Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Venesueloje prasideda planuojamam konstitucijos perrašymui lemiamas etapas

įsiplieskus susirėmiĮsiplieskus susirėmimams tarp protestuotojų ir saugumo pajėgų narių buvo sužeisti dešimtys žmonių.
AFP/„Scanpix“ nuotr. / įsiplieskus susirėmiĮsiplieskus susirėmimams tarp protestuotojų ir saugumo pajėgų narių buvo sužeisti dešimtys žmonių.
Šaltinis: BNS
0
A A

Venesuelos vyriausybės šalininkų ir priešininkų grupės įnirtingai grumiasi dėl visuomenės palaikymo prezidento Nicolaso Maduro planui, pagal kurį šį mėnesį būtų išrinkta nauja institucija pagrindiniam šalies įstatymui perrašyti.

Opozicija, kuriai jėgų suteikė vieno iš lyderių Leopoldo Lopezo paleidimas iš kalėjimo, vadovauja puolimui prieš siūlomą asamblėją. Jos nariai turėtų būti išrinkti liepos 30-ąją.

Pirmadienį opozicija organizavo Karakase didelę demonstraciją, o įsiplieskus susirėmimams tarp protestuotojų ir saugumo pajėgų narių buvo sužeisti dešimtys žmonių. Sekmadienį opozicija žada surengti simbolinį „liaudies balsavimą“ dėl klausimo, ar turėtų būti įsteigta nauja konstitucinė asamblėja.

„Ši populiacija nusprendė tęsti kovą už laisvę, – sakė opozicijos deputatas Freddy Guevara. – Sekmadienį bus didžiausias pilietinio nepaklusnumo aktas per Venesuelos istoriją.“

N.Maduro yra pasiryžęs užbaigti šį procesą, nors kritikai jį laiko mėginimu apeiti opozicijos kontroliuojamą parlamentą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Nicolasas Maduro
AFP/„Scanpix“ nuotr./Nicolasas Maduro

Baiminamasi, kad gatvėse tęsis smurtas, nuo balandžio 1 dienos pareikalavęs daugiau kaip 90 žmonių gyvybių.

„Diktatūra“

Venesuelos prezidentą, valdantį kažkada klestėjusią, bet dabar skurde atsidūrusią daug naftos išteklių turinčią valstybę, įtakinga Katalikų Bažnyčia kaltina pavertus šalį „karine diktatūra“.

Ilgametis Venesuelos sąjungininkas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį per pokalbį telefonu gyrė N.Maduro už „pastangas išsaugoti šalyje stabilumą ir taiką“

Tačiau ilgametis sąjungininkas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį per pokalbį telefonu gyrė N.Maduro už „pastangas išsaugoti šalyje stabilumą ir taiką“, sakoma Venesuelos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

V.Putinas taip pat pritarė N.Maduro pareiškimams, kad jis tapo užsienio sąmokslo jį nuversti auka, sakoma pareiškime.

Kampanija dėl prieštaringai vertinamos Venesuelos konstitucinės asamblėjos turi baigtis liepos 27 dieną. Opozicijos koalicija yra sakiusi, kad nekels jokių kandidatų į šiuos „apgavikiškuose“ rinkimus.

Opoziciją padrąsino netikėtas valdžios sprendimas šeštadienį iš kalėjimo paleisti L.Lopezą. Pastarasis nuo 2014 metų laikytas už grotų dėl kaltinimų kursčius smurtą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Leopoldo Lopezas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Leopoldo Lopezas

Likusią 14 metų laisvės atėmimo bausmės dalį L.Lopezas dabar atlieka namų arešto sąlygomis sostinėje, bet advokatai sakė sieksiantys visiškos jo laisvės.

Praeitą sekmadienį – 100-ąją protestų prieš N.Maduro dieną – demonstracijoje prieš prezidentą dalyvavo 4 tūkst. žmonių. Kai kurie vilkėjo trikotažinius marškinėlius su L.Lopezo atvaizdu ir laikė transparantus su užrašais: „Šimtas dienų ir aš toliau maištauju prieš tironiją“.

„Kartoju savo įsipareigojimą kovoti, kol bus laimėta Venesuelos laisvė“, – sakoma L.Lopezo pareiškime, kurį perskaitė jo partijos lyderis.

Opozicija taip pat sakė, kad toliau spaus paleisti 400 kitų kalinių. Prezidento oponentai juos vadina politiniais kaliniais, nors vyriausybė tvirtina, kad tie žmonės yra paprasti nusikaltėliai.

Galimos derybos?

Analitikas Luisas Vicente Leonas sakė, jog L.Lopezo perkėlimas iš kalėjimo į namų areštą galbūt rodo, kad vyriausybė vylėsi sumažinti įtampą ir kad politinės derybos dabar atrodo įmanomos.

N.Maduro ypač norėjo išvengti skilimų armijoje, nes be jos palaikymo prezidentas nebegalėtų išlikti valdžioje, sakė L.V.Leonas.

Kiti apžvalgininkai pažymėjo, kad opozicijos lyderis buvo paleistas praėjus trims dienoms po incidento, kai lazdomis ir metaliniais vamzdžiais apsiginklavę N.Maduro šalininkai įsiveržė į parlamentą ir pradėjo talžyti deputatus. Per devynias valandas trukusį puolimą buvo sužeisti mažiausiai septyni įstatymų leidėjai.

„Scanpix“/AP nuotr./Neramumai Venesueloje
„Scanpix“/AP nuotr./Neramumai Venesueloje

N.Maduro viešai pasmerkė smurtą ir sakė, kad nurodė atlikti tyrimą. Už parlamento saugumą atsakingas pareigūnas pirmadienį buvo apkaltintas žmogaus teisių pažeidimu leidus atakai įvykti.

Nepritariančių balsų esama ir paties N.Maduro stovykloje. Šalies generalinė prokurorė Luisa Ortega, tvirta N.Maduro velionio pirmtako ir globėjo Hugo Chavezo šalininkė, reiškė nepritarimą konstitucinei asamblėjai ir kritikavo vyriausybę bei kariškių veiksmus.

Venesuelos Aukščiausiasis Teismas vykdo teisinį procesą prieš L.Ortegą ir šią savaitę turi nuspręsti, ar sustabdyti jos įgaliojimus ir ją teisti.

Ketvirtadienį Argentinoje turi įvykti Lotynų Amerikos ir Ispanijos generalinių prokurorų grupės AIAMP neeilinis susitikimas L.Ortegos situacijai aptarti.

AIAMP jau yra surengusi du panašius susitikimus šiuo klausimu. Per antrą susitikimą praėjusį mėnesį institucija pareiškė palaikymą L.Ortegai ir pasmerkė jai daromą „neteisėtą“ spaudimą.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min