Žmogaus teisių pažeidimus pasienio valstijose stebinti organizacija „Fundaredes“ nurodė, kad susirėmimai vyko Chunino savivaldybėje netoli Kolumbijos sienos, kur didelę įtaką turi Nacionalinė išvadavimo armija (ELN).
NVO „Fundaredes“ prezidentas Javieras Tarazona (Chavjeras Tarazona) teigė, kad sužeistieji buvo nuvežti į netoliese esantį Rubijo miestą Tačiros valstijoje.
ELN yra viena iš kelių ginkluotų grupuočių, užsiimančių narkotikų prekyba, nelegalia kasyba ir kontrabanda palei 2,2 tūkst. kilometrų ilgio Venesuelos ir Kolumbijos sieną.
JAV ambasada Kolumbijoje antradienį įspėjo amerikiečius nevykti į pasienio departamentą Šiaurės Santanderą arba arčiau nei 10 km atstumu nuo Venesuelos sienos, nurodydama „padidėjusią ELN ir kitų ginkluotų grupuočių išpuolių riziką“.
Naujasis Kolumbijos prezidentas dešinysis Abelardo de la Espriella (Abelardas de la Esprelja), palaikomas JAV, nuo rugpjūčio, kai pradėjo eiti pareigas, ėmėsi kovos su ELN.
Praėjus keturioms dienoms po inauguracijos, jis įsakė surengti oro smūgius į šios grupuotės pozicijas.
ELN, kuri yra viena iš 24 Lotynų Amerikos nusikalstamų organizacijų, atsidūrusių JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) akiratyje, atsakė mirtinais dronų ir bombų išpuoliais prieš saugumo pajėgas.
J. Tarazona pažymėjo, kad A. de la Espriellos represijos prieš kovotojų grupuotes pasienio regione paskatino „didelio masto šių grupuočių judėjimą į Venesuelą“.
Nušalintasis Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro (Nikolas Maduras) savo valdymo metais buvo kaltinamas tuo, kad suteikė kairiesiems Kolumbijos sukilėliams prieglobstį Venesuelos teritorijoje.
Praėjusią savaitę Niujorke įvykusiame susitikime Kolumbija ir 14 kitų Lotynų Amerikos valstybių, priklausančių D. Trumpo dešiniajam aljansui „Amerikos skydas“, sutarė įšaldyti aktyvus, taikyti vizų apribojimus ir siekti baudžiamosios atsakomybės tiek ELN nariams bei rėmėjams, tiek kitų 23 nusikalstamų grupuočių nariams.
