Vengrija, turinti 10 mln. gyventojų, iš Rusijos gauna apie 80 proc. jai reikalingų gamtinių dujų.
Prieš kurį laiką ši Vidurio Europos šalis pasirašė su Maskva 10 mlrd. eurų vertės sutartį dėl dviejų naujų Pakšo atominės elektrinės blokų statybos. Projektą įgyvendins Rusijos valstybinė branduolinės energetikos korporacija „Rosatom“.
Rusija taip pat yra didžiausia Vengrijos prekybos partnerė už ES ribų – praėjusiais metais Vengrijos eksportas į Rusiją siekė 2,55 mlrd. eurų.
„Ekonominės sankcijos yra trečiasis etapas, ir būtų gerai jų išvengti, nes tai neatitinka Europos, jau nekalbant apie Vengriją, interesų“, – sakė V.Orbanas
„Ekonominės sankcijos yra trečiasis etapas, ir būtų gerai jų išvengti, nes tai neatitinka Europos, jau nekalbant apie Vengriją, interesų“, – sakė V.Orbanas.
Pastarąją savaitę pareigūnai iš 11-os buvusių komunistinių valstybių, kurios dabar yra ES narės, leido suprasti, kad dauguma šių šalių priešinsis bet kokiems mėginimams įvesti Rusijai papildomas sankcijas, kurios būtų nukreiptos į prekybinius ir ekonominius ryšius.
V.Orbanas interviu sakė, kad Ukrainos krizė ir jau paskelbtos politinės sankcijos kol kas neturėjo įtakos Vengrijos susitarimui su Maskva dėl plėtros darbų Pakšo AE ir jis viliasi, jog taip bus ir toliau.
„Rosatom“ vadovas Sergejus Kirijenka ketvirtadienį pareiškė, jog kai kuriems tarptautiniams kontraktams gali turėti įtakos Vakarų sankcijos.
Ketvirtadienį Vengrija ir Slovakija sujungė savo gamtinių dujų tinklus. Ši jungtis yra dalis ES pastangų stiprinti tiekimo saugumą regione, kuris smarkiai priklausomas nuo rusiškų dujų importo.
