su įkaitu: imi tai, ką tau siūlo. Aš negalėjau derėtis.“
Per savaitę su Vladimiru Potaninu – šiuo metu penktu pagal turtą Rusijos verslininku, tiekiančiu nikelį naikintuvų varikliams, – susijusi bendrovė paskelbė apie banko įsigijimą.
Pasak O.Tinkovo, jis buvo parduotas vos už 3 proc. tikrosios vertės.
Pats O.Tinkovas prarado beveik 9 mlrd. dolerių iš savo buvusio turto ir paliko Rusiją.
Kaip pažymėjo verslininkas, tai smarkiai skiriasi nuo to, kaip viskas atrodė iki tol, kol V.Putinas užėmė prezidento postą.
Po Sovietų Sąjungos žlugimo kai kurie rusai neįtikėtinai praturtėjo, perėmė milžiniškų įmonių, kurios anksčiau priklausė valstybei, kontrolę ir pasinaudojo kapitalizmo galimybėmis.
Naujas turtas atnešė jiems įtaką ir galią politinio nestabilumo laikotarpiu – taip atsirado oligarchai.
Įtakingiausias Rusijos oligarchas Borisas Berezovskis teigė, kad būtent jis padėjo V.Putinui gauti prezidento postą 2000 m., o vėliau už tai atsiprašė.
„Aš neįžvelgiau jame godaus ateities tirono ir uzurpatoriaus – žmogaus, kuris sutryps laisvę ir sustabdys Rusijos vystymąsi“, – pareiškė jis dar 2012 m.
Tikėtina, kad B.Berezovskis kiek perdėjo savo vaidmenį, bet faktas, jog Rusijos oligarchai tikrai mokėjo traukioti valdžios elito narių virveles.
Praėjus šiek tiek daugiau nei metams po šių B.Berezovskio žodžių jis buvo rastas negyvas paslaptingomis aplinkybėmis Didžiojoje Britanijoje.
Pasak BBC, kai V.Putinas sukvietė turtingiausius Rusijos žmones į Kremlių, praėjus kelioms valandoms po įsakymo dėl plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d., jiems praktiškai nebuvo kaip paprieštarauti – jie suprato, kad jų turto laukia galingas smūgis.
„Tikiuosi, kad šiomis naujomis sąlygomis mes dirbsime kartu taip pat gerai ir ne mažiau efektyviai“, – tada turtuoliams kalbėjo V.Putinas.
Šiais metais Rusijoje užfiksuotas rekordinis milijardierių skaičius – 140.
Vienas iš susitikime dalyvavusių žurnalistų apibūdino susirinkusius milijardierius kaip „blyškius ir išsekusius nuo nemigos“.
Laikotarpis prieš invaziją buvo itin sunkus Rusijos milijardieriams – kaip ir jos tiesioginės pasekmės.
Remiantis žurnalo „Forbes“ duomenimis, per metus iki 2022 m. balandžio mėn. jų skaičius sumažėjo nuo 117 iki 83 dėl karo, sankcijų ir rublio silpnėjimo. Iš viso jie prarado 263 mlrd. dolerių – vidutiniškai 27 proc. savo turto.
Tačiau, karui įpusėjus, paaiškėjo, kad įsitraukimas į V.Putino karinę ekonomiką gali atnešti milžinišką pelną.
Didelės išlaidos karui paskatino Rusijos ekonomikos augimą daugiau nei 4 proc. per metus 2023 ir 2024 m. Tai buvo naudinga net tiems superturtuoliams, kurie tiesiogiai neuždirbo milijardų iš gynybos sutarčių.
-
Rusijai – didžiulis nuostolis kosmose: kas nutiko
-
Volodymyras Zelenskis: susitarimą dėl karo pabaigos turi pasirašyti Ukraina, Rusija, Europa ir JAV
-
Kremlius: derybos dėl karo Ukrainoje pabaigos pasiekė baigiamąjį etapą
-
Rusija atidarė okupuoto Mariupolio dramos teatrą: beveik prieš 4 metus ten nužudė 600 žmonių
-
Volodymyras Zelenskis: Rusijos smūgiai Ukrainai neatitinka Vladimiro Putino retorikos su JAV vadovu
2024 m. daugiau nei pusė Rusijos milijardierių vienaip ar kitaip dalyvavo aprūpinant kariuomenę arba gavo naudos iš invazijos, įvertino ekspertas Giacomo Tonini iš „Forbes Wealth“ komandos.
