Sekite 15min Google
Tai buvo vienintelis vaidybinis filmas konkurse, kurį režisavo moteris.
Juosta „Woman Unknown“ sulaukė daug diskusijų dėl savo siužeto, kuris kino ekranuose nagrinėjamas itin retai, bei dėl to, kad režisierė May el Toukhy (Mei Tuchi) buvo viena iš nedaugelio moterų režisierių Venecijos kino festivalyje.
Be jos, tarp 21 filmo, pretendavusio į apdovanojimus žvaigždžių kupinoje Venecijos uždarymo ceremonijoje, buvo tik dar viena moteris – Izraelio režisierė Rachel Szor (Reičel Šor), viena iš šiurpą keliančio dokumentinio filmo „NAZA“ apie Izraelio karą Gazos Ruože kūrėjų.
„Woman Unknown“ pasakoja apie moters kūną kaip apie mūšio lauką ir viešą reikalą. Kartu šis filmas atskleidžia istoriją apie moteris, kurios yra nematomos, nepastebimos ir neturi balso“, – ceremonijoje kalbėjo M. el Toukhy.
Šių metų žiuri pirmininkė, JAV aktorė ir režisierė Maggie Gyllenhaal (Megi Džilenhal), atidarymo dieną kėlė klausimą dėl moterų režisuotų filmų trūkumo, tačiau baigiamojoje spaudos konferencijoje šia tema daugiau kalbėti nepanoro.
„Manau, kad pavargau vėl ir vėl kalbėti ta pačia tema, – sakė ji. – Tiesiog noriu pasidžiaugti meistriškai sukurtu filmu, kuris man pasirodė lyg lazerio spindulys.“
Kiti nugalėtojai
Šeštadienio apdovanojimų ceremonija užbaigė 10 dienų trukusią, dažnai tamsią bei neramią programą. Festivalio direktorius Alberto Barbera (Albertas Barbera) žadėjo, kad ji atspindės karo draskomą ir nerimo kupiną pasaulio būseną.
Antrąją vietą ir „Sidabrinį liūtą“ pelnė filmas „Possible Love“ – jautri santykių studija, kurią sukūrė Pietų Korėjos autorinio kino kūrėjas Lee Chang-dongas (Li Čangdongas). Ši juosta buvo viena geriausiai įvertintų festivalyje.
Geriausio režisieriaus apdovanojimas atiteko Rusijoje gimusiam Iljai Chržanovskiui už jo didžiulį, maištingą ir eksperimentinį kino projektą „DAU“, pasakojantį apie sudėtingą sovietų branduolinės programos tėvo Levo Landau gyvenimą.
Daugiau nei tris valandas trunkantis filmas buvo pradėtas kurti prieš du dešimtmečius. Jame dalyvavo 2 tūkst. žmonių, iš kurių daugelis buvo aktoriai, kelis mėnesius gyvenę savo vaidmenimis visiškai atkurtoje slaptoje sovietų tyrimų institucijoje, kol I. Chržanovskis juos filmavo.
„Ne visi tikėjo, kad filmas bus baigtas, bet aš visada tikėjau“, – susirinkusiesiems sakė jis, apdovanojimą skirdamas Ukrainos žmonėms, „kurie šiame baisiame kare kovoja už savo laisvę“.
Geriausio aktoriaus apdovanojimą pelnė Johnas Malkovichius (Džonas Malkovičius) už pavargusio CŽA agento vaidmenį juodojoje komedijoje „Laukinis arklys Devyni“ (Wild Horse Nine). Joje pasakojama, kaip jis su kolega išvyksta pailsėti į Velykų salą Čilėje prieš pat 1973 metų JAV remiamą karinį perversmą.
Kino žurnalas „Variety“ rašė, kad J. Malkovichius „kelia šurmulį dėl apdovanojimų“ ir prognozavo jam galimą pirmąjį geriausio aktoriaus „Oskarą“ kitoje apdovanojimų ceremonijoje.
Geriausia aktore išrinkta Danijos aktorė Mathilde Arcel (Matildė Arsel). Tai buvo pirmasis jos vaidmuo kine – filme „Woman Unknown“ ji suvaidino būsimą nuotaką, karštligiškai bandančią nuslėpti praeities santykių su naciu gėdą.
30 metų aktorė Venecijoje naujienų agentūrai AFP sakė, kad nemėgsta šlovės ir žinomumo, tačiau M. Gyllenhaal jai prognozavo dar didesnę sėkmę.
„Manau, kad ji mus tiesiog priblokš“, – žurnalistams teigė M. Gyllenhaal.
Filmas apie Gazos Ruožą
„NAZA“, kurį sukūrė „Oskaro“ laureatai Izraelio režisieriai Yuvalis Abrahamas (Juvalis Abrahamas) ir R. Szor, kai kurių kritikų buvo įvardijamas kaip pretendentas į geriausio filmo apdovanojimą, kai ketvirtadienį po premjeros sulaukė rekordinių 25 minučių stovinčių žiūrovų ovacijų.
Vietoj to filmas pelnė specialųjį žiuri prizą – apdovanojimą, kurį žiuri kasmet skiria už išskirtinį kūrinį.
Savo 80 minučių trukmės filme Y. Abrahamas ir R. Szor kalbėjosi su 24 Izraelio kariuomenės ar žvalgybos informatoriais. Jie atskleidė, kaip dirbtiniu intelektu pagrįstos nusitaikymo sistemos, naudojamos Gazos Ruožo bombardavimui, nusinešė dešimčių tūkstančių civilių gyvybes.
„Izraelio žvalgybos pareigūnai, su kuriais kalbėjomės, pasakojo, kad šis masinis žudymas yra sistemingas: ne atsitiktinis, o suplanuotas, o šios žmogžudystės ir politika yra pagrįstos visišku palestiniečių nužmoginimu“, – auditorijai sakė Y. Abrahamas.
Kino žurnalas „Screen“ filmą apibūdino kaip sukrečiantį, o „The Hollywood Reporter“ teigė, kad jis kelia „pasipiktinimą ir, be abejo, giliausią pasibjaurėjimą dabartiniu Izraelio režimu“.
Izraelio kariuomenė sukritikavo anoniminių liudijimų naudojimą filme, penktadienį pareikšdama, kad informatorių tapatybės „negali būti patvirtintos“.
Izraelis neigia tyčia nusitaikantis į civilius gyventojus.
