Kreipdamasis į JT Žmogaus teisių tarybą, Jorge Arreaza įnirtingai kritikavo buvusį žmogaus teisių komisarą Zeidą Ra'adą al Husseiną, kuris ne kartą reiškė susirūpinimą dėl rimtų teisių pažeidimų Venesueloje.
„Atmetame pasitraukiančio žmogaus teisių komisaro ataskaitas. Šios ataskaitos visuomet būdavo šališkos, jos visuomet (nukreiptos) prieš Venesuelą, jose visuomet iškeliama politinė, asmeninė pozicija“, – sakė jis.
Tačiau J.Arreaza gyrė M.Bachelet – buvusią Čilės prezidentę, kuri JT žmogaus teisių komisarės pareigas perėmė rugsėjo 1-ąją.
„Mes visiškai tikime, kad naujoji žmogaus teisių komisarė visuomet laikysis savo mandato ir savo nepriklausomybės“, – sakė J. Arreaza, kuris pirmadienį, pirmąją Žmogaus teisių tarybos 39-osios sesijos dieną, buvo privačiai susitikęs su M.Bachelet.
„Mes labai tikimės, kad ... ji galės pradėti naują bendradarbiavimo etapą“, – sakė jis ir pridūrė, kad „Žmogaus teisių taryba ir komisarė gali tikėtis visapusiško Venesuelos Bolivaro Respublikos vyriausybės bendradarbiavimo“.
„Eis toliau“
Pasak jo, Venesuela „judės toliau po pastarųjų ketverių metų“, kai komisaru dirbo Z. Ra'adas al Husseinas.
Karakaso pareiškimas, kad jis bendradarbiaus su JT žmogaus teisių komisaro biuru, žymi aiškų pozicijos pasikeitimą, nes Venesuela ilgai neįsileisdavo JT teisių stebėtojų.
Antradienį žurnalistų paklaustas, ar planuoja pakviesti į Venesuelą pačią M.Bachelet, J.Arreaza sakė, kad „šis laikas ateis“, bet pabrėžė, kad pirmiausia reikia „atkurti pasitikėjimą“ tarp jo šalies ir JT žmogaus teisių komisaro biuro.
Per praėjusią Žmogaus teisių tarybos sesiją birželio mėnesį Z.Ra'adas al Husseinas ragino atlikti tarptautinį tyrimą dėl žiaurių nusikaltimų Venesueloje ir griežtai kritikavo jos vyriausybės nuolatinius atsisakymus pradėti tyrimus dėl saugumo pareigūnų, įtariamų civilių žudymu.
Jis bergždžiai prašė Tarybos dėl padėties Venesueloje inicijuoti tyrimų komisiją – aukščiausio lygio JT tyrimų organą – ir sakė, kad gali tekti labiau įsitraukti Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui.
Tokį raginimą Z.Ra'adas al Husseinas paskelbė jo biurui parengus ataskaitą, paremtą netiesioginės stebėsenos duomenimis. Dokumente sakoma, kad pareigūnai, turėję kovoti su nusikalstamumu, galėtų būti atsakingi už daugiau kaip 500 nužudymų nuo 2015 metų liepos iki 2017 metų kovo. Nurodoma, kad dauguma šių nusikaltimų buvo įvykdyti neturtinguose rajonuose.
Pirmadienį pasakytos savo pirmosios kalbos naujajame poste ilgesnėje rašytinėje versijoje M.Bachelet nurodė, kad po minėtos birželio ataskaitos jos biuras toliau gaudavo „informacijos apie socialinių ir ekonominių teisių pažeidimus, tokius kaip mirties atvejai, susiję su prasta mityba ar išvengiamomis ligomis, taip pat apie pilietinių ir politinių teisių pažeidimus“.
Ji skundėsi, kad „vyriausybė nepademonstravo atvirumo tikroms atskaitomybės priemonėms“.