„Ir tai net neatsižvelgiant į tuos, kurie nėra tiesiogiai įtraukti, bet vis tiek turi tam tikrų ryšių su Kremliumi. Manau, teisinga sakyti, kad kiekvienas, kuris vykdo verslą Rusijoje, turi turėti ryšių su valdžia“, – teigė jis BBC.
Šiais metais Rusijoje užfiksuotas rekordinis milijardierių skaičius – 140 – „Forbes“ sąraše. Jų bendras turtas (580 mlrd. dolerių) buvo tik 3 mlrd. mažesnis už istorinį maksimumą, užfiksuotą dar iki invazijos pradžios.
Žino, kas laukia tų, kurie nepaklus
Leisdamas lojalistams praturtėti, V.Putinas tuo pačiu nuosekliai baudžia tuos, kurie atsisako eiti koja kojon su jo politika, pastebima straipsnyje.
Rusai gerai prisimena, kas nutiko naftos magnatui Michailui Chodorkovskiui. Kadaise turtingiausias žmogus Rusijoje praleido 10 metų kalėjime po to, kai 2001 m. įkūrė prodemokratinę organizaciją.
Po invazijos beveik visi Rusijos milijardieriai sėdi it prisisėmę vandens į burną, o nedaugelis tų, kurie viešai pasisakė prieš karą, buvo priversti palikti šalį ir atsisveikinti su didžiąją dalimi savo turto.
Turtingiausi rusai atlieka svarbų vaidmenį V.Putino kariniuose veiksmuose, ir daugelis iš jų – konkrečiai 37 verslininkai, 2022 m. vasario 24 d. pakviesti į Kremlių – pateko į Vakarų sankcijų sąrašą.
Tačiau jei Vakarai siekė juos nuskurdinti ir nuteikti prieš Kremlių, jie patyrė nesėkmę – atsižvelgiant į jų turto išsaugojimą ir disidentiškų nuomonių tarp Rusijos milijardierių nebuvimą.
„Nebuvo jokio plano“
Jei kas nors iš jų ir galvojo apie pabėgimą į Vakarus su savo milijardais, sankcijos tai padarė neįmanoma misija.
„Vakarai padarė viską, kas įmanoma, kad Rusijos milijardieriai susiburtų aplink vėliavą“, – mano Aleksandras Koljandras iš Europos politikos analizės centro (CEPA).
„Nebuvo jokio plano, jokios idėjos, jokio aiškaus kelio, kuriuo kas nors iš jų galėtų „išlipti iš laivo“. Turtui buvo taikomos sankcijos, sąskaitos buvo įšaldytos, pinigai konfiskuoti. Visa tai iš tiesų padėjo Putinui mobilizuoti milijardierius, jų turtą ir pinigus bei panaudoti juos Rusijos karinės ekonomikos palaikymui“, – paaiškino jis BBC žurnalistams.
Užsienio įmonių pasitraukimas po invazijos taip pat sukūrė vakuumą, kurį greitai užpildė Kremliui artimi verslininkai, kuriems buvo leista už grašius supirkti ypač didelį pelną nešusius turtus.
Tai suformavo naują „įtakingų ir aktyvių lojalistų armiją“, komentavo Oleksandra Prokopenka iš „Carnegie“ tarptautinės taikos instituto Rusijos ir Eurazijos centro.
„Jų ateities gerovė priklauso nuo ilgalaikio konflikto tarp Rusijos ir Vakarų, o didžiausia baimė – ankstesnio savininko sugrįžimas“, – sakė analitikė.
Tik 2024 m. Rusijoje taip atsirado 11 naujų milijardierių, nurodė G.Tonini.
Rusijos lyderis išlaiko griežtą kontrolę pagrindiniams šalies veikėjams, nepaisant karo ir Vakarų sankcijų – ir tam tikra prasme būtent dėl jų.
